Žemas spaudimas nėštumo metu: kokios priežastys, kokia norma ir ką daryti?

Dauguma nėščiųjų žino, kad aukštas kraujospūdis gali būti pavojingas, tačiau žemas kraujospūdis (hipotenzija) taip pat gali sukelti įvairių nemalonių simptomų ir paveikti nėštumo eigą. Kai kurios moterys jį patiria tik laikinai, ypač pirmąjį trimestrą, tačiau kitoms tai tampa nuolatiniu iššūkiu visą nėštumą.

Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, koks spaudimas laikomas per žemu, kas tai lemia, kokie simptomai gali pasireikšti, kada tai pavojinga ir – svarbiausia – ką daryti, kad pagerėtų savijauta.

Kas laikoma žemu kraujospūdžiu nėštumo metu?

Nėštumo metu moters organizmas patiria daug pokyčių, įskaitant širdies ir kraujagyslių sistemą. Dėl hormoninių veiksnių – ypač progesterono – kraujagyslės atsipalaiduoja, o kraujospūdis natūraliai šiek tiek sumažėja. Tačiau kai spaudimas nukrenta per žemai, tai jau gali tapti problema.

Kokia norma ir kada reikia sunerimti?

Normalus kraujospūdis nėščiajai laikomas apie 110/70–120/80 mmHg. Tačiau jei sistolinis spaudimas (viršutinis) nukrenta žemiau 100 mmHg, o diastolinis (apatinis) – žemiau 60 mmHg, tai jau laikoma hipotenzija.

Jei kraujospūdis yra:

• 100/60 mmHg ar šiek tiek žemiau, bet jaučiatės gerai – dažnai tai dar laikoma norma.
• 90/60 mmHg ar mažiau ir pasireiškia simptomai – reikėtų pasitarti su gydytoju.
• 80/50 mmHg ar mažiau – tai jau pavojinga būklė, ypač jei kartu svaigsta galva ar apalpama.

Kokios žemo spaudimo priežastys nėštumo metu?

Nėštumo metu kraujospūdis gali sumažėti dėl natūralių organizmo pokyčių, tačiau kartais priežastys būna susijusios ir su išorės veiksniais ar net paslėptomis sveikatos problemomis. Norint tinkamai reaguoti, svarbu suprasti, kas gali sukelti spaudimo kritimą.

Fiziologinės priežastys

• Padidėjęs progesterono kiekis: Šis hormonas atpalaiduoja kraujagyslių sieneles, todėl kraujas teka lėčiau, spaudimas krenta.
• Padidėjęs kraujotakos tūris: Organizmas gamina daugiau kraujo, tačiau širdžiai tenka papildoma apkrova, o kraujas paskirstomas plačiau.
• Gimdos spaudimas kraujagyslėms: Antroje nėštumo pusėje didėjanti gimda gali spausti apatinę tuščiąją veną, ypač gulint ant nugaros – dėl to kraujas sunkiau grįžta į širdį.
• Greitas kūno padėties pakeitimas: Staiga atsistojus ar pasilenkus gali trumpam nukristi spaudimas ir svaigti galva.

Kitos galimos priežastys

• Nepakankamas skysčių kiekis: Dehidratacija yra viena dažniausių priežasčių – ypač jei nėščioji mažai geria vandens, vemia arba gausiai prakaituoja.
• Nepakankama mityba ar mažas gliukozės kiekis: Mažai valgant ar praleidžiant valgymus, gali kristi ne tik cukrus, bet ir spaudimas.
• Anemija: Sumažėjęs hemoglobinas reiškia mažesnį deguonies tiekimą audiniams, todėl širdžiai tenka daugiau dirbti, o spaudimas krenta.
• Stresas ir pervargimas: Fizinė ir emocinė įtampa daro įtaką kraujagyslių tonusui.
• Infekcijos, kraujavimas, širdies ligos (rečiau) – kartais žemas spaudimas gali būti signalas apie rimtesnę problemą.

Žemo kraujospūdžio simptomai nėštumo metu

Daugelis moterų žemą spaudimą pastebi tik tuomet, kai atsiranda nemalonūs pojūčiai, trukdantys kasdienei veiklai. Simptomai gali būti lengvi, bet kai kuriais atvejais – stiprūs ir pavojingi. Kuo anksčiau juos atpažinsi, tuo greičiau galėsi imtis priemonių savijautai pagerinti.

Dažniausi simptomai:

• Galvos svaigimas ar net trumpalaikis sąmonės netekimas
• Silpnumas, vangumas, mieguistumas net ryte
• Neryškus matymas ar „žvaigždutės“ prieš akis
• Šalti delnai ir pėdos, šaltas prakaitas
• Širdies plakimo sutrikimai (dažnesnis pulsas)
• Pykinimas, ypač rytais arba ilgiau stovint
• Spengimas ausyse
• Sutrumpėjęs kvėpavimas net po nedidelės veiklos

Jei šie simptomai kartojasi dažnai, trunka ilgai ar stiprėja – tai ženklas, kad organizmas nepakankamai aprūpinamas deguonimi. Ypač svarbu reaguoti, jei atsiranda sąmonės praradimo epizodų ar kvėpavimo sutrikimų.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

• Jei spaudas nuolat žemiau 90/60 mmHg ir juntami simptomai
• Jei spaudimas staigiai krenta (pvz., per kelias valandas ar dienas)
• Jei jauti nuolatinį galvos svaigimą, silpnumą, apalpimus
• Jei yra kraujavimas, stiprus skausmas, dusulys ar širdies permušimai

Ką daryti, jei nėštumo metu spaudimas per žemas?

