Skrandžio piktybiniai navikai

Ligos aprašymas

Skrandžio piktybiniai navikai, dar vadinami skrandžio vėžiu, yra liga, kurios metu skrandžio ląstelės pradeda nekontroliuojamai augti ir formuoti navikus. Skrandžio vėžys gali atsirasti bet kurioje skrandžio dalyje, tačiau dažniausiai prasideda skrandžio gleivinėje – vidiniame skrandžio sluoksnyje. Liga gali plisti į kitus audinius ir organus, tokios kaip limfmazgiai, kepenys, plaučiai ar kiti organai. Skrandžio vėžys dažniau pasireiškia vyrams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Ankstyvose stadijose simptomai dažniausiai būna lengvi ar nepastebimi, todėl dažnai liga diagnozuojama vėlesnėse stadijose.

Ligos priežastys

Skrandžio piktybinių navikų atsiradimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau tam tikri veiksniai gali padidinti riziką susirgti šia liga.

  • Helicobacter pylori infekcija: Tai bakterija, kuri sukelia skrandžio uždegimą ir opas. Ilgalaikė infekcija gali padidinti skrandžio vėžio riziką.
  • Genetiniai veiksniai: Šeimos istorija su skrandžio vėžiu gali padidinti riziką.
  • Mitybos įpročiai: Dieta, kurioje yra daug sūdyto, rūkyto, marinuoto maisto ir mažai vaisių bei daržovių, gali padidinti riziką susirgti skrandžio vėžiu.
  • Rūkymas: Rūkaliai turi didesnę riziką susirgti skrandžio vėžiu, ypač viršutinėje skrandžio dalyje, arčiausiai stemplės.
  • Alkoholio vartojimas: Ilgalaikis ir per didelis alkoholio vartojimas padidina riziką susirgti skrandžio vėžiu.
  • Ankstesnės skrandžio operacijos: Po ankstesnių chirurginių procedūrų skrandžio rūgštys gali dirginti gleivinę ir padidinti vėžio atsiradimo riziką.
  • Kitos ligos: Lėtiniai skrandžio uždegimai, tokie kaip atrofinis gastritas ar skrandžio polipai, taip pat gali būti susiję su padidėjusia vėžio rizika.

Ligos simptomai

Skrandžio piktybinių navikų simptomai dažnai būna nepastebimi pradinėse stadijose, tačiau su laiku jie gali tapti sunkesni. Dėl to daugelis pacientų simptomus pastebi tik pažengusiose ligos stadijose.

  • Apetito praradimas: Staigus apetito sumažėjimas ar nesidomėjimas maistu.
  • Svorio kritimas: Nepaaiškinamas ir greitas svorio kritimas be akivaizdžių priežasčių.
  • Pilvo skausmas: Skausmas ar diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje, ypač po valgio.
  • Pykinimas ir vėmimas: Gali atsirasti pykinimas, vėmimas, kuris kartais gali būti su kraujo pėdsakais.
  • Rėmuo ar virškinimo sutrikimai: Dažni rėmens epizodai, pilvo pūtimas ir virškinimo sutrikimai.
  • Kraujo atsiradimas išmatose: Tamsios, dervos spalvos išmatos, kurios rodo kraujavimą iš virškinamojo trakto.
  • Sotumo pojūtis: Jaučiamas sotumas net ir suvalgius nedidelį maisto kiekį.

Ligos klasifikacija

Skrandžio vėžys gali būti klasifikuojamas pagal naviko kilmės ląstelių tipą, lokalizaciją bei ligos stadiją.

  • Adenokarcinoma: Dažniausia skrandžio vėžio forma, atsirandanti skrandžio gleivinėje. Apie 90-95 % visų skrandžio piktybinių navikų sudaro adenokarcinomos.
  • Limfoma: Vėžys, kuris vystosi iš skrandžio limfmazgių ląstelių. Nors limfoma skrandžio viduje yra reta, ji gali kilti iš limfinių ląstelių.
  • GIST (gastrointestinalinė stromo ląstelių navika): Reta vėžio forma, kilusi iš specializuotų ląstelių skrandžio raumenų sluoksnyje.
  • Karcinoidinis navikas: Šis vėžys kyla iš skrandžio neuroendokrininės sistemos ląstelių. Jis dažniausiai plinta lėtai ir yra retesnis nei adenokarcinoma.

Ligos diagnostika

Skrandžio piktybinių navikų diagnozavimas remiasi klinikiniais simptomais, tyrimais ir biopsijos rezultatais, siekiant tiksliai nustatyti vėžio tipą ir stadiją.

  • Endoskopija: Pagrindinis tyrimo metodas, kurio metu plonas vamzdelis su kamera įvedamas per burną į skrandį, siekiant vizualiai įvertinti gleivinę ir paimti biopsijos mėginius.
  • Biopsija: Skrandžio audinio mėginio paėmimas ir histologinis tyrimas, siekiant nustatyti, ar ląstelės yra piktybinės.
  • Kompiuterinė tomografija (KT): Padeda įvertinti, ar vėžys išplito už skrandžio ribų, į kitus organus ar limfmazgius.
  • Kraujo tyrimai: Bendrieji kraujo tyrimai gali parodyti anemiją ar kitus požymius, susijusius su vėžiu, pvz., aukštą naviko žymenų kiekį.
  • Ultragarsinis endoskopijos tyrimas: Leidžia išmatuoti naviko dydį ir įvertinti jo invaziją į gilesnius audinius.

