Alkoholis ir panikos priepuoliai: ar tai gali būti susiję?

Alkoholis dažnai laikomas atsipalaidavimo priemone, tačiau jo poveikis nervų sistemai gali būti dviprasmiškas. Nors nedidelis alkoholio kiekis kai kuriems žmonėms gali sukelti trumpalaikį atsipalaidavimą, ilgalaikėje perspektyvoje jis gali sustiprinti nerimą, išprovokuoti panikos priepuolius ar pabloginti esamus nerimo sutrikimus. Alkoholis veikia smegenis ir neurotransmiterių sistemą, todėl jo vartojimas gali turėti stiprų poveikį emocinei būsenai.

Kaip alkoholis veikia organizmą ir nervų sistemą?

Alkoholis yra centrinės nervų sistemos slopiklis, kuris iš pradžių gali sukelti ramybės jausmą, nes slopina smegenų veiklą ir mažina nerimą. Tačiau šis poveikis yra trumpalaikis. Kai alkoholis pradeda skaidytis organizme, atsiranda cheminiai ir fiziologiniai pokyčiai, kurie gali skatinti nerimą ir panikos priepuolius.

Cheminiai pokyčiai smegenyse

Alkoholis veikia pagrindinius neurotransmiterius – GABA ir glutamatą. GABA yra atsakingas už raminamąjį poveikį, o glutamatas skatina smegenų aktyvumą. Vartojant alkoholį, GABA kiekis padidėja, todėl atsiranda atsipalaidavimas, tačiau kai alkoholis pradeda skaidytis, organizmas bando kompensuoti šį efektą padidindamas glutamato lygį. Tai gali sukelti nervingumą, dirglumą ir net panikos priepuolius.

Be to, alkoholis taip pat veikia serotonino ir dopamino kiekį smegenyse. Nors iš pradžių jis gali sukelti euforiją, alkoholiui pasišalinus iš organizmo, serotonino kiekis sumažėja, o tai gali skatinti depresijos ir nerimo simptomus.

Kodėl alkoholis gali sukelti panikos priepuolius?

Pagirių sindromas ir stresas organizmui

Alkoholis sukelia dehidrataciją, elektrolitų disbalansą ir cukraus kiekio kraujyje svyravimus, kurie gali turėti tiesioginį poveikį nervų sistemai. Žemas cukraus kiekis kraujyje gali sukelti drebulį, silpnumą, galvos svaigimą, o šie simptomai labai panašūs į panikos priepuolio pradžią, todėl gali išprovokuoti nerimo reakciją.

Be to, pagirių metu organizmas patiria stresą ir padidėjusį kortizolio (streso hormono) lygį, o tai gali sustiprinti nerimo jausmą ir padidinti jautrumą išoriniams dirgikliams.

Alkoholis kaip užslopintos problemos katalizatorius

Kai kurie žmonės vartoja alkoholį kaip priemonę nerimui ar stresui mažinti. Tačiau tai gali sukelti užburtą ratą – alkoholis laikinai sumažina nerimą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje gali padidinti nerimo simptomus ir sukelti priklausomybę. Jei žmogus reguliariai naudoja alkoholį kaip emocinės būsenos reguliavimo priemonę, smegenys tampa priklausomos nuo šio išorinio poveikio, o be jo nerimas gali dar labiau sustiprėti.

Alkoholis ir miego kokybė

Alkoholis trikdo REM miego fazę, kuri yra svarbi emociniam balansui ir nervų sistemos atsigavimui. Net jei žmogus greičiau užmiega, jo miego struktūra tampa sutrikusi, o tai gali lemti dažnus prabudimus, neramų miegą ir padidėjusį nerimo lygį ryte. Miego trūkumas ir prasta jo kokybė yra vieni pagrindinių veiksnių, didinančių panikos priepuolių riziką.

Kada alkoholis gali ypač sustiprinti panikos priepuolius?

Alkoholis gali būti pavojingas žmonėms, kurie jau turi nerimo sutrikimus, potrauminio streso sindromą (PTSD) ar panikos sutrikimą. Tokiais atvejais net ir nedidelis alkoholio kiekis gali sukelti emocinius svyravimus ir sustiprinti nerimo simptomus.

Be to, didesnė panikos priepuolių rizika kyla, jei:

• Alkoholis vartojamas reguliariai arba dideliais kiekiais.
• Yra genetinis polinkis į nerimą ar depresiją.
• Žmogus jau yra patyręs panikos priepuolius praeityje.
• Alkoholis vartojamas kartu su vaistais nuo nerimo ar antidepresantais.

Ar yra saugus alkoholio kiekis žmonėms, turintiems panikos priepuolius?

Kiekvienas organizmas reaguoja skirtingai, tačiau žmonėms, linkusiems į panikos priepuolius ar stiprų nerimą, patartina vartoti alkoholį labai saikingai arba visai jo atsisakyti. Jei žmogus pastebi, kad alkoholis sukelia stipresnį nerimą ar panikos priepuolius kitą dieną, geriausia jį visiškai pašalinti iš savo gyvenimo.

Jei vis dėlto nusprendžiama vartoti alkoholį, svarbu laikytis kelių taisyklių:

• Neperdozuoti – vengti stiprių alkoholinių gėrimų ir didelių kiekių.
• Vartoti alkoholį valgant, kad sumažėtų cukraus kiekio kraujyje svyravimai.
• Gerti pakankamai vandens, kad išvengtumėte dehidratacijos.
• Stebėti savo būseną kitą dieną – jei alkoholis sukelia stiprų nerimą ar panikos simptomus, jo reikėtų atsisakyti.

Išvada

Alkoholis ir panikos priepuoliai yra glaudžiai susiję, nes alkoholis gali trumpam sumažinti nerimą, tačiau ilgainiui jį stiprina, sukelia cheminius pokyčius smegenyse, trikdo miegą ir gali išprovokuoti panikos priepuolius. Jei žmogus jau turi polinkį į nerimą, alkoholis gali tapti neigiamu veiksniu, apsunkinančiu emocinę būseną.

Geriausia alternatyva – vengti alkoholio arba vartoti jį labai saikingai, stebint savo organizmo reakcijas. Jei panikos priepuoliai kartojasi, reikėtų ieškoti ilgalaikių nerimo mažinimo būdų, pavyzdžiui, psichoterapijos, kvėpavimo pratimų ar fizinės veiklos, kurie gali būti daug veiksmingesni už trumpalaikį alkoholio poveikį.