Kada geriausias laikas skinti dilgėles?

Dilgėlė – vienas iš vertingiausių laukinių augalų, plačiai naudojamas ne tik liaudies medicinoje, bet ir kulinarijoje, kosmetikoje bei sveikatinimo tikslais. Tačiau norint gauti didžiausią naudą, labai svarbu žinoti, kada ją rinkti – nes nuo skynimo laiko priklauso tiek maistinė, tiek gydomoji vertė.

Toliau straipsnyje išsamiai paaiškinsime, kokiu metų laiku, paros metu ir augimo fazėje dilgėlėse yra daugiausia veikliųjų medžiagų, bei kaip atpažinti, ar jos dar tinkamos rinkimui.

Kada dilgėlės turi daugiausia naudingų medžiagų?

Ne visas metų laikas tinkamas dilgėlių rinkimui. Nors jos auga nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, jų sudėtis ženkliai kinta priklausomai nuo augimo stadijos. Skynimo laikas turi įtakos vitaminų, mineralų ir kitų veikliųjų medžiagų kiekiui.

Ankstyvas pavasaris – vertingiausias metas

Pats tinkamiausias metas rinkti dilgėles yra ankstyvas pavasaris – nuo balandžio vidurio iki birželio pradžios, kol jos dar jaunos, švelnios ir nesukrovusios žiedų. Būtent tuo laikotarpiu dilgėlių lapuose ir ūgliuose yra daugiausia:

• vitamino C,
• karotinoidų (pvz., beta-karoteno),
• geležies ir kalcio,
• chlorofilo,
• flavonoidų.

Tuo metu augalas dar nesunaudojo savo vidinių resursų augimui ir sėklų brandinimui, todėl gydomosios savybės būna pačios stipriausios.

Ar galima rinkti dilgėles vasarą ir rudenį?

Vasarą ir rudenį rinkti dilgėles galima, tačiau jos jau būna sukrovusios žiedus ar net sėklas. Tokios dilgėlės gali būti naudojamos ne visiems tikslams – pavyzdžiui, virti sriubas ar gaminti kompostą, bet ne visada tinka vaistiniams arbatų mišiniams.

Jei dilgėlės jau sumedėjusios, jų lapai kietesni, spalva – intensyvesnė, o maistingumas – mažesnis. Tokiu atveju geriau rinktis viršutinius jaunučius ūglius, augančius pavėsyje ar iš naujo atžėlusius.

Koks paros metas tinkamiausias dilgėlių rinkimui?

Tinkamas paros laikas gali nulemti, ar jūsų surinktos dilgėlės bus maksimaliai naudingos ar dalinai praradusios veikliųjų medžiagų stiprumą. Tai ypač svarbu renkant augalus gydomiesiems tikslams, kai svarbi kiekviena cheminė medžiaga.

Geriausias paros metas – ryto valandos, kai rasa jau nudžiūvusi, bet saulė dar nėra įkaitinusi oro. Šiuo metu augalas būna natūraliai hidratuotas, neišsausėjęs, o jo vidinė cheminė sudėtis dar nėra pakitusi dėl karščio ar tiesioginių UV spindulių.

Skinti reikėtų tarp 9:00 ir 11:30 val. ryto, priklausomai nuo oro sąlygų.

Kokios oro sąlygos tinkamos dilgėlių rinkimui?

Oro sąlygos taip pat daro didelę įtaką surinktos žaliavos kokybei. Lietus, drėgmė ar per didelė kaitra – tai faktoriai, kurie gali sumažinti augalo vertę arba net paskatinti pelėsio atsiradimą džiovinimo metu.

Idealiausios sąlygos rinkimui:

• Sausas, šiltas, bet ne per karštas oras – temperatūra apie +15–22°C.
• Nedidelis debesuotumas arba šviesi diena be vėjo.
• Mažiausiai 24 valandos be lietaus – kad augalas būtų visiškai sausas.

Venkite rinkti dilgėles:

• po lietaus arba kai jos dar šlapios nuo rasos;
• labai saulėtą ir karštą dieną – augalai būna per daug išdžiūvę;
• kai augalai auga šalia kelių, teršalų šaltinių ar ištuštintų laukų.

Kurią dilgėlės dalį rinkti ir kam ji tinkamiausia?

Dilgėlė – tai augalas, kurio beveik visos dalys gali būti panaudojamos skirtingiems tikslams. Tačiau kiekviena dalis renkama skirtingu metu ir turi specifinę paskirtį. Renkant reikia atsižvelgti į augalo augimo fazę bei planuojamą naudojimą.

Jauni ūgliai ir lapai – tinkamiausi vartojimui

Ankstyvą pavasarį, kai dilgėlės dar neperaugusios, galima rinkti viršutinius 10–15 cm ūglius kartu su lapeliais. Jie švelnūs, turtingi chlorofilu, vitaminais A, C, K bei geležimi. Tokie ūgliai tinkamiausi:

• arbatų gamybai;
• šviežiam naudojimui (pvz., sriubose, kokteiliuose, salotose);
• šaldymui ar džiovinimui žiemai.

Vėliau vasarą, kai ūgliai pradeda kietėti, galima rinkti tik lapus nuo augalo viršaus, vengiant apatinių, kurie gali būti sukaupę daugiau nitratų ar dulkių.

Dilgėlių žiedai – retesni, bet vertingi

Dilgėlė žydi birželio–liepos mėnesiais. Žiedai renkami rečiau, bet turi tam tikrų vertingų savybių, ypač moters ciklui palaikyti. Jie naudojami:

• moteriškų arbatų mišiniuose;
• mišiniuose, skirtuose kraujotakai ar hormonų pusiausvyrai.

Sėklos – energijai ir hormonų balansui

Vasaros pabaigoje galima rinkti dilgėlių sėklas, kurios pasižymi tonizuojančiu poveikiu. Džiovintos sėklos dažnai naudojamos:

• peršalimo sezono metu kaip imunostimuliatorius;
• hormonų pusiausvyrai palaikyti (ypač menopauzės metu);
• mažais kiekiais dedamos į maistą (košes, glotnučius, pudingus).

Šaknys – tik gydomiesiems tikslams

Rudenį arba labai anksti pavasarį kasamos dilgėlių šaknys, kurios dažniausiai naudojamos ne arbatoms, o užpilams arba tinktūroms, ypač:

• vyrų prostatos funkcijos palaikymui;
• stipresniems uždegiminiams procesams lengvinti;
• kai kuriais atvejais ir žarnyno sveikatai palaikyti.

Svarbu žinoti, kad kasant šaknis reikia tai daryti atsakingai, neardant visos augavietės – iš vienos vietos pakanka 2–3 augalų.

Kaip tinkamai paruošti dilgėles vartojimui ir laikymui?

Kad dilgėlės išlaikytų savo gydomąsias savybes ir būtų saugios vartoti, būtina laikytis tam tikrų paruošimo taisyklių. Netinkamai nuplautos, džiovintos ar apdorotos dilgėlės gali prarasti dalį savo naudos, o kartais net tapti žalingos dėl pelėsių ar bakterijų.

Šviežiam vartojimui

Jeigu planuojate dilgėles naudoti šviežias – salotose, sriubose, troškiniuose ar žaliuosiuose kokteiliuose – būtina:

• Dilgėles nuplauti po tekančiu šaltu vandeniu, pašalinant dulkes, smėlį ir vabzdžius.
• Užpilti verdančiu vandeniu 5–10 sekundžių arba trumpai applikyti – tai pašalins dilginančias medžiagas (histaminą, acetilcholiną).
• Nusausinti ir naudoti pagal receptą.

Jauni ūgliai švelnūs, todėl jų nereikia virti ilgai – pakanka poros minučių, kad taptų saugūs ir skanūs.

Džiovinimui

Džiovinimas – dažniausiai pasirenkamas būdas paruošti dilgėles ilgesniam laikymui. Svarbu:

• Rinkti tik sausas, švarias dilgėles – nedžiovinti po lietaus ar labai drėgnų.
• Nenuplauti, nebent jos labai purvinos – plovimas prieš džiovinimą gali skatinti pelėsį.
• Džiovinti pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje, paskleidus plonu sluoksniu ant popieriaus ar tinklinio pagrindo.
• Vengti tiesioginių saulės spindulių, nes jie mažina vitaminų ir chlorofilo kiekį.
• Laikyti 1–2 savaites, kol dilgėlės visiškai išdžius ir lengvai trupės tarp pirštų.

Po džiovinimo laikykite jas sandariuose stiklainiuose ar popieriniuose maišeliuose, tamsioje, vėsioje vietoje.

Nauda ir galimos rizikos renkant ir vartojant dilgėles

Ką sako žmonės apie dilgėlių rinkimą ir naudojimą?

Dilgėlės – vienas iš tų augalų, kurie dažnai perduodami iš kartos į kartą kaip „močiutės vaistas“. Žmonių patirtys rodo, kad tinkamu metu surinktos dilgėlės gali turėti realų poveikį sveikatai, energijos lygiui ar net odos būklei.

„Kiek save prisimenu, mama visada siųsdavo pavasarį skinti dilgėlių, kai jos dar būdavo mažos. Iš jų gamindavom arbatą visai šeimai – puikiai veikdavo, ypač po žiemos, kai visi jausdavo nuovargį.“
— Agnė, 38 m., Panevėžys

„Aš dilgėles renku tik gegužę – tada jos švelnios ir dar nesumedėjusios. Išdžiovinu visai vasarai ir žiemai, o arbata tikrai padeda, kai pajuntu, kad kūnas tarsi ‘užsiteršė’.“
— Jonas, 49 m., ekologinio ūkio savininkas

„Naudoju dilgėlių nuovirą plaukų skalavimui jau daug metų – rinkdama visada žiūriu, kad jos būtų švarios, ne peraugusios. Pastebėjau, kad plaukai mažiau slenka ir greičiau auga.“
— Lina, 33 m., Vilnius

„Kartą pabandžiau nuskinti dilgėles birželį – lapai jau kieti, nelabai skanūs, o arbata karti. Dabar renku tik balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje, kai jos dar gležnos ir sodriai žalios.“
— Dainius, 42 m., mokytojas

Ką verta prisiminti prieš einant rinkti dilgėlių?

Nors dilgėlės atrodo kaip paprastas ir visiems pažįstamas augalas, jo gydomosios savybės slepiasi labai subtiliuose dalykuose – rinkimo laike, paros metu, augimo fazėje. Rinkdami jas balandžio–gegužės mėnesiais, anksti ryte, švariame gamtos kampelyje, garantuosite, kad į namus parsinešite ne tik žalią masę, bet ir ištisą mikroelementų bei vitaminų rinkinį.

Nepamirškite, kad svarbu ir tai, kaip augalas ruošiamas – šviežiam vartojimui, džiovinimui ar kosmetiniam naudojimui. Peraugusios ar netinkamai surinktos dilgėlės gali būti ne tik nenaudingos, bet ir kenksmingos, todėl geriau mažiau, bet kokybiškai.

Dilgėlės gali tapti natūraliu organizmo draugu – ypač pavasarį, kai reikia energijos, valymo ir švelnaus paskatinimo grįžti į aktyvesnį ritmą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie dilgėlių rinkimą