Skirtingos faringito formos: ką svarbu žinoti

Faringitas – tai ryklės gleivinės uždegimas, dažniausiai sukeliantis gerklės skausmą, perštėjimą ir rijimo diskomfortą. Nors daugelis žmonių faringitą sieja su paprastu peršalimu, iš tikrųjų ši būklė gali būti kelių skirtingų formų – virusinė, bakterinė, streptokokinė ar net susijusi su refliuksu.

Skirtingos faringito rūšys gali pasireikšti nevienodais simptomais, trukti skirtingą laiką ir reikalauti kitokio gydymo. Kai kurie žmonės serga trumpai, o kiti susiduria su užsitęsusiu gerklės dirginimu ar pasikartojančiais uždegimais.

Kas yra faringitas?

Faringitas – tai ryklės gleivinės uždegimas, dažniausiai pasireiškiantis gerklės skausmu ar perštėjimu. Uždegimą gali sukelti virusai, bakterijos, refliuksas, dirginančios medžiagos ar ilgalaikis gleivinės sudirginimas.

Dažniausiai žmogus jaučia:

• gerklės skausmą,
• sausumą,
• rijimo diskomfortą,
• perštėjimą,
• kosulį,
• bendrą silpnumą.

Kai kuriais atvejais faringitas praeina per kelias dienas, tačiau užsitęsusi forma gali varginti ilgą laiką.

Kaip teigia otorinolaringologas dr. Michael Benninger:

„Faringitas nėra viena konkreti liga – tai būklė, kuri gali turėti labai skirtingas priežastis.“

Virusinis ir bakterinis faringitas

Didžioji dalis faringito atvejų yra virusiniai. Tokiu atveju liga dažnai prasideda kartu su sloga, kosuliu ar bendrais peršalimo simptomais.

Bakterinis faringitas dažniau sukelia stipresnį gerklės skausmą ir aukštesnę temperatūrą. Kai kuriais atvejais gali padidėti limfmazgiai ar atsirasti pūlingų apnašų.

Virusinio ir bakterinio faringito skirtumai

Streptokokinis faringitas

Streptokokinis faringitas – tai bakterinė ryklės infekcija, kurią dažniausiai sukelia A grupės streptokokai. Ši faringito forma dažniau pasireiškia vaikams ir paaugliams, tačiau susirgti gali ir suaugusieji. Liga paprastai prasideda staiga ir dažnai būna sunkesnė nei įprastas virusinis gerklės uždegimas.

Vienas pagrindinių simptomų – stiprus gerklės skausmas, kuris gali apsunkinti rijimą. Taip pat dažnai pasireiškia aukšta temperatūra, bendras silpnumas, padidėję kaklo limfmazgiai ir baltos ar gelsvos apnašos ant tonzilių. Skirtingai nei virusinio faringito metu, kosulys ar sloga dažniausiai būna silpnesni arba jų visai nebūna.

Dažniausi streptokokinio faringito požymiai:

• stiprus gerklės skausmas,
• aukšta temperatūra,
• skausmingas rijimas,
• pūlingos apnašos,
• padidėję limfmazgiai,
• bendras nuovargis.

Kadangi simptomai gali būti panašūs į kitų infekcijų, tiksli diagnozė dažnai patvirtinama greituoju streptokoko testu arba laboratoriniais tyrimais. Tai padeda nustatyti, ar reikalingas gydymas antibiotikais.

Kaip teigia infekcinių ligų specialistas dr. William Schaffner:

„Streptokokinį faringitą svarbu atpažinti laiku, nes negydoma infekcija gali sukelti komplikacijų.“

Negydomas streptokokinis faringitas kai kuriais atvejais gali lemti ausų, sinusų ar net širdies komplikacijas. Dėl šios priežasties labai svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų ir išgerti visą paskirtą antibiotikų kursą.

Be gydymo vaistais, rekomenduojama ilsėtis, vartoti daugiau skysčių ir vengti gerklę dirginančių veiksnių. Daugeliui žmonių savijauta pradeda gerėti per kelias dienas nuo gydymo pradžios.

Faringitas nuo refliukso

Faringitas nuo refliukso atsiranda tuomet, kai skrandžio rūgštis reguliariai patenka į ryklę ir dirgina jos gleivinę. Skirtingai nei infekcinis faringitas, ši forma dažnai nėra susijusi su virusais ar bakterijomis, todėl žmogus gali ilgą laiką jausti gerklės diskomfortą be aiškių peršalimo požymių.

Dažniausiai žmonės skundžiasi nuolatiniu gerklės perštėjimu, sausumu ar jausmu, tarsi gerklėje būtų svetimkūnis. Taip pat gali atsirasti užkimimas, sausas kosulys ar poreikis nuolat atsikrenkšti. Kai kuriems simptomai būna ryškesni rytais arba po valgio.

Refliukso sukeltas faringitas dažnai sustiprėja:

• gulint po valgio,
• vartojant riebų ar aštrų maistą,
• geriant daug kavos ar gazuotų gėrimų,
• rūkant,
• esant antsvoriui.

