Geriausi kvėpavimo pratimai sergant plaučių ligomis
Kvėpavimo sistemos ligos – tokios kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), bronchinė astma, plaučių fibrozė, emfizema ar net po COVID-19 pasireiškiantys kvėpavimo sunkumai – gali smarkiai apsunkinti kasdienį gyvenimą. Vienas iš paprasčiausių, bet labai veiksmingų būdų pagerinti kvėpavimo funkciją yra specialūs kvėpavimo pratimai. Jie padeda sustiprinti kvėpavimo raumenis, pagerinti plaučių ventiliaciją, sumažinti dusulį ir pagerinti deguonies įsisavinimą.
Svarbiausia – šiuos pratimus reikia atlikti reguliariai ir teisingai, o kai kuriais atvejais – prižiūrint gydytojui ar kineziterapeutui.
Kodėl kvėpavimo pratimai naudingi?
Kvėpavimo pratimai:
- Gerina plaučių talpą ir lankstumą.
- Padeda pašalinti gleives iš kvėpavimo takų.
- Mažina dusulio jausmą.
- Stiprina diafragmą ir tarpšonkaulinius raumenis.
- Gerina organizmo aprūpinimą deguonimi.
- Skatina atsipalaidavimą ir mažina nerimą, kuris dažnai lydi dusulį.
Geriausi kvėpavimo pratimai sergant plaučių ligomis
Sergant įvairiomis plaučių ligomis – nuo bronchinės astmos iki LOPL ar plaučių fibrozės – kvėpavimas tampa ne tik sunkesnis, bet ir mažiau efektyvus. Dėl to gali trūkti oro, varginti nuovargis ar netgi nerimas. Kvėpavimo pratimai padeda ne tik palengvinti šiuos simptomus, bet ir išmokti naudoti kvėpavimo raumenis taisyklingai, efektyviau panaudoti plaučių tūrį bei pagerinti deguonies pasisavinimą organizme. Šie pratimai dažniausiai yra paprasti, nereikalaujantys specialios įrangos, bet jų poveikis gali būti labai reikšmingas.
Lūpinio kvėpavimo pratimas (angl. Pursed-lip breathing)
Kaip atliekamas:
– Įkvėpkite pro nosį lėtai, skaičiuodami iki dviejų.
– Lėtai iškvėpkite pro sučiauptas lūpas (tarsi pūstumėte žvakę), skaičiuodami iki keturių.
Kodėl naudingas:
Padeda geriau iškvėpti orą iš plaučių, sumažina oro „įstrigimą“, gerina deguonies tiekimą ir sumažina kvėpavimo dažnį.
Diafragminis (pilvinis) kvėpavimas
Kaip atliekamas:
– Atsigulkite ar patogiai atsisėskite.
– Vieną ranką uždėkite ant krūtinės, kitą – ant pilvo.
– Įkvėpkite pro nosį taip, kad kilnotųsi pilvas, o ne krūtinė.
– Iškvėpkite lėtai pro lūpas, stebėdami, kaip pilvas leidžiasi.
Kodėl naudingas:
Stiprina pagrindinį kvėpavimo raumenį – diafragmą, gerina plaučių ventiliaciją ir skatina gilų, efektyvų kvėpavimą.
Kvėpavimas pagal 4-7-8 metodą
Kaip atliekamas:
– Įkvėpkite pro nosį 4 sekundes.
– Sulaikykite kvėpavimą 7 sekundes.
– Iškvėpkite pro lūpas 8 sekundes.
Kodėl naudingas:
Padeda atsipalaiduoti, mažina kvėpavimo paniką ir dusulio pojūtį. Naudinga sergant astma ar patiriant stresą kvėpuojant.
Pratimas su spirometru arba pripučiama rankšluosčio pūtimo technika
Kaip atliekamas:
– Gilus įkvėpimas ir lėtas iškvėpimas į spirometrą arba pripučiant balioną.
– Kartoti 5–10 kartų iš eilės.
Kodėl naudingas:
Skatina plaučių plėtimąsi, neleidžia jiems „sukristi“, padeda išvengti sekreto kaupimosi plaučiuose, ypač po ilgo gulėjimo ar operacijų.
Šoninis kvėpavimas (segmentinis)
Kaip atliekamas:
– Rankas uždėkite ant šonkaulių šonų.
– Kvėpuokite giliai, stengdamiesi išplėsti šoninius krūtinės ląstos segmentus.
– Iškvėpkite per lūpas, šiek tiek spausdami šonkaulius.
Kodėl naudingas:
Skatina tolygią plaučių ventiliaciją, ypač naudinga esant randams ar fibroziniams pakitimams.
Tempimo kvėpavimas
Kaip atliekamas:
– Įkvėpkite, iškeldami rankas virš galvos.
– Iškvėpkite, nuleisdami rankas.
– Derinkite kvėpavimą su judesiu.
Kodėl naudingas:
Pagerina krūtinės ląstos judrumą, skatina sąmoningą kvėpavimą ir mažina įtampą.
Kiek kartų per dieną atlikti kvėpavimo pratimus?
- Pradžioje: 2–3 kartus per dieną po 5–10 minučių.
- Vėliau: Po truputį didinti trukmę ir intensyvumą.
- Reguliariai: Geriausi rezultatai pasiekiami tuomet, kai pratimai atliekami kasdien.
Kada reikėtų vengti kvėpavimo pratimų?
- Jei yra ūminis plaučių uždegimas su aukšta temperatūra.
- Jei pasireiškia stiprus dusulys ramybės būsenoje.
- Jei jaučiamas krūtinės skausmas ar galvos svaigimas.
- Po neseniai atliktos krūtinės ar pilvo operacijos (tik pasitarus su gydytoju).
Apibendrinimas
Kvėpavimo pratimai – paprasta, bet itin veiksminga priemonė sergant plaučių ligomis. Jie padeda gerinti kvėpavimo raumenų veiklą, mažina dusulį ir prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės. Tinkamai parinkti ir reguliariai atliekami pratimai gali tapti neatsiejama kvėpavimo sistemos reabilitacijos dalimi. Vis dėlto, prieš pradedant juos daryti savarankiškai, naudinga pasikonsultuoti su gydytoju ar kineziterapeutu, kad pratimai būtų parinkti pagal individualią būklę.