Antrinės amenorėjos (oligomenorėjos) laboratorinis tyrimas
Antrinės amenorėjos (oligomenorėjos) laboratorinis tyrimas: kas tai yra?
Antrinė amenorėja yra būklė, kai menstruacijos sustoja moteriai, kuri anksčiau turėjo reguliarų menstruacinį ciklą, ir ši pertrauka trunka tris ar daugiau mėnesių. Oligomenorėja – tai reta menstruacijų pasireiškimo būklė, kai ciklas tampa ilgesnis nei 35 dienos, o menstruacijos tampa nereguliarios. Šios būklės gali rodyti hormoninius sutrikimus, kurie turi įtakos menstruaciniam ciklui.
Laboratoriniai tyrimai padeda nustatyti priežastis, dėl kurių gali išsivystyti amenorėja ar oligomenorėja, pvz., hormoninius disbalansus, reprodukcinės sistemos sutrikimus arba tam tikras lėtines ligas.
Kada atliekamas antrinės amenorėjos (oligomenorėjos) tyrimas?
Laboratoriniai tyrimai atliekami, kai menstruacijos staiga sustoja arba tampa nereguliarios, ir kai įtariama, kad tai gali būti susiję su hormonų ar kitų sveikatos veiksnių pokyčiais. Pagrindinės situacijos, kai atliekami tyrimai:
- Nereguliarus menstruacinis ciklas: menstruacijų pertraukos trunka ilgiau nei įprasta arba menstruacijų ciklas tampa nereguliarus.
- Ankstyva menopauzė: kai įtariama, kad amenorėja gali būti susijusi su ankstyva menopauze.
- Reprodukcinės sveikatos problemos: jei yra reprodukcinių sutrikimų, tokių kaip policistinių kiaušidžių sindromas (PKS).
- Kūno svorio pokyčiai, intensyvus fizinis aktyvumas ar stresas: kai kurie išoriniai veiksniai, tokie kaip drastiški kūno svorio pokyčiai, intensyvus sportas arba psichologinis stresas, taip pat gali sukelti amenorėją.
- Įtarimai dėl hormoninių sutrikimų: įtariant hormoninius sutrikimus, tokius kaip prolaktino, skydliaukės hormonų ar estrogenų disbalansas.
Kokie tyrimai atliekami dėl antrinės amenorėjos (oligomenorėjos)?
Antrinės amenorėjos tyrimai apima kelis pagrindinius hormoninius tyrimus, kurie padeda nustatyti galimas priežastis. Paprastai atliekami šie tyrimai:
- Lytinių hormonų tyrimai:
- FSH (folikulus stimuliuojantis hormonas): padeda įvertinti kiaušidžių funkciją.
- LH (liuteinizuojantis hormonas): LH ir FSH santykis gali padėti nustatyti, ar sutrikimas susijęs su PKS.
- Estrogenas: mažas estrogenų kiekis gali rodyti kiaušidžių nepakankamumą.
- Progesterono kiekis: gali būti matuojamas siekiant nustatyti, ar įvyksta ovuliacija.
- Prolaktino tyrimas: padidėjęs prolaktino kiekis gali slopinti ovuliaciją ir sukelti amenorėją. Dažnai susijęs su hipofizės adenoma (prolaktinoma).
- Skydliaukės hormonų tyrimai:
- TSH (skydliaukę stimuliuojantis hormonas): skydliaukės sutrikimai, tokie kaip hipotirozė ar hipertirozė, gali sukelti menstruacijų sutrikimus.
- Laisvasis T4: kartu su TSH gali padėti nustatyti, ar menstruacijų sutrikimai yra susiję su skydliaukės veikla.
- Testosterono ir androgenų tyrimai: aukštas testosterono ar kitų androgenų kiekis gali būti PKS požymis, taip pat gali būti susijęs su kitomis hormoninėmis problemomis.
- Kiti tyrimai:
- Kortizolis: esant nuolatiniam stresui, padidėjęs kortizolio kiekis gali paveikti menstruacijas.
- Insulino atsparumo tyrimai: PKS sergančioms moterims dažnai būdingas padidėjęs insulino kiekis arba atsparumas insulinui.
Kokia norma turi būti pagrindinių hormonų suaugusiai moteriai?
Normalios suaugusių moterų hormonų normos gali skirtis priklausomai nuo ciklo fazės. Apytikrės normos:
- FSH: 1,4–9,9 mIU/ml (priklausomai nuo ciklo fazės)
- LH: 1,0–12,0 mIU/ml (priklausomai nuo ciklo fazės)
- Estradiolis (estrogeno forma): 15–350 pg/ml (priklausomai nuo ciklo fazės)
- Progesteronas: 0,1–25 ng/ml (priklausomai nuo ciklo fazės)
- Prolaktinas: 4,8–23,3 ng/ml
- TSH: 0,4–4,0 mIU/L
- Laisvasis T4: 0,7–1,8 ng/dl
- Testosteronas: 15–70 ng/dl (priklausomai nuo ciklo fazės)
Nukrypimai nuo normos rodo galimus hormoninius disbalansus, kurie gali būti menstruacijų sutrikimų priežastis.
Ką rodo padidėjęs arba sumažėjęs hormonų kiekis?
- Padidėjęs prolaktinas: gali rodyti prolaktinomą, dėl kurios slopinama ovuliacija ir atsiranda amenorėja.
- Aukštas LH ir FSH santykis: gali būti susijęs su PKS.
- Žemas estradiolis: gali rodyti kiaušidžių funkcijos nepakankamumą arba menopauzę.
- Aukštas testosteronas: dažnai pasireiškia PKS arba antinksčių hiperplazijos atvejais.
- Padidėjęs TSH: rodo hipotirozę, kuri gali būti amenorėjos priežastis.
