Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, kurių dalis gali pasireikšti neįprastais pojūčiais – vienas dažniausių jų yra gimdos spazmai. Tai tarsi traukimo, maudimo ar lengvo skausmo pojūtis pilvo apačioje, kuris dažniausiai susijęs su augančia gimda, besitempiančiais raiščiais ar hormonų svyravimais.
Nors dauguma spazmų yra visiškai normalūs ir net neišvengiami, kartais jie gali būti pirmas signalas apie galimą komplikaciją. Todėl svarbu išmokti atskirti įprastą raumenų įsitempimą nuo situacijų, kuriose būtina kreiptis į gydytoją.
Toliau aptarsime pagrindines spazmų priežastis, kaip atskirti normalius pojūčius nuo pavojingų, ir ką galima padaryti norint pagerinti savijautą.
Kodėl nėštumo metu atsiranda gimdos spazmai?
Nėštumo metu spazmus gali sukelti labai įvairūs veiksniai – nuo visiškai fiziologinių iki susijusių su gyvenimo būdu. Dauguma jų nekelia pavojaus, tačiau kiekviena priežastis turi būti suprasta, kad moteris galėtų įvertinti savo būklę ramiai ir informuotai.
Hormoniniai pokyčiai ir gimdos prisitaikymas
Vienas iš pagrindinių kaltininkų – hormoninis fonas. Nėštumo pradžioje organizmas staiga pradeda gaminti didelius kiekius progesterono, kuris atpalaiduoja gimdos raumenis, tačiau tuo pačiu gali sukelti ir lengvą jų susitraukinėjimą. Tai dažniausiai jaučiama kaip lengvas maudimas ar tempiantis skausmas pilvo apačioje, primenantis menstruacijas.
Be to, pati gimda pradeda augti ir keisti savo formą, o tai neišvengiamai veikia aplinkinius audinius. Tokie pokyčiai natūraliai sukelia spaudimą ir reakciją iš raumenų – vadinamuosius fiziologinius spazmus.
Raiščių įtampa ir gimdos tempimas
Antrojo trimestro metu gimda pradeda reikšmingai didėti, o kartu ir įsitempia ją laikantys raiščiai. Šie raiščiai tęsiasi nuo gimdos iki dubens sienelių, todėl jų tempimas sukelia aštrų ar maudžiantį skausmą šonuose ar apatinėje pilvo dalyje. Spazmai gali sustiprėti keičiant kūno padėtį – atsistojus, pasilenkus ar atsisėdus.
Tokie pojūčiai dažniausiai pasitaiko vienoje pusėje, būna trumpalaikiai ir sustiprėja aktyviau judant. Nors jie gali būti nemalonūs, tai visiškai normalus reiškinys, neturintis įtakos nėštumo eigai.
Virškinimo sistemos veikla ir dehidratacija
Nėštumo metu sulėtėja žarnyno veikla – tai tiesioginė progesterono įtaka. Dėl to gali kauptis dujos, atsirasti pilvo pūtimas ar net vidurių užkietėjimas, kurie sukelia žarnyno spazmus, klaidingai palaikomus gimdos susitraukimais. Šie spazmai dažniausiai lokalizuojasi pilvo apačioje ar šonuose, gali būti lydimi gurguliavimo ar sunkumo pojūčio.
Be to, daugelis nėščiųjų negauna pakankamai skysčių, ypač jei kamuoja pykinimas ar vėmimas. Dehidratacija dar labiau dirgina raumenis – įskaitant gimdą, kurios sienelės tampa jautresnės ir labiau linkusios į spazmus. Gerti daugiau vandens gali padėti sumažinti šiuos pojūčius net be papildomų vaistų ar intervencijų.
Emocinė įtampa ir stresas
Stresas nėštumo metu – ne tik psichologinis, bet ir fiziologinis veiksnys. Padidėjęs kortizolio kiekis (streso hormonas) veikia raumenų tonusą, gali paskatinti netikėtus susitraukimus ar spazmus. Nors dažnai pamirštamas, stresas yra viena iš tų priežasčių, kurią moterys gali valdyti savarankiškai – ramybė ir atsipalaidavimas tikrai daro poveikį.
