Alprazolam (alprazolamas): vaisto apžvalga, vartojimas, šalutiniai poveikiai ir realūs žmonių atsiliepimai

Alprazolamas – tai stiprus raminamasis vaistas, priklausantis benzodiazepinų grupei. Daugeliui jis žinomas pagal originalų prekinį pavadinimą Xanax, nors Lietuvoje dažnai vartojami ir generiniai variantai: Alprox, Zanapam, Helex. Šis vaistas plačiai naudojamas gydant stiprų nerimą, panikos sutrikimus ir kitas psichosomatines būkles, tačiau dėl didelės priklausomybės rizikos skiriamas tik trumpalaikiam vartojimui.

Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kaip alprazolamas veikia organizmą, kada jis skiriamas, kokie galimi šalutiniai poveikiai, ką sako jį vartoję žmonės ir kokios yra saugesnės alternatyvos.

Kas yra alprazolamas ir kaip jis veikia?

Alprazolamas – tai benzodiazepinų grupės vaistas, pasižymintis raminamuoju, nerimą slopinančiu, raumenis atpalaiduojančiu ir migdomuoju poveikiu. Veikimo principas – jis sustiprina GABA (gama-amino sviesto rūgšties), natūralaus smegenų raminamojo neuromediatoriaus, veikimą. GABA slopina nervinius impulsus, todėl sumažėja smegenų aktyvumas, žmogus jaučiasi ramesnis, mažėja įtampa.

Palyginti su kitais benzodiazepinais, alprazolamas išsiskiria tuo, kad:

• Veikia labai greitai – pirmasis poveikis jaučiamas per 15–30 minučių
• Veikia trumpai – poveikio trukmė dažniausiai yra 4–6 valandos
• Ypač veiksmingas esant staigiems panikos priepuoliams, kai reikia greito efekto

Dėl šių savybių jis dažnai vadinamas „greitosios pagalbos“ vaistu esant ūminiam stresui ar nerimui.

Kada skiriamas alprazolamas?

Alprazolamas dažniausiai skiriamas esant šioms būklėms:

• Generalizuotas nerimo sutrikimas (GAD) – kai nerimas trunka savaites ar mėnesius, trikdo kasdienį gyvenimą
• Panikos sutrikimas – kai žmogų kankina staigūs, intensyvūs panikos priepuoliai
• Nerimas dėl depresijos – kai nerimas pasireiškia kartu su depresiniais simptomais
• Ūmus stresas, nerimas prieš procedūras ar skrydį
• Kartais skiriamas nemigai, tačiau labai retai dėl trumpalaikio poveikio ir priklausomybės rizikos

Svarbu pabrėžti, kad alprazolamas nėra gydomasis vaistas, jis slopina simptomus, tačiau negydo pačios sutrikimo priežasties. Todėl dažnai jis skiriamas kartu su kitomis priemonėmis – pavyzdžiui, antidepresantais ar kognityvine elgesio terapija (CBT).

Kaip vartoti alprazolamą – dozės, saugumas, priklausomybės rizika

Alprazolamas yra stiprus centrinę nervų sistemą veikiantis vaistas, todėl jį būtina vartoti tik pagal gydytojo nurodymus. Net ir nedidelės dozės gali turėti stiprų poveikį, ypač pirmą kartą vartojant ar esant jautrumui. Pagrindinis tikslas – pasiekti raminamąjį poveikį kuo mažesne doze ir trumpiausiu laikotarpiu.

Rekomenduojamos dozės

Dozės priklauso nuo sutrikimo sunkumo, vartotojo amžiaus ir bendros sveikatos būklės.

• Generalizuotas nerimo sutrikimas (GAD):
  Pradinė dozė – 0,25–0,5 mg 3 kartus per dieną
  Didžiausia paros dozė – iki 4 mg, padalinta į kelias dalis
• Panikos sutrikimas:
  Dažniau skiriamos šiek tiek didesnės dozės – nuo 0,5 mg 3 kartus per dieną
  Kai kuriais atvejais gali būti padidinta iki 6 mg per parą
• Vyresniems pacientams:
  Rekomenduojama pradėti nuo 0,25 mg 2–3 kartus per dieną, nes organizmas lėčiau skaido veikliąją medžiagą

Svarbu: Vartojant šį vaistą ne pagal paskirtį arba per ilgai, didėja priklausomybės rizika.

Kiek laiko galima vartoti alprazolamą?