Ligos gydymas ir vaistai

Skrandžio piktybinių navikų gydymas priklauso nuo naviko tipo, stadijos, išplitimo laipsnio ir bendros paciento sveikatos būklės. Gydymas dažniausiai apima chirurginį naviko pašalinimą, chemoterapiją, radioterapiją ar tikslinę terapiją.

  • Chirurgija: Tai pagrindinis gydymo metodas, ypač ankstyvose ligos stadijose. Atliekama dalinė arba visiška skrandžio rezekcija (gastrektomija), kurios metu pašalinama naviku pažeista skrandžio dalis ir kartais šalia esantys limfmazgiai.
    • Dalinis skrandžio pašalinimas: Pašalinama tik dalis skrandžio, jei navikas apsiriboja maža sritimi.
    • Visiška gastrektomija: Viso skrandžio pašalinimas, jei navikas išplitęs arba yra didelis.
    • Endoskopinė rezekcija: Jei vėžys diagnozuotas labai ankstyvoje stadijoje, kai navikas yra nedidelis ir lokalizuotas gleivinėje, gali būti atliekama endoskopinė operacija.
  • Chemoterapija: Tai vaistų terapija, kuria siekiama sunaikinti vėžio ląsteles arba sustabdyti jų augimą. Chemoterapija gali būti naudojama prieš operaciją (neoadjuvantinė chemoterapija), siekiant sumažinti naviko dydį, arba po operacijos (adjuvantinė chemoterapija), kad būtų išvengta ligos atkryčio.
    • Sisteminė chemoterapija: Vaistai skiriami per burną arba į veną, siekiant paveikti visą organizmą ir sunaikinti vėžio ląsteles, kurios galėjo išplisti už skrandžio ribų.
  • Radioterapija: Spindulinė terapija dažniausiai naudojama kartu su chemoterapija, siekiant sumažinti naviko dydį prieš operaciją arba sunaikinti likusias vėžio ląsteles po chirurginės intervencijos. Tai gali padėti sumažinti recidyvo riziką.
    • Tikslinė spindulinė terapija: Naudojama siekiant tiksliai nukreipti spindulius į naviką, kad būtų sumažinta žala aplinkiniams sveikiems audiniams.
  • Tikslinė terapija: Naudojami vaistai, kurie veikia specifinius naviko ląstelių augimo mechanizmus. Pavyzdžiui, HER2-teigiamam skrandžio vėžiui gydyti gali būti naudojamas vaistas trastuzumabas, kuris slopina HER2 baltymą, prisidedantį prie vėžio ląstelių augimo.
  • Imunoterapija: Šiuolaikinis gydymo metodas, kuris stiprina imuninę sistemą kovoti su vėžio ląstelėmis. Jis gali būti naudojamas pacientams, kuriems chemoterapija nėra veiksminga arba kurie turi pažengusią vėžio stadiją.
  • Paliatyvinis gydymas: Kai skrandžio vėžys diagnozuojamas pažengusioje stadijoje, kai chirurgija nebėra įmanoma, gali būti taikomas paliatyvinis gydymas, siekiant sumažinti simptomus ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Tai gali apimti skausmo kontrolę, mitybos palaikymą, skysčių drenažą ir kitus simptomus mažinančius gydymo būdus.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors skrandžio vėžys reikalauja specializuoto medicininio gydymo, tam tikros liaudiškos priemonės gali padėti palaikyti sveiką gyvenimo būdą ir sumažinti diskomfortą. Svarbu paminėti, kad šios priemonės negali pakeisti tradicinio gydymo ir turėtų būti naudojamos tik kaip papildoma parama.

  • Imbiero arbata: Imbieras gali padėti sumažinti pykinimą, kuris dažnai pasireiškia gydant chemoterapija.
  • Česnakas: Česnakas turi priešvėžinių savybių, tačiau jo nauda turėtų būti derinama su medicininiu gydymu.
  • Žalioji arbata: Žalioji arbata turi antioksidantų, kurie gali palaikyti organizmo imuninę sistemą.
  • Ciberžolė: Prieskonis pasižymi priešuždegiminėmis ir galimai priešvėžinėmis savybėmis.

Prevencija

Skrandžio vėžio prevencija gali apimti gyvenimo būdo pokyčius ir tam tikras profilaktines priemones, siekiant sumažinti rizikos veiksnius.

  • Sveika mityba: Dieta, kurioje gausu vaisių, daržovių ir mažai sūdyto bei rūkyto maisto, gali padėti sumažinti vėžio riziką.
  • Rūkymo atsisakymas: Rūkymas yra reikšmingas skrandžio vėžio rizikos veiksnys, todėl jo atsisakymas gali žymiai sumažinti riziką.
  • Alkoholio vartojimo mažinimas: Sumažintas alkoholio vartojimas gali padėti apsisaugoti nuo virškinamojo trakto vėžio formų, įskaitant skrandžio vėžį.
  • Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Žmonėms, turintiems didesnę riziką dėl šeimos anamnezės ar ilgalaikės Helicobacter pylori infekcijos, rekomenduojama reguliariai tikrintis sveikatą.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/stomach-cancer/symptoms-causes/syc-20352438
  2. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/1701266/
  3. https://www.cancer.org/cancer/types/stomach-cancer/about/what-is-stomach-cancer.html

Gydytojai