Svarbiausia – nepanikuoti. Nors žemas kraujospūdis dažniausiai kelia daugiau diskomforto nei realios grėsmės, būtina atidžiai stebėti savo savijautą ir žinoti, kaip padėti sau kasdienėje rutinoje. Tinkami įpročiai ir mityba gali ženkliai pagerinti būklę.

Praktiniai patarimai kiekvienai dienai

• Gerk daugiau vandens – net ir lengvas dehidratavimas gali sumažinti kraujospūdį. Rekomenduojama 2–2,5 l skysčių per dieną (ypač jei daug prakaituoji ar vemti).
• Valgyk dažniau ir mažesnėmis porcijomis – tai padės išvengti gliukozės kritimų, kurie prisideda prie spaudimo svyravimų.
• Venk ilgo stovėjimo vienoje vietoje – ypač antroje nėštumo pusėje. Jei tenka stovėti, judink kojas, kad palaikytum kraujotaką.
• Nepulk staigiai iš lovos – atsikelk pamažu: pirmiausia atsisėsk, tada atsistok.
• Nešiok kompresines kojines – ypač jei dažnai tinsta kojos arba jautiesi apsunkusi. Tai pagerina veninę kraujotaką.
• Vėdink patalpas ir stenkitės būti gryname ore – deguonies kiekis kraujyje tiesiogiai veikia savijautą.

Maistas, kuris padeda kelti spaudimą

• Sūrus maistas (nepadaugink – tik saikingai)
• Džiovinti vaisiai (pvz., razinos – turi natūralių cukrų ir kalio)
• Riešutai, sėklos – energijos šaltinis
• Liesi baltymai: kiaušiniai, vištiena, avinžirniai
• Geri pusryčiai – labai svarbu nepraleisti rytinio valgymo

Jei savijauta nepagerėja net taikant šias priemones, būtina pasitarti su gydytoju, kuris gali skirti papildomus tyrimus ar net koreguoti mitybos planą.

Žemo spaudimo korekcijos nėštumo metu privalumai ir rizikos

Nors žemas kraujospūdis dažniausiai nėra toks pavojingas kaip aukštas, jis vis tiek gali sukelti nemalonumų ar net rizikų, jei ignoruojamas. Laiku atpažinti simptomai ir nedidelės gyvenimo būdo korekcijos gali žymiai pagerinti kasdienę savijautą bei sumažinti galimų komplikacijų tikimybę.

Gydytojo nuomonė

Žemas kraujospūdis dažnai laikomas mažiau pavojingu nei padidėjęs, tačiau nėštumo metu jis gali turėti rimtų pasekmių tiek mamai, tiek vaisiui – ypač jei yra ignoruojami simptomai arba kraujospūdis krenta staiga. Gydytojai rekomenduoja ne tik stebėti spaudimą, bet ir reguliariai vertinti bendrą savijautą.

„Nėščiųjų hipotenzija dažnai neįvertinama, nes atrodo kaip įprastas nuovargis ar galvos svaigimas. Tačiau jei spaudimas tampa žemesnis nei 90/60 mmHg, o moteris pradeda alpti ar jausti dusulį – būtina įsikišti. Pirmiausia padeda skysčiai, mityba ir poilsis, bet kai kuriais atvejais būtinas ir išsamesnis ištyrimas.“
– šeimos gydytoja Rūta Staškevičienė

Žmonių atsiliepimai apie žemą spaudimą nėštumo metu

Daugelis nėščiųjų patiria sumažėjusį kraujospūdį, tačiau ne visos iš karto atpažįsta šio reiškinio požymius ar žino, kaip sau padėti. Štai keli autentiški pasakojimai iš moterų, kurios susidūrė su žemu spaudimu nėštumo metu:

„Man spaudimas dažnai būdavo apie 90/60, ir atrodė, kad tai tiesiog nėštumo dalis. Bet kai pradėjau alpti vonioje – supratau, kad reikia keisti įpročius. Daugiau vandens, mažiau karštų dušų – ir pagerėjo.“
– Aistė, 30 m.

„Skaudėjo galvą, viskas aplink sukosi. Gydytoja patikrino – spaudimas 85/55. Paskyrė kompresines kojines, liepė neatsistoti staigiai – viskas padėjo greitai.“
– Ingrida, 33 m.

„Gydytojas sakė, kad mano spaudimas žemas, bet jei jaučiuosi gerai – viskas ok. Bet kai pradėjau jausti dusulį, teko koreguoti mitybą ir miegoti su pakelta galva.“
– Lina, 28 m.

„Spaudimas visą nėštumą buvo apie 95/60. Gelbėjo riešutai, sultys ir nuolatinis gėrimas mažais gurkšneliais. Labiausiai erzino galvos svaigimas einant į parduotuvę.“
– Raminta, 35 m.

Apibendrinimas

Žemas kraujospūdis nėštumo metu – tai dažnas reiškinys, kurį dauguma moterų patiria bent kartą laukimosi laikotarpiu. Nors neretai jis būna laikinas ir nekelia tiesioginio pavojaus, stiprūs simptomai ar staigūs spaudimo svyravimai gali paveikti ne tik būsimos mamos savijautą, bet ir vaisiaus aprūpinimą deguonimi.

Svarbiausia – suprasti, kada tai yra normali organizmo reakcija, o kada jau būtinas gydytojo įsikišimas. Laiku koreguoti įpročiai, pakankamas skysčių vartojimas, subalansuota mityba ir poilsis gali turėti didžiulį poveikį savijautai.

Nėštumas – tai laikotarpis, kai reikia atidžiai stebėti savo kūną, o žemas spaudimas nėra išimtis. Jeigu spaudimas tampa kliūtimi kasdieniam gyvenimui – ieškok pagalbos. Gera savijauta – svarbi ne tik tau, bet ir tavo vaikui.

Dažniausiai užduodami klausimai apie žemą spaudimą nėštumo metu