Gydyk.lt
  • Straipsniai
    • Diagnozuok ir gydyk
    • Gydymas
    • Patarimai
    • Liaudies medicina
    • Ligų sąrašas
    • Mityba
    • Įvairūs Straipsniai
  • Ligos
  • Simptomai
  • Gydytojai
  • Vaistai
  • Tyrimai
  • Terminai
  • Kontaktai

Įveskite ir spauskite Enter

Jankauskienė Julija
Gydyk.lt
  • Ligos
  • Simptomai
  • Gydytojai
  • Vaistai
  • Tyrimai
  • Terminai
Gydyk.lt
  • Straipsniai
    • Diagnozuok ir gydyk
    • Gydymas
    • Patarimai
    • Liaudies medicina
    • Ligų sąrašas
    • Mityba
    • Įvairūs Straipsniai
  • Ligos
  • Simptomai
  • Gydytojai
  • Vaistai
  • Tyrimai
  • Terminai
  • Kontaktai
Jankauskienė Julija
Gydyk.lt
  • Ligos
  • Simptomai
  • Gydytojai
  • Vaistai
  • Tyrimai
  • Terminai
Ar galima kaitinti kojas turint temperatūros
Patarimai

Ar galima kaitinti kojas turint temperatūros?

Jankauskienė Julija
Jankauskienė Julija
2025 25 vasario
770 Views
0 Comments

Kojų kaitinimas šiltoje vonelėje ar naudojant kitus šilumos šaltinius yra seniai žinomas būdas palengvinti peršalimo simptomus, sumažinti raumenų įtampą ar tiesiog atsipalaiduoti. Tačiau kai organizmas reaguoja į ligą padidėjusia kūno temperatūra, šis metodas gali kelti papildomų klausimų. Ar saugu kaitinti kojas, kai kūno temperatūra jau yra pakilusi? Šiame straipsnyje aptarsime, kaip kaitinimas veikia organizmą, kokiais atvejais tai gali būti naudinga, o kada geriau šio metodo vengti.

Turinys

Toggle
  • Kaip kaitinimas veikia organizmą turint temperatūros?
  • Kada kaitinti kojas galima ir naudinga?
  • Kada kaitinti kojas negalima?
  • Kaip saugiai kaitinti kojas turint žemą temperatūrą?
  • Ką daryti, jei temperatūra aukšta?
  • Išvada

Kaip kaitinimas veikia organizmą turint temperatūros?

Kūno temperatūros padