Hidrocelė

Ligos aprašymas

Hidrocelė – tai būklė, kai skysčiai kaupiasi kapšelyje, aplink sėklides. Ši būklė gali pasireikšti tiek kūdikiams, tiek suaugusiems vyrams. Nors hidrocelė dažniausiai yra neskausminga ir nekelia pavojaus sveikatai, ji gali sukelti diskomfortą ir kapšelio padidėjimą. Kūdikiai gali gimti su hidrocele, tačiau ji dažniausiai praeina per pirmuosius gyvenimo metus. Suaugusiems vyrams hidrocelė gali atsirasti dėl traumos, uždegimo ar kitų priežasčių.

Ligos priežastis

Hidrocelės atsiradimo priežastys gali skirtis priklausomai nuo amžiaus:

  • Kūdikiams: Hidrocelė dažniausiai atsiranda dėl nesugebėjimo užsidaryti kanalui, kuris susijungia su pilvo ertme prenatalinio vystymosi metu. Tai vadinama komunikuojančia hidrocele, nes skystis laisvai teka tarp pilvo ertmės ir kapšelio. Jei kanalas užsiveria, bet tam tikras skysčio kiekis lieka kapšelyje, tai vadinama nekomunikuojančia hidrocele.
  • Suaugusiems: Suaugusiems vyrams hidrocelė gali atsirasti dėl kapšelio uždegimo ar infekcijos (orchitas, epididimitas), traumos ar operacijos. Kitos priežastys gali būti limfinės sistemos sutrikimai, dėl kurių skystis nepasišalina iš kapšelio.

Ligos simptomai

Hidrocelė paprastai nesukelia stiprių simptomų ir dažnai būna neskausminga. Pagrindinis simptomas yra padidėjęs kapšelis dėl skysčio kaupimosi. Simptomai gali būti:

  • Kapšelio padidėjimas: Tai dažniausiai yra pagrindinis hidrocelės požymis. Vienas arba abu kapšelio pusrutuliai gali būti padidėję.
  • Diskomfortas ar sunkumas: Nors hidrocelė paprastai neskausminga, suaugę vyrai gali jausti diskomfortą ar sunkumą kapšelio srityje, ypač didesnės hidrocelės atveju.
  • Kapšelio skausmas: Kartais hidrocelė gali sukelti skausmą, ypač jei ji yra susijusi su infekcija ar uždegimu.
  • Permatomumas: Šviečiant šviesą per kapšelį (pvz., atliekant transiluminaciją), šviesa gali lengvai praeiti per skystį, o tai yra vienas iš hidrocelės požymių.

Ligos klasifikacija

Hidrocelė gali būti klasifikuojama pagal tai, ar skystis gali laisvai tekėti tarp pilvo ertmės ir kapšelio:

  • Komunikuojanti hidrocelė: Skystis laisvai juda tarp pilvo ertmės ir kapšelio, nes nenormaliai lieka atviras pilvaplėvės kanalėlis (procesus vaginalis).
  • Nekomunikuojanti hidrocelė: Skystis yra užsilaikęs kapšelyje, nes kanalas tarp pilvo ir kapšelio užsidarė, bet likęs skystis nesirezorbuoja.

Ligos diagnostika

Hidrocelė dažniausiai diagnozuojama remiantis fizine apžiūra ir simptomais. Gydytojai gali atlikti šiuos diagnostinius tyrimus, kad patvirtintų diagnozę:

  • Fizinė apžiūra: Gydytojas apžiūri padidėjusį kapšelį ir atlieka kapšelio palpaciją, siekdamas nustatyti, ar kapšelis yra skausmingas ir ar jame yra skysčių.
  • Transiluminacija: Atliekant šį testą, šviesos šaltinis pridedamas prie kapšelio, siekiant nustatyti, ar kapšelyje esantis skystis yra permatomas. Jei šviesa lengvai praeina per kapšelį, tai rodo skysčio kaupimąsi ir patvirtina hidrocelę.
  • Ultragarsas: Jei diagnozė yra neaiški arba norima atmesti kitas galimas būkles (pvz., sėklidės naviką ar išvaržą), ultragarsinis tyrimas padeda nustatyti skysčio kiekį ir patikslinti diagnozę.

Ligos gydymas ir vaistai

Hidrocelė dažnai nereikalauja gydymo, ypač kūdikiams, nes daugeliu atvejų ji praeina savaime per pirmuosius metus. Suaugusiesiems gydymas gali būti skiriamas, jei hidrocelė sukelia diskomfortą arba jei ji didėja. Galimi gydymo būdai:

  • Stebėjimas: Jei hidrocelė yra nedidelė ir nesukelia diskomforto, gydytojas gali rekomenduoti stebėti būklę be gydymo, nes hidrocelė gali praeiti savaime.
  • Operacija (hidrocelektomija): Jei hidrocelė sukelia didelį diskomfortą, skausmą arba jei ji yra labai didelė, chirurginė intervencija gali būti reikalinga. Operacijos metu chirurgas pašalina perteklinį skystį ir uždaro kanalą, kad skystis daugiau nesikauptų.
  • Skleroterapija: Tam tikrais atvejais gydytojai gali pašalinti skystį su adata ir sušvirkšti medžiagą, kuri sukelia audinių randėjimą, užkertant kelią tolesniam skysčio kaupimuisi. Tačiau šis metodas yra retesnis, nes operacija dažnai yra efektyvesnis ilgalaikis sprendimas.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors hidrocelė dažniausiai reikalauja medicininio gydymo, tam tikros natūralios priemonės gali padėti sumažinti diskomfortą arba skatinti sveikimą:

  • Šiltos kompresijos: Šiltos kompresijos ant kapšelio gali padėti sumažinti diskomfortą, susijusį su hidrocele.
  • Poilsis: Jei hidrocelė atsirado dėl traumos ar fizinio pervargimo, poilsis gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti būklę.
  • Žolelių papildai: Kai kurie papildai, pvz., ramunėlės ar ciberžolė, gali padėti sumažinti uždegimą, tačiau prieš vartojant bet kokias natūralias priemones, būtina pasitarti su gydytoju.

Prevencija

Kadangi hidrocelė yra įgimta būklė arba gali atsirasti dėl suaugusiesiems traumos ar infekcijos, tiesioginės prevencijos nėra. Tačiau tam tikros priemonės gali padėti sumažinti suaugusiesiems atsiradusios hidrocelės riziką:

  • Vengti traumų: Venkite sužeidimų kapšelio srityje, ypač sportuojant ar dirbant fizinį darbą.
  • Infekcijų gydymas: Jei atsiranda šlapimo takų ar lytinių organų infekcijos, svarbu jas laiku gydyti, kad būtų sumažinta hidrocelės išsivystymo rizika.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/hydrocele/symptoms-causes/syc-20363969#:~:text=Hydrocele%20is%20the%20type%20of,letting%20fluid%20surround%20the%20testicles.
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/16294-hydrocele
  3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK559125/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)