Alprazolamas dažniausiai skiriamas trumpam laikotarpiui – nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Ilgesnis vartojimas gali sukelti:

• Toleranciją – kai norint pasiekti tą patį efektą reikia vis didesnių dozių
• Psichologinę priklausomybę – žmogus jaučia poreikį „turėti“ vaistą šalia, net jei simptomas nepasireiškia
• Fizinę priklausomybę – nutraukus vartojimą atsiranda nerimas, nemiga, galvos svaigimas ar net traukuliai

Dėl šių priežasčių ilgesnis nei 4–6 savaičių vartojimas laikomas rizikingu, išskyrus atvejus, kai tai daroma su gydytojo priežiūra ir esant stipriam indikavimui.

Kaip saugiai nutraukti vartojimą?

Staigus nutraukimas gali būti pavojingas. Simptomai, kurie gali atsirasti nutraukus:

• Rebound nerimas (sustiprėjęs nerimo pojūtis)
• Nemiga, dirglumas
• Raumenų skausmai, prakaitavimas
• Retais atvejais – traukuliai

Nutraukimas turėtų vykti palaipsniui mažinant dozę per kelias savaites, ypač jei vaistas buvo vartojamas ilgiau nei mėnesį.

Kam alprazolamas nerekomenduojamas?

Alprazolamas netinka visiems. Gydytojai jo neskiria šiais atvejais:

• Jei yra sunkus kvėpavimo nepakankamumas
• Sergant miastenija (raumenų silpnumu)
• Jei yra sunki kepenų liga
• Nėštumo ir žindymo laikotarpiu
• Žmonėms su priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų ar kitų vaistų istorija

Dažniausi šalutiniai poveikiai

Lengvesni, bet dažni:

• Mieguistumas, lėtumas
• Galvos svaigimas
• Sumažėjusi koncentracija
• Nuovargis
• Atminties ir dėmesio sutrikimai

Sunkesni ar retesni:

• Agresyvumas, emocinis nestabilumas
• Depresijos paūmėjimas
• Sutrikusi koordinacija, kalbos sutrikimai
• Priklausomybės vystymasis

Kai kurie vartotojai patiria vadinamąjį „alprazolamo rūką“ – kai protas būna lyg „apkvaitęs“, sunku aiškiai mąstyti.

Sąveika su alkoholiu ir kitais vaistais

Alprazolamo vartojimas kartu su alkoholiu yra pavojingas. Abu slopina kvėpavimą ir reakciją, todėl jų derinys gali sukelti sąmonės netekimą ar net mirtį. Taip pat reikia atsargumo vartojant kartu su:

• Kitais benzodiazepinais (pvz., diazepamu, lorazepamu)
• Opioidais (pvz., tramadoliu)
• Migdomaisiais ar antipsichotikais

Realių žmonių atsiliepimai apie alprazolamą

Alprazolamas yra vienas iš dažniausiai aptarinėjamų raminamųjų vaistų. Jo poveikis stiprus ir greitas, todėl vieniems tai – didžiulis palengvėjimas, o kiti patiria nepageidaujamus pojūčius ar net priklausomybės požymius. Pateikiame keletą realių komentarų – tiek teigiamų, tiek neigiamų, kad susidarytumėte pilną vaizdą.

Teigiami atsiliepimai

Neigiami atsiliepimai

Alprazolamo alternatyvos

Alprazolamas pasižymi stipriu ir greitu poveikiu, tačiau dėl didelės priklausomybės rizikos ne visada yra tinkamiausias pasirinkimas. Ypač atsargiai jis turėtų būti vartojamas ilgiau nei kelias savaites ar žmonių, kurie turi psichikos sveikatos ar priklausomybės istorijų. Dėl to gydytojai dažnai svarsto kitas alternatyvas – tiek kitus benzodiazepinus, tiek nebenzodiazepininius vaistus, taip pat ilgalaikiam vartojimui tinkamesnes priemones.

Diazepamas

Diazepamas (prekiniai pavadinimai: „Diazepeks“, „Valium“) – vienas seniausiai žinomų benzodiazepinų. Pasižymi ilgesniu veikimu ir stipriu raumenis atpalaiduojančiu bei nerimą slopinančiu poveikiu. Skirtingai nei alprazolamas, jis veikia lėčiau – poveikis prasideda per 30–60 minučių, bet gali trukti visą parą. Dėl to dažniau naudojamas esant lėtinio nerimo sutrikimams, raumenų spazmams, alkoholio abstinencijos simptomams arba kai būtina laipsniškai mažinti vaisto dozę.

Diazepamas tinka situacijose, kai reikia stabilaus, ilgesnio poveikio, bet netinka greitam panikos priepuolio suvaldymui.

Lorazepamas

Lorazepamas (dažnai vartojamas pavadinimu „Tavor“) yra vidutinio veikimo benzodiazepinas, kuris pasižymi raminamuoju poveikiu, mažinančiu nerimą ir įtampą. Jo veikimo pradžia kiek lėtesnė nei alprazolamo, tačiau jis veikia ilgiau – dažnai skiriamas prieš operacijas, medicinines procedūras arba gydant sunkesnį nerimą. Dėl mažesnio metabolizmo per kepenis jis taip pat tinkamesnis vyresniems pacientams arba žmonėms su kepenų problemomis.

Lorazepamas dažniau pasirenkamas tais atvejais, kai reikia šiek tiek švelnesnio, bet ilgiau trunkančio efekto, ir kai reikia palaikyti ramesnę būklę visą dieną.

Oksazepamas

Tai vienas švelniausių benzodiazepinų, kurio veikimas prasideda lėčiau, bet jis laikomas vienu iš saugesnių variantų pacientams, turintiems jautresnę centrinę nervų sistemą, kepenų funkcijos sutrikimų ar vyresnio amžiaus. Palyginti su alprazolamu, oksazepamas rečiau sukelia staigų slopinimą, tačiau vis tiek veikia pakankamai stipriai, kad sumažintų nerimo lygį.

Gydytojai šį vaistą dažniausiai renkasi tais atvejais, kai reikia ilgesniam laikui užtikrinti nerimo kontrolę, bet kartu sumažinti priklausomybės riziką.

Hidroksizinas

Hidroksizinas (prekinis pavadinimas „Atarax“) nėra benzodiazepinas, bet pasižymi raminamuoju ir anksiolitiniu poveikiu. Jis dažnai skiriamas kaip pirmosios eilės vaistas esant lengvam ar vidutiniam nerimui, ypač jei pacientas bijo priklausomybės ar turi anksčiau vartojusių benzodiazepinus neigiamą patirtį. Jis taip pat tinka žmonėms, kuriems nerimas pasireiškia fiziškai – pavyzdžiui, prakaitavimu, drebulys, įtampa kūne.

Pagrindinis privalumas – nesukelia fizinės priklausomybės, todėl jį galima vartoti ilgesnį laiką. Tačiau poveikis nėra toks greitas ar stiprus kaip alprazolamo, todėl netinka sunkiems panikos sutrikimams.

SSRI grupės antidepresantai

SSRI (selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai), tokie kaip sertralinas, escitalopramas, fluoksetinas, yra plačiai naudojami gydant nerimo sutrikimus, panikos priepuolius ir depresiją. Skirtingai nei alprazolamas, šie vaistai neturi tiesioginio poveikio per 15–30 minučių, bet per kelias savaites padeda sumažinti paties sutrikimo pagrindą. Dažniausiai skiriami kaip ilgalaikė terapija, o benzodiazepinai naudojami tik pereinamuoju laikotarpiu, kol SSRI pradeda veikti.

Šie antidepresantai yra pirmo pasirinkimo vaistai lėtiniam nerimui, nes nesukelia priklausomybės, tačiau pacientas turi būti pasiruošęs išlaukti 2–4 savaites, kol pasijus poveikis.

Alprazolamo ir alternatyvų palyginimas

Išvada: ar verta vartoti alprazolamą?

Alprazolamas yra stiprus, greitai veikiantis raminamasis vaistas, skirtas trumpalaikiam ūmaus nerimo, panikos priepuolių ar stresinių situacijų gydymui. Jo pagrindinis privalumas – greitas poveikis, tačiau jis taip pat kelia itin didelę priklausomybės riziką, ypač vartojant ilgesnį laiką ar be gydytojo priežiūros.

Tai nėra vaistas, kuris turėtų būti vartojamas nuolat. Jis negydo pagrindinės sutrikimo priežasties, o tik laikinai palengvina simptomus. Todėl alprazolamas dažnai skiriamas tik kaip laikina pagalba, kol pradeda veikti pagrindinis gydymas – pavyzdžiui, SSRI antidepresantai ar psichoterapija.

Jeigu alprazolamas vartojamas atsakingai, retais atvejais ir trumpai, jis gali padėti įveikti sunkiausius momentus. Tačiau jis turi būti naudojamas su aiškia strategija – kada pradėti, kiek vartoti ir kaip nutraukti.

Dažniausiai užduodami klausimai apie alprazolamą