Kortizolis
Kortizolis: kas tai yra?
Kortizolis yra hormonas, kurį gamina antinksčiai, ir jis yra vienas pagrindinių kūno streso hormonų. Jis dalyvauja reguliuojant daugybę svarbių organizmo funkcijų, įskaitant cukraus (gliukozės) apykaitą, uždegimines reakcijas, kraujospūdžio kontrolę bei imuninės sistemos veiklą. Kortizolis padeda organizmui susidoroti su stresinėmis situacijomis, didindamas energijos atsargas ir palaikydamas fiziologinį budrumą. Kortizolio koncentracija kraujyje paprastai svyruoja per parą – ryte ji yra didžiausia, o vakare – mažiausia.
Nors kortizolis yra būtinas organizmo veiklai palaikyti, ilgalaikis jo padidėjimas gali turėti neigiamų pasekmių, tokių kaip padidėjusi kraujospūdžio rizika, svorio padidėjimas, gliukozės disbalansas ar susilpnėjusi imuninė sistema.
Kokia norma turi būti kortizolio lygis suaugusiam?
Suaugusiems kortizolio norma kraujyje ryte turėtų būti nuo 6 iki 23 mikrogramų viename decilitre (μg/dl), priklausomai nuo laboratorijos metodikos. Ryte kortizolio lygis paprastai būna aukščiausias, kad organizmas galėtų pradėti dieną, o vakare jis nukrenta iki žemiausio lygio, leisdamas organizmui atsipalaiduoti ir pasiruošti miegui. Kortizolio svyravimai yra normalūs, tačiau reikšmingi nukrypimai nuo šios normos gali rodyti sutrikimus antinksčių ar hipofizės veikloje.
Kokia norma turi būti kortizolio lygis vaikui?
Vaikams kortizolio koncentracija kraujyje taip pat priklauso nuo paros laiko, tačiau ji paprastai yra šiek tiek mažesnė nei suaugusiems. Ryte kortizolio lygis gali būti nuo 3 iki 21 μg/dl, o vakare – žymiai mažesnis, svyruojantis tarp 1 ir 10 μg/dl. Kortizolio lygis vaikams, kaip ir suaugusiesiems, natūraliai svyruoja per dieną, tačiau reikia stebėti, kad jis neperžengtų normos ribų, nes tai gali rodyti sveikatos sutrikimus.
Ką rodo padidėjęs kortizolio lygis suaugusiam?
Padidėjęs kortizolio lygis suaugusiam dažnai yra susijęs su ilgalaikiu stresu ar ligomis, pavyzdžiui, Kušingo sindromu. Ši būklė gali sukelti daugybę sveikatos problemų, įskaitant padidėjusį kraujospūdį, cukraus lygio kraujyje sutrikimus, svorio padidėjimą (ypač aplink pilvą ir veidą), raumenų silpnumą ir kaulų tankio sumažėjimą. Be to, lėtinis kortizolio perteklius gali sutrikdyti imuninę sistemą, padaryti asmenį jautresnį infekcijoms ir padidinti psichologinių sutrikimų, tokių kaip depresija ar nerimas, riziką.
Ką rodo padidėjęs kortizolio lygis vaikui?
Padidėjęs kortizolio lygis vaikui gali rodyti lėtinį stresą arba Kušingo sindromą, panašiai kaip ir suaugusiems. Vaikams padidėjęs kortizolis gali sukelti augimo atsilikimą, svorio padidėjimą, nuovargį ir elgesio problemas. Ilgalaikis padidėjęs kortizolio lygis gali paveikti vaiko psichologinę būklę, sutrikdyti miegą ir mokymosi gebėjimus. Jei vaikas turi padidėjusį kortizolio lygį, svarbu nustatyti šios būklės priežastį ir imtis tinkamų gydymo priemonių.
Ką rodo sumažėjęs kortizolio lygis suaugusiam?
Sumažėjęs kortizolio lygis suaugusiam gali rodyti antinksčių nepakankamumą, taip pat žinomą kaip Adisono liga, arba hipofizės sutrikimus, kurie sumažina kortizolio gamybą. Tai gali sukelti tokius simptomus kaip nuolatinis nuovargis, svorio netekimas, žemas kraujospūdis, galvos svaigimas ir odos patamsėjimas. Sumažėjęs kortizolio lygis gali būti pavojingas, nes organizmas negali tinkamai reaguoti į stresą, kas gali lemti sunkią sveikatos būklę – adrenalino krizę.
Ką rodo sumažėjęs kortizolio lygis vaikui?
Vaikams sumažėjęs kortizolio lygis gali rodyti antinksčių nepakankamumą ar įgimtą antinksčių hiperplaziją, dėl ko organizmas nesugeba gaminti pakankamai kortizolio. Ši būklė gali sukelti nuolatinį nuovargį, prastą apetitą, žemą kraujospūdį, hipoglikemiją (sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje) ir augimo atsilikimą. Laiku nustačius šią būklę, svarbu imtis tinkamo gydymo, siekiant užkirsti kelią rimtoms sveikatos problemoms.