Kada gimdos spazmai yra normalūs?
Ne visi spazmai nėštumo metu reiškia pavojų – kai kurie yra tiesiog natūrali kūno reakcija į nėštumo eigą. Priklausomai nuo trimestro, gimda patiria skirtingus pokyčius, ir tai gali pasireikšti trumpalaikiais maudimo ar tempimo pojūčiais. Mokėjimas suprasti, kada tokie spazmai yra tik „fiziologinis fonas“, padeda išvengti bereikalingos baimės.
Pirmasis trimestras – prisitaikymo etapas
Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (iki 12 savaičių) spazmai dažniausiai susiję su gimdos implantacija ir pradine jos plėtra. Moteris gali jausti panašius į menstruacinius spazmus: maudžiantį ar tempiantį jausmą pilvo apačioje, dažnai abu šonus vienu metu. Tai yra normalu, ypač jei nėra kraujavimo ar aštraus, stipraus skausmo.
Šiuo laikotarpiu spazmai dažniausiai būna epizodiniai – trunka kelias minutes ir praeina savaime. Jie neturėtų būti lydimi kraujavimo ar intensyvaus spaudimo pojūčio.
Antrasis trimestras – auganti gimda ir tempimas
Vidurinio nėštumo laikotarpiu gimda jau užima didesnę vietą pilvo ertmėje, pradeda veikti aplinkinius organus, tempiasi ją laikantys raiščiai. Spazmai dažnai jaučiami vienoje pusėje, ypač keičiant padėtį, vaikštant ar po fizinės veiklos.
Tai vadinamieji apvaliųjų raiščių skausmai, kurie yra normalūs ir paprastai praeina pailsėjus arba pakeitus pozą. Jų metu spazmas gali būti aštresnis, bet trunka labai trumpai.
Trečiasis trimestras – gimdos „treniruotės“
Nuo 28 savaitės ir vėliau gali pasireikšti Braxton-Hicks susitraukimai – netikri gimdymo spazmai, dar vadinami „gimdos treniruotėmis“. Jie padeda gimdai ruoštis artėjančiam gimdymui, bet nesukelia gimdos kaklelio atsidarymo.
Šie spazmai dažniausiai jaučiami vakare arba po aktyvesnės dienos, būna nereguliarūs, neskausmingi arba tik su šiek tiek diskomforto. Jie nėra pavojingi, jei trunka trumpai, nėra reguliarūs ir neintensyvėja.
Kada gimdos spazmai tampa pavojingi?
Nors dauguma gimdos spazmų nėštumo metu yra normalūs, yra situacijų, kai jie gali reikšti rimtą problemą. Svarbu išmokti atskirti fiziologinius pojūčius nuo tų, kurie gali signalizuoti apie komplikacijas, ypač jei juos lydi papildomi simptomai.
Pavojingi požymiai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį
Jeigu gimdos spazmus lydi stiprus, aštrus arba reguliarus skausmas, ypač jei skausmas vis stiprėja ar tampa ritmingas, tai gali būti ženklas, kad vyksta gimdos kaklelio pokyčiai ar net prasideda priešlaikinis gimdymas. Dar labiau sunerimti reikėtų, jei kartu atsiranda:
- Kraujavimas ar rudos išskyros
- Spaudimo pojūtis į dubenį ar tiesiąją žarną
- Vandeningos išskyros (galimas vaisiaus vandenų nutekėjimas)
- Reguliarūs, kas kelias minutes pasikartojantys spazmai
Šie požymiai gali pasireikšti bet kuriame trimestre ir visada turi būti įvertinti gydytojo. Jie dažniausiai siejami su:
- Grėsiančiu persileidimu (ypač pirmąjį trimestrą)
- Priešlaikiniu gimdymu (nuo 20–37 savaitės)
- Placentos atsiskyrimu, kai placenta ima atsiskirti nuo gimdos sienelės – tai ypač pavojinga ir lydima stipraus skausmo bei kraujavimo
- Šlapimo takų infekcijomis, kurios gali sukelti spazmus kartu su deginimo pojūčiu šlapinantis
Jeigu spazmai pasireiškia ramybės būsenoje, ypač naktį ar ryte po miego, nėra susiję su fizine veikla ir nesilpnėja keičiant padėtį – tai rimtas signalas nedelsti.
Kaip palengvinti gimdos spazmus nėštumo metu?
Daugeliu atvejų gimdos spazmai yra nekenksmingi, bet vis tiek gali kelti diskomfortą. Laimei, yra daugybė būdų, kaip sumažinti jų intensyvumą ir dažnumą, ypač jei žinoma priežastis – tempimo pojūtis, nuovargis, stresas ar virškinimo sutrikimai.
Poilsis ir pozų keitimas
Vienas efektyviausių būdų mažinti spazmus – pakeisti kūno padėtį. Jei spazmai prasideda stovint ar vaikštant, geriausiai padeda atsigulti ant kairiojo šono. Tai ne tik pagerina kraujotaką į gimdą, bet ir sumažina spaudimą apatinei tuščiajai venai.
Taip pat gali padėti trumpas atsipalaidavimas – pagulėjimas su pakeltomis kojomis, gilus kvėpavimas, užtemdyta ir rami aplinka. Jei spazmai kyla dėl per didelio aktyvumo, svarbu skirti laiko reguliariam poilsiui net ir dienos metu.
Šiluma ir lengvas masažas
Šiluma – vienas saugiausių būdų malšinti tempimo ir spazmų pojūtį. Šilta (ne karšta!) šildyklė ant apatinės pilvo dalies ar šilto dušo srovė gali akimirksniu sumažinti įtampą. Taip pat galima atlikti švelnų pilvo masažą, tačiau tik tuomet, kai nėra jokių komplikacijų ar kontraindikacijų.
Mityba ir hidratacija
Kartais spazmus sukelia paprasti veiksniai – per mažas suvartojamų skysčių kiekis ar mitybos klaidos. Reguliariai geriant vandenį (ypač jei jaučiami ir galvos skausmai), sumažėja dehidratacijos rizika, o kartu ir raumenų spazmai.
Į mitybą verta įtraukti daugiau magnio turinčių produktų – bananų, grikių, špinatų, riešutų. Magnis padeda raumenims atsipalaiduoti. Jei trūksta geležies ar B grupės vitaminų, taip pat gali padidėti spazmų tikimybė – todėl verta pasitarti su gydytoju dėl papildų poreikio.
Gimdos spazmų įsivertinimo įrankis
Kada kreiptis į gydytoją dėl gimdos spazmų?
Nors daugelis spazmų yra nekenksmingi ir susiję su natūraliais nėštumo pokyčiais, svarbu žinoti, kada situacija peržengia „normalumo“ ribą ir reikalauja profesionalios medicininės pagalbos.
Jei kyla bent menkiausių abejonių, verta pasitarti su gydytoju – ypač jei nėštumas yra pirmas, arba jei jau yra buvę komplikacijų ankstesnių nėštumų metu. Geriau vienu kartu pasirodyti „per daug“, nei praleisti svarbų ženklą.
Nedelskite ir kreipkitės, jei:
- Spazmai tampa reguliarūs, stiprėja arba atsiranda ritmingai kas kelias minutes
- Pajutote kraujavimą, rudų ar rožinių išskyrų
- Jaučiate stiprų spaudimą į dubenį, ypač trečią trimestrą
- Atsirado vaisiaus vandenų nutekėjimas – net ir labai nedidelis
- Spazmus lydi karščiavimas, pykinimas, šaltkrėtis, stiprus nugaros skausmas
- Vaisiaus judesiai tapo ženkliai retesni ar neįprasti
Kiekviena nėštumo savaitė svarbi, todėl neverta spėlioti ar „išlaukti“ – net jei pasirodo, kad viskas praeina, gydytojo apžiūra nuramins ir leis toliau džiaugtis nėštumu be streso.
Gydytojo nuomonė
Spazmai nėštumo metu – dažnas reiškinys, su kuriuo susiduria dauguma moterų. Visgi gydytojai pabrėžia, kad svarbiausias dalykas – ne ignoruoti savo kūno siunčiamų signalų. Kartais net silpni simptomai gali reikšti rimtesnį procesą, ypač jei kartu pasireiškia ir kiti požymiai.
„Nėštumo metu labai svarbu įsiklausyti į savo kūno pojūčius. Lengvi spazmai dažniausiai yra susiję su fiziologiniais procesais – gimdos augimu, hormonų pokyčiais, raiščių tempimu. Tačiau jeigu moteris jaučia aštrų, ritmingą skausmą, spaudimą į dubenį ar pastebi kraujavimą, tai yra signalas, kad reikia kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Geriau pasitikrinti be reikalo, nei praleisti svarbų ženklą.“
– akušerė-ginekologė dr. Jurgita Kaminskienė
Žmonių atsiliepimai apie gimdos spazmus nėštumo metu
Nėštumo metu kiekviena moteris gimdos spazmus patiria skirtingai – vienoms tai tik epizodinis nemalonumas, kitoms – stresas ar net nerimo šaltinis. Pasidalintos patirtys padeda suprasti, kad nesi viena ir kad šie pojūčiai daugeliui yra pažįstami.
„Spazmai prasidėjo jau 6 savaitę – tarsi maudimas kaip per mėnesines. Išsigandau, kad kažkas negerai, bet gydytoja nuramino, jog tai implantacijos procesas. Po poros savaičių viskas praėjo.“
– Lina, 27 m.
„Antrame trimestre dažnai jausdavau duriantį skausmą viename šone. Pasirodo, tai buvo tempiasi raiščiai. Padėjo pakeisti pozą ir šiltas dušas – tikrai ne viskas turi būti baisu.“
– Dovilė, 32 m.
„Trečią trimestrą pradėjau jausti keistus susitraukimus. Išsigandau, kad gimdau, bet tai buvo tik Braxton-Hicks. Nuo jų padėdavo giliai kvėpuoti ir atsigulti ant šono.“
– Erika, 30 m.
„Vieną rytą pradėjau jausti skausmingus spazmus su šiek tiek kraujo. Nuvažiavau į priėmimą – paaiškėjo, kad prasidėjo priešlaikinis gimdymas. Gerai, kad sureagavau laiku.“
– Aušra, 35 m.
Apibendrinimas
Gimdos spazmai nėštumo metu dažniausiai yra visiškai normalus reiškinys – tai organizmo prisitaikymas prie didėjančios gimdos, hormonų pokyčių ir fizinio krūvio. Dauguma jų yra nepavojingi, trumpalaikiai ir praeina savaime pakeitus padėtį ar pailsėjus.
Tačiau kiekviena moteris turi atidžiai stebėti savo kūną: jei spazmai tampa reguliarūs, skausmingi, juos lydi kraujavimas ar spaudimas į dubenį – tai jau signalas kreiptis į gydytoją.
Tinkama mityba, pakankamas vandens kiekis, atsipalaidavimas ir ramus požiūris į savo kūno siunčiamus ženklus leidžia nėštumą išgyventi be nereikalingos įtampos. Jeigu kyla abejonių – geriau pasitarti, nei ignoruoti.
Dažniausiai užduodami klausimai apie gimdos spazmus nėštumo metu
Ar visi gimdos spazmai nėštumo metu yra pavojingi?
Kokie spazmai yra pavojingi?
Ar gali spazmai reikšti persileidimo grėsmę?
Ką daryti, jei dažnai jaučiu spazmus, bet nėra kitų simptomų?
Ar Braxton-Hicks spazmai gali būti skausmingi?
Kiti straipsniai