Kadangi simptomai dažnai vystosi palaipsniui, žmonės ilgą laiką gali net nesuprasti, kad gerklės problemos susijusios būtent su refliuksu. Dėl nuolatinio rūgšties poveikio gleivinė tampa jautresnė ir lengviau dirginama.

Kaip teigia gastroenterologas dr. Jamie Koufman:

„Refliuksas gali paveikti ne tik skrandį ar stemplę, bet ir viršutinius kvėpavimo takus bei gerklę.“

Gydymas dažniausiai orientuotas ne tik į simptomų mažinimą, bet ir į pačios refliukso priežasties kontrolę. Labai svarbi tampa mityba, valgymo įpročiai ir gyvenimo būdo pokyčiai. Kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti rūgštingumą mažinančių vaistų ar rekomenduoti papildomus tyrimus.

Užsitęsęs faringitas

Jei gerklės simptomai trunka ilgiau nei kelias savaites, gali būti diagnozuojamas užsitęsęs arba lėtinis faringitas. Tokiais atvejais svarbu ieškoti priežasties, nes vien infekcija nebūtinai yra pagrindinis veiksnys.

Užsitęsusį faringitą gali skatinti:

• refliuksas,
• rūkymas,
• sausas oras,
• alergijos,
• dažnos infekcijos,
• balso pertempimas.

Žmogus dažnai jaučia nuolatinį gerklės diskomfortą, tačiau temperatūros gali ir nebūti.

Kokie simptomai būdingi skirtingoms faringito formoms?

Simptomai gali skirtis priklausomai nuo uždegimo priežasties ir sunkumo. Vieniems žmonėms pasireiškia tik lengvas gerklės perštėjimas ar sausumas, o kiti jaučia stiprų skausmą, rijimo sunkumus ar bendrą silpnumą. Virusinis faringitas dažniau būna susijęs su peršalimo simptomais, tuo tarpu bakterinis gali prasidėti staigiau ir sukelti aukštesnę temperatūrą bei ryškesnį gerklės uždegimą. Sergant lėtiniu ar refliukso sukeltu faringitu simptomai dažnai būna silpnesni, tačiau užsitęsia ilgiau ir nuolat kartojasi.

Dažniausi faringito simptomai

Kaip gydomas faringitas?

Faringito gydymas priklauso nuo jo priežasties – ar uždegimą sukėlė virusai, bakterijos, refliuksas ar ilgalaikis gleivinės dirginimas. Daugeliu atvejų, ypač sergant virusiniu faringitu, organizmas pasveiksta savaime per kelias dienas, todėl pagrindinis tikslas tampa simptomų palengvinimas ir gleivinės apsauga.

Svarbiausia ilsėtis, vartoti pakankamai skysčių ir vengti gerklę dirginančių veiksnių. Šiltas vanduo, arbatos ar drėgnesnis oras dažnai padeda sumažinti sausumą bei perštėjimą. Taip pat gali būti naudojamos gerklės pastilės, purškalai ar skalavimo priemonės, padedančios sumažinti diskomfortą.

Jeigu faringitas yra bakterinis, ypač streptokokinis, gydytojas gali skirti antibiotikų. Tokiais atvejais svarbu išgerti visą paskirtą kursą, net jei savijauta pagerėja anksčiau. Netinkamai gydoma bakterinė infekcija gali sukelti komplikacijų.

Refliukso sukeltas faringitas gydomas kiek kitaip. Tokiu atveju svarbu mažinti skrandžio rūgšties patekimą į ryklę. Dažnai rekomenduojama:

• nevalgyti prieš miegą,
• vengti riebaus ir aštraus maisto,
• riboti kavą ir alkoholį,
• miegoti šiek tiek pakelta galva.

Kai kuriais atvejais gali būti skiriami rūgštingumą mažinantys vaistai.

Jei faringitas užsitęsia arba dažnai kartojasi, gali prireikti papildomų tyrimų. Gydytojas gali įvertinti, ar simptomus sukelia alergijos, lėtinis refliuksas, rūkymas ar kitos gerklės ligos. Dėl šios priežasties ilgai nepraeinantis gerklės dirginimas neturėtų būti ignoruojamas.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei gerklės simptomai labai stiprūs arba užsitęsia ilgiau nei įprastai.

Ypač svarbu sunerimti, jei:

• sunku ryti,
• atsiranda aukšta temperatūra,
• simptomai trunka ilgiau nei 2–3 savaites,
• pasunkėja kvėpavimas,
• atsiranda stiprus kaklo skausmas ar tinimas.

Laiku atliktas ištyrimas padeda nustatyti tikslią faringito priežastį ir parinkti tinkamą gydymą.

Ką svarbiausia prisiminti?

Faringitas gali būti labai skirtingų formų – nuo paprasto virusinio uždegimo iki bakterinės ar refliukso sukeltos būklės. Dauguma atvejų praeina savaime, tačiau užsitęsę ar stiprūs simptomai gali rodyti rimtesnę problemą. Tinkamas gydymas priklauso nuo tikslios priežasties, todėl svarbu atkreipti dėmesį į simptomų pobūdį ir trukmę.

Dažniausiai užduodami klausimai