Kaip susitvarkyti ligonio slaugą: gidas nuo A iki Z

Rūpintis sunkiai sergančiu artimuoju – tai viena iš sudėtingiausių ir jautriausių gyvenimo patirčių. Dažnai viskas prasideda netikėtai – po ligos, traumos, operacijos ar lėtinės būklės paūmėjimo. Daugybė žmonių Lietuvoje kasdien susiduria su iššūkiu – kaip tinkamai organizuoti ligonio slaugą namuose arba gauti profesionalią pagalbą. Šis išsamus straipsnis padės jums suprasti, kaip žingsnis po žingsnio susitvarkyti visą slaugos procesą – nuo pirmųjų medicininių sprendimų iki ilgalaikės priežiūros ir finansinės paramos.

Kada ligoniui reikalinga slauga?

Slauga reikalinga tada, kai žmogus pats nebegali pasirūpinti savimi kasdienėje veikloje. Tai nebūtinai turi būti senyvo amžiaus žmogus – kartais slauga reikalinga po insulto, sunkių operacijų, onkologinių ar neurologinių ligų. Dažniausiai slaugos poreikį lemia šie požymiai:

• Žmogus nebegali savarankiškai valgyti, apsirengti, nusiprausti, eiti į tualetą.
• Dėl fizinės negalios ar psichikos sutrikimų nesiorientuoja aplinkoje.
• Nuolat gulintis pacientas, kuriam reikia pagalbos keičiant sauskelnes, perverčiant, masažuojant.
• Sergantis demencija, Alzheimerio liga ar kita liga, dėl kurios reikalinga nuolatinė priežiūra.

Jeigu artimasis atitinka bent kelis iš šių kriterijų – galima pradėti slaugos įforminimo procesą, kuris suteiks ir teisinę, ir finansinę apsaugą tiek pačiam ligoniui, tiek juo besirūpinančiam žmogui.

Pirmas žingsnis – kreiptis į šeimos gydytoją

Slaugos procesas visada prasideda nuo šeimos gydytojo. Gydytojas:

• Įvertina ligonio sveikatos būklę.
• Surenka reikalingus medicininius dokumentus.
• Pildo siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT).

Gydytojas gali inicijuoti ir slaugytojos apsilankymą namuose, jei reikia nedelsiant. Jei žmogaus būklė sunkėja palaipsniui – svarbu nepavėluoti ir nedelsti kreiptis dėl oficialaus slaugos statuso.

Dokumentų pateikimas į NDNT

Kai surinkti medicininiai dokumentai, reikia pateikti juos į NDNT. Tai gali padaryti pats ligonis, šeimos narys ar kitas įgaliotas asmuo. Dokumentai pateikiami teritoriniam NDNT skyriui (pagal deklaruotą gyvenamąją vietą).

NDNT, įvertinusi pateiktus dokumentus, nustato:

• Ar žmogui reikalinga nuolatinė slauga (kai reikalinga nuolatinė visapusė pagalba).
• Ar reikalinga nuolatinė priežiūra (pagalba) (kai žmogus iš dalies geba pasirūpinti savimi).
• Ar žmogus laikomas nedarbingas, dalinai darbingas arba darbingo amžiaus be apribojimų.

Sprendimas priimamas per 30 dienų, o jei reikalinga papildoma ekspertizė ar vizitas į namus – per 60 dienų.

Ką suteikia slaugos statusas?

Kai žmogui nustatomas slaugos poreikis, tai suteikia kelias svarbias teises:

• Finansinę paramą – kiekvieną mėnesį žmogui mokama slaugos arba priežiūros (pagalbos) išmoka.
• Galimybę gauti nemokamą slaugą namuose – per savivaldybę.
• Pagrindą kreiptis dėl globos ar ilgalaikės slaugos įstaigos.
• Teisę į nedarbingumo pažymą artimiesiems, jei jie laikinai slaugo žmogų (iki 120 dienų).

Slaugos ir priežiūros (pagalbos) išmokos

Šios išmokos skiriamos žmogui, kuriam nustatytas atitinkamas poreikis:

• Slaugos išmoka (jei nustatyta, kad reikalinga nuolatinė slauga): apie 390–420 eurų/mėn.
• Priežiūros (pagalbos) išmoka (kai žmogus iš dalies savarankiškas, bet jam reikia pagalbos): apie 200–220 eurų/mėn.

Šie pinigai pervedami į paties žmogaus arba jo atstovo sąskaitą. Jie gali būti skirti maistui, higienos priemonėms, slaugos įrangai, vaistams ar net simboliniam atlygį slaugančiajam šeimos nariui.

Kaip organizuoti slaugą namuose?

Jei artimieji pasiryžta slaugyti ligonį namuose, būtina pasiruošti tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Tam reikės:

• Pritaikyti būstą – lova su pakėlimo mechanizmu, specialus čiužinys nuo pragulų, tualeto kėdė, mobilios vonelės ar laikikliai vonioje.
• Slaugos priemonių – sauskelnių, paklotų, vienkartinių pirštinių, dezinfekcinių priemonių, lazdų, vaikštynių ar vežimėlio.
• Specialios įrangos – jei žmogus kvėpuoja per aparatą, turi maitinimo zondą ar šlapimo kateterį.

Slaugymas reikalauja žinių. Slaugytojai, šeimos gydytojai ar net „YouTube“ kanaluose galima rasti vaizdinių pamokų, kaip taisyklingai perversti ligonį, atlikti kūno priežiūrą, maitinti, matuoti spaudimą ar apsaugoti nuo pragulų.

Kada galima gauti profesionalią slaugą namuose?

Slaugos paslaugas galima gauti ir per savivaldybę. Jos teikiamos nemokamai arba už simbolinį mokestį, atsižvelgiant į pajamas. Slaugytoja gali atvykti 1–3 kartus per savaitę ir:

• Atlikti higienos procedūras
• Pakeisti tvarsčius
• Injekuoti vaistus
• Palaikyti kontaktą su šeimos gydytoju

Tam reikia kreiptis į socialinės paramos skyrių savo savivaldybėje ir pateikti NDNT sprendimą bei prašymą.

Ilgalaikė slauga įstaigoje: kada verta svarstyti?

Jei ligonio slauga reikalauja nuolatinės medicininės priežiūros, o artimieji neturi galimybės pasirūpinti (dėl darbo, sveikatos ar kitų aplinkybių), verta kreiptis į ilgalaikės slaugos įstaigą.

Skiriamos dvi pagrindinės kategorijos:

• Valstybinės slaugos ligoninės arba globos namai – prieinami per savivaldybę, mokėjimas priklauso nuo paciento ir artimųjų pajamų.
• Privačios įstaigos – jų kaina dažniausiai svyruoja nuo 800 iki 2000 eurų per mėnesį.

Norint patekti į valstybinę įstaigą, reikia pateikti dokumentus savivaldybės Socialinių paslaugų skyriui, įskaitant:

• NDNT išvadą
• Medicininius dokumentus
• Deklaruotas pajamas ir turimą turtą

Slaugos atostogos artimiesiems: kaip gauti?

Artimieji, kurie slaugo sunkiai sergantį asmenį, gali gauti nedarbingumo pažymą iki 120 dienų. Tokiu atveju:

• Gydytojas įvertina paciento būklę
• Pateikiamas nedarbingumo pažymėjimas
• Mokama „Sodros“ ligos išmoka, kaip ir sergant

Šis mechanizmas ypač naudingas tiems, kurie staiga turi laikinai atsitraukti nuo darbo dėl šeimos nario ligos.

Emocinė pusė: apie ką dažnai nutylima

Slaugymas – tai ne tik fizinis darbas. Tai ir emociškai sekinantis procesas, ypač jei žmogus slaugomas ilgus mėnesius ar metus. Slaugantieji dažnai patiria:

• Emocinį perdegimą
• Izoliaciją nuo socialinio gyvenimo
• Nerimą, depresiją
• Fizinį nuovargį

Svarbu pasirūpinti ir savimi. Rekomenduojama:

• Ieškoti emocinės pagalbos (psichologai, artimųjų grupės, bendruomenės)
• Skirti laiko poilsiui – net 1 valanda per dieną gali būti svarbi
• Pasikalbėti su gydytoju apie pagalbines priemones ar socialines paslaugas

Išvada

Ligonio slauga – tai ne tik rūpestis, bet ir atsakomybė. Tai reikalauja žinių, pasirengimo, finansinių sprendimų ir stipraus vidinio nusiteikimo. Tačiau Lietuvoje yra aiški sistema, kuri gali padėti viską organizuoti: nuo gydytojo sprendimo iki finansinės paramos, nuo slaugytojų apsilankymo iki globos įstaigų. Kuo anksčiau pradėsite tvarkyti reikalus, tuo mažiau netikėtumų patirsite. O svarbiausia – nepamiršti, kad rūpindamiesi kitais, turite pasirūpinti ir savimi. Tai ne tik leidžiama, bet ir būtina.