Cholesterolis

Norma
Rekomenduojamos reikšmės 2,6–5,2 mmol/l
Saikingai padidėjęs 5,2–6,5 mmol/l
Ryškiai padidėjęs daugiau už 6,5 mmol/l
Kritiškai padidėjęs daugiau už 7,8 mmol/l
Virkštelės kraujas (II tipo hiperlipoproteinemijai rasti) 1,16– 2,59 mmol/l
Vaikai 0–1 mėn. (II tipo hiperlipoproteinemijai rasti) 1,16–2,59 mmol/l

Sinonimai: bendras cholesterolis.
Serumas, plazma EDTA, kapiliarinis kraujas
Dangtelis raudonas arba violetinis

Cholesterolis – vienas pagrindinių rodiklių, kurio padidėjimas susijęs su aterosklerozės rizika. Paprastai manoma, kad cholesterolio reikšmės, mažesnės už 5,2 mmol/l, yra norma. Apytikriai galima sakyti, kad esant cholesterolio koncentracijai, mažesnei už šią reikšmę, polinkis sirgti ateroskleroze yra nepadidėjęs. Tačiau lygiai taip pat galima teigti, kad tiksli cholesterolio norma sunkiai apibūdinama. Jeigu ligonis jau serga kokia nors aterosklerozės forma, tuomet reikalavimas pasiekti cholesterolio koncentraciją 5,2 mmol/l gali būti nepakankamas. Hipercholesterolemijos gydymo tikslas – pasiekti kuo mažesnę bendro cholesterolio, ir ypač MTL cholesterolio, koncentraciją.

Pagrindiniai principai tiriant cholesterolį (norma yra dar griežtesnė, jeigu išaiškinami papildomi rizikos veiksniai):
Bendro cholesterolio kiekio nustatymas kraujyje yra pirmasis lipidų tyrimo etapas;
Esant cholesterolio koncentracijai daugiau nei 5,2 mmol/l, reikia pakartoti tyrimą. Iš keleto tyrimų nustatytas vidurkis yra tolesnių klinikinių sprendimų prielaida;
Jeigu cholesterolio koncentracija padidėjusi nedaug, tuomet klinikiniam vertinimui būtina remtis ir papildomais rizikos veiksniais (rūkymas, padidėjęs kraujospūdis, diabetas ir kt.).

Papildomi rizikos veiksniai yra šie:
Vyriška lytis;
Koronarinė širdies liga šeimos anamnezėje;
Rūkymas;
Padidėjęs kraujospūdis;
DTL cholesterolis mažiau nei 0,9mmol/l;
Cukrinis diabetas;
Ligos anamnezėje – tromboembolinės ligos epizodai;
Nutukimas.

Visi asmenys, kurių bendro cholesterolio koncentracija kraujyje viršija 6,5mmol/l, turi būti toliau tiriami ir jiems nustatomas visas lipidų spektras, t.y. kartu su cholesteroliu nustatomas DTL cholesterolis, MTL cholesterolis, trigliceridai, kartais papildomai įvertinama Apo A, Apo B, Lp(a) ir homocisteino koncentracija.

Jeigu atliekama populiacijos tyrimų programa, tada bet koks cholesterolio tyrimo rezultatas, viršijantis 5,2mmol/l, turi būti papildomų detalių tyrimų prielaida.

Jeigu cholesterolio koncentracijos reikšmės saikingai padidėjusios (5,2–6,5 mmol/l), irgi rekomenduojama nustatyti lipidų spektrą, jeigu yra nors vienas papildomas rizikos veiksnys.  Kuo didesnė didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio koncentracija, tuo lipidų apykaitos rodikliai geresni. Todėl esant normaliai ar saikingai padidėjusiai cholesterolio reikšmei svarbus DTL cholesterolio tyrimo rezultatas. Jeigu asmuo rūko, yra vyras, jam daugiau nei 45 metai, turėjęs širdies koronarinę patologiją, padidėjusį kraujospūdį, yra nutukęs, serga diabetu ar yra genetinis polinkis (nepalanki šeimos anamnezė), tuomet pageidaujamos cholesterolio koncentracijos reikalavimai yra dar griežtesni, negu išvardyta normų lentelėje. Saikingai padidėjusios reikšmės svarbios stengiantis išaiškinti individus, kuriems būtinas gydymas. Radus cholesterolio koncentraciją tarp 5,2 ir 6,5 mmol/l (saikingas padidėjimas), svarbu atlikti cholesterolio frakcijų ir trigliceridų tyrimus. Trigliceridų kiekis normoje neturėtų viršyti 2,3mmol/l. Viršijus šią koncentraciją, yra didelė aterosklerozės rizika. Dar griežtesni trigliceridų kiekio reikalavimai sergant II tipo cukriniu diabetu. Šiai diabeto formai trigliceridų koncentracijos dydis yra vienas svarbiausių rodiklių vertinant aterosklerozės riziką. Manoma, kad Lietuvoje apie 12% visuomenės narių gali turėti hipercholesterolemiją. Cholesterolio, jo frakcijų ir trigliceridų koncentraci- jos nustatymas serume padeda pasirinkti gydymo taktiką. Bendri lipidų tyrimo principai reikalauja pakartotinai nustatyti cholesterolį praėjus 2–4 savaitėms nuo gydymo pradžios. Jeigu prieš gydymą lipidų apykaitos rodikliai nėra ryškiai padidėję, tuomet reikėtų pradėti gydymą dieta, svorio mažinimu, fizinio krūvio nustatymu.

Bendri kraujo ėmimo reikalavimai tiriant cholesterolį ir kitus lipidus būtų šie: 1) privalu, kad prieš tyrimą ligonis 14 valandų būtų nevalgęs (ši sąlyga dar svarbesnė, jeigu tiriami ir kiti lipidai, pvz., trigliceridai); 2) būtina, kad kraujas ligoniui visuomet būtų imamas toje pačioje padėtyje (pvz., sėdint). Ligoniui stovint, sėdint ar gulint, jo paimto kraujo lipidų reikšmės gali skirtis apie 10% (gulint jos padidėja); 3) jeigu reikia užspausti veną, tai turi trukti ne ilgiau nei 1 minutę; 4) lyginant skirtingų tyrimų duomenis, visada naudoti vienodą tiriamąją medžiagą (serumą, plazmą, kapiliarinį kraują); 5) jeigu tiriama plazma, visada naudoti vieną ir tą patį antikoaguliantą (geriausia EDTA; citruota plazma (mėlynas dangtelis) sumažina reikšmes 14%, o plazma su fluoridu (pilkas dangtelis) – sumažina reikšmes 18%); 6) laikant serumą šaldytuve 0–4°C, tyrimą atlikti ne vėliau, kaip per dvi paras. Papildoma informacija „Gydymo taktika pagal cholesterolio ir lipidų rodiklius“.

Cholesterolio tyrimas kapiliariniame kraujyje (pavyzdžiui, Accutrend GCT® prietaisu) turi tas pačias normas, kaip ir tyrimas serume. Sausos chemijos kapiliarinio kraujo aparatai (Accutrend GCT®) kiek mažiau tikslūs, bet kartu jie ne tokie jautrūs neigiamai lipemijos įtakai, kuri gali priklausyti nuo maisto, pavalgymo laiko, įgimtų lipidų apykaitos sutrikimų ir kitų veiksnių.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis