Pykinimas nėštumo metu: jo klasifikacija, ką daryti ir kada sunerimti?

Pykinimas – vienas pirmųjų ir dažniausių nėštumo simptomų. Nors daugelis moterų jį vertina kaip „neišvengiamą“ patirtį, svarbu suprasti, kada pykinimas yra normali organizmo reakcija į nėštumą, o kada – rimtas sveikatos sutrikimas, reikalaujantis gydytojo pagalbos.

Šiame straipsnyje aptarsime:

• kodėl pykina nėštumo metu,
• kaip klasifikuojamas pykinimas pagal sunkumą,
• ką galima padaryti namuose, kad sumažintumėte simptomus,
• ir kada būtina sunerimti bei kreiptis į medikus.

Pykinimas gali būti tik diskomfortas, o gali būti ir signalas, kad organizmas nebesusitvarko su nėštumo iššūkiais – todėl verta žinoti viską.

Kodėl nėštumo metu atsiranda pykinimas?

Pykinimas, ypač pirmąjį trimestrą, yra susijęs su hormoniniais pokyčiais organizme. Staigus žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) lygio pakilimas, taip pat padidėjęs estrogenų kiekis ir jautresnė uoslė bei virškinimo sistema sukelia nemalonius pojūčius, ypač rytais.

Taip pat prisideda:

• sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje,
• padidėjęs skrandžio rūgštingumas,
• lėtėjanti virškinimo sistema.

Gydytoja akušerė-ginekologė dr. E. Milašienė paaiškina: „Pykinimas nėštumo pradžioje yra dažnas reiškinys ir dažniausiai nepavojingas. Tačiau kai simptomai tampa tokie stiprūs, kad moteris nebegali gerti ar valgyti – tai jau yra hiperemezė, ir tai nėra tiesiog „normalus“ pykinimas.“

Pykinimo klasifikacija pagal intensyvumą

Ne visas pykinimas yra vienodas – vienoms moterims tai trumpalaikis diskomfortas rytais, o kitoms – nuolatinis, alinantis jausmas, trukdantis valgyti ar net kvėpuoti ramiai. Pykinimo intensyvumą galima skirstyti į tris pagrindines kategorijas, kurios padeda geriau suprasti, kada situacija yra normali, o kada reikia reaguoti.

Lengvas pykinimas

Tai dažniausiai pasitaikantis atvejis – trumpas, nepastovus rytinis pykinimas, kuris gali pasireikšti ir dienos metu. Jis paprastai:

• pasireiškia rytais, ypač esant tuščiam skrandžiui,
• trunka keletą savaičių (dažniausiai nuo 6 iki 12 nėštumo savaitės),
• nesukelia vėmimo arba jis pasitaiko retai,
• netrukdo valgyti ar gerti.

Tokiu atveju pakanka nedidelių gyvenimo būdo pakeitimų: mažesnės porcijos, dažnesni užkandžiai, lengvi pusryčiai dar neišlipus iš lovos.

Vidutinio sunkumo pykinimas

Ši būklė yra kiek varginanti, tačiau dažnai dar galima suvaldyti be medikamentų. Simptomai:

• pykinimas trunka didžiąją dienos dalį,
• pasitaiko vėmimas 1–2 kartus per dieną,
• sumažėja apetitas, valgymas tampa nepatogus,
• kartais pasireiškia silpnumas ar galvos svaigimas.

Jei moteris sugeba išlaikyti bent dalį skysčių ir maisto, ši būklė dažniausiai nėra pavojinga, bet verta apie ją informuoti gydytoją.

Sunkus pykinimas (hiperemezė)

Tai reta, bet labai sunki būklė – mediciniškai vadinama hyperemesis gravidarum. Jai būdingas:

• stiprus, nuolatinis pykinimas,
• vėmimas daugiau nei 3–4 kartus per dieną,
• nesugebėjimas išlaikyti skysčių ar maisto,
• dehidratacija, silpnumas, svorio kritimas.

Tokiu atveju būtina medicininė pagalba – dažnai skiriamas gydymas ligoninėje, intraveniniai skysčiai, kartais net medikamentai. Tai nėra paprastas diskomfortas – tai pavojinga būklė, reikalaujanti priežiūros.

Kada pykinimas laikomas normaliu reiškiniu?

Nors pykinimas nėštumo metu dažnai erzina ir trukdo kasdienybę, daugeliu atvejų tai yra visiškai normalus, fiziologinis reiškinys. Tai vienas dažniausių nėštumo simptomų, kuris rodo, kad organizmas reaguoja į nėštumo hormoninius pokyčius.

Normalus pykinimas dažniausiai:

• prasideda apie 5–6 nėštumo savaitę,
• būna ryškiausias 8–10 savaitę,
• palaipsniui silpnėja iki 14–16 savaitės,
• pasireiškia rytais ar ilgiau nevalgius,
• nekenkia bendrai sveikatai, jei moteris gali valgyti ir gerti.

Kai kuriais atvejais pykinimas gali užsitęsti iki 20 savaitės ar net visą nėštumą, bet jei nėra vėmimo, svorio kritimo ar dehidratacijos požymių – tai vis tiek laikoma normos ribose. Tiesiog kiekvienas organizmas reaguoja skirtingai.

Gydytoja akušerė-ginekologė dr. E. Milašienė pabrėžia: „Pats pykinimo buvimas nėra pavojingas – netgi šiek tiek siejamas su sumažėjusia persileidimo rizika. Tačiau jei pykinimas pereina į nesuvaldomą vėmimą ir silpnumą, būtina ieškoti pagalbos.“

Svarbu stebėti save, nebijoti užsirašyti simptomų dienoraščio ir informuoti savo gydytoją, jei kyla abejonių ar pykinimas keičiasi.

Ką daryti, jei pykina?

Jeigu pykinimas nėštumo metu vargina kasdien, labai svarbu žinoti, ką galima padaryti saugiai, natūraliai ir be vaistų. Daugybę moterų padeda paprasti, bet tikslingi pokyčiai kasdienėje rutinoje. Žemiau pateikiami pagrindiniai metodai, padedantys sumažinti pykinimo intensyvumą ir dažnį.

Mitybos patarimai

Maistas yra ne tik energijos šaltinis, bet ir svarbus kovos su pykinimu įrankis. Tinkamai parinktas maistas gali reikšmingai palengvinti savijautą.

• Valgykite dažnai ir mažomis porcijomis, net jei nesijaučiate alkana – tuščias skrandis dar labiau sustiprina pykinimą.
• Rinkitės lengvą, sausą maistą – džiūvėsėlius, ryžius, virtas bulves, trapučius.
• Venkite riebaus, kepto ir stipriai kvepiančio maisto – jis dažnai sukelia priešišką reakciją.
• Pabandykite valgyti dar neišlipus iš lovos, ypač jei pykinimas pasireiškia iškart pabudus.
• Gerkite nedideliais gurkšneliais, bet dažnai – vandens, žolelių arbatos, šiek tiek natūralių sulčių.

Gyvenimo būdo pokyčiai

Papildomi kasdieniai įpročiai taip pat gali padėti kontroliuoti pykinimą:

• Venkite aštrių kvapų – parfumerijos, valiklių, stiprių maisto kvapų.
• Vėdinkite patalpas, ypač virtuvę ar miegamąjį.
• Stenkitės pailsėti, nes nuovargis dažnai sustiprina pykinimo jausmą.
• Judėkite švelniai – pavyzdžiui, lėti pasivaikščiojimai gryname ore.
• Nenešiokite per ankštų drabužių, ypač juosmens srityje.

Nemedikamentinės priemonės

Kai kurios natūralios priemonės pasiteisina daugeliui moterų:

• Imbieras – tiek šviežias, tiek arbatos ar natūralaus saldainio forma.
• Citrina – citrinos kvapas ar citrinos skiltelė gali sumažinti šleikštulį.
• Akupresūrinės apyrankės – spaudžia taškus riešo srityje ir kai kurioms moterims padeda.
• Vitaminas B6 (ribose) – kai kuriais atvejais skiriamas gydytojo rekomendacija.

Svarbu: jei jokios priemonės neveikia, o pykinimas stiprėja, nebandykite slopinti simptomų savarankiškai – geriau kreiptis į gydytoją, kuris įvertins būklę ir pasiūlys individualų sprendimą.

Kada pykinimas tampa pavojingas?

Nors dauguma atvejų pykinimas nėštumo metu yra nekenksmingas ir laikinas, kai kuriais atvejais jis peržengia diskomforto ribas ir tampa sveikatai pavojinga būkle. Svarbu žinoti, kada reikia nebeeksperimentuoti su namų priemonėmis, o kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Dehidratacijos požymiai

Jeigu moteris negali išlaikyti net gurkšnio vandens, kyla grėsmė organizmo skysčių pusiausvyrai. Dehidratacija yra rimta būklė, ypač nėštumo metu.

Pavojingi simptomai:

• burnos džiūvimas,
• retas ar labai tamsus šlapinimasis,
• galvos svaigimas, silpnumas, mieguistumas,
• sausos lūpos, blyški oda.

Nesugebėjimas išlaikyti maisto ar skysčių

Jei pykinimas pereina į nuolatinį vėmimą, o organizmas nepriima nei maisto, nei vandens, tai jau nebėra „normalus nėštumo pykinimas“. Net jei simptomai atrodo „ištveriami“, ilgainiui jie gali sukelti elektrolitų disbalansą ir grėsmę vaisiaus vystymuisi.

Gydytoja akušerė-ginekologė dr. E. Milašienė aiškina: „Hiperemezė – tai ne stiprus pykinimas, tai liga. Jeigu moteris negali nei gerti, nei valgyti, pradeda kristi svoris, ji praranda jėgas – tai jau nebe klausimas „ką suvalgyti“, tai klausimas „kada vykti į ligoninę“.“

Svorio kritimas

Nėštumo metu svoris turėtų pamažu augti. Jei pastebite, kad pradėjote mesti svorį, tai aiškus signalas, kad organizmas negauna reikalingų medžiagų. 5% ar daugiau kūno svorio netekimas per trumpą laiką yra pavojingas tiek mamai, tiek vaisiui.

Jeigu bet kuris iš šių simptomų pasireiškia – nedelskite. Gydytojas gali paskirti lašinę infuzinę terapiją, saugius medikamentus ar net hospitalizaciją, kad būtų atkurta organizmo pusiausvyra ir išsaugotas nėštumas.

Apibendrinimas

Pykinimas nėštumo metu – tai viena dažniausių, bet ir labiausiai varginančių patirčių. Lengvais atvejais tai tiesiog organizmo reakcija į hormonų pokyčius ir ženklas, kad nėštumas vystosi. Tokiu atveju padeda paprasti sprendimai: mitybos korekcija, poilsis, kvapų vengimas ar natūralios priemonės.

Tačiau jeigu pykinimas tampa nuolatiniu, varginančiu vėmimu, trukdo valgyti, gerti ar sukelia svorio kritimą – tai jau nebe normali būsena, o medicininė būklė, vadinama hiperemeze. Ji gali būti pavojinga tiek mamai, tiek vaisiui ir reikalauja gydytojo įsikišimo.

Svarbiausia – nekančiauti tyliai, o stebėti savo kūną, fiksuoti simptomus ir pasitikėti gydytoju. Ankstyva reakcija leidžia palengvinti savijautą ir užtikrinti saugų nėštumo eigą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie pykinimą nėštumo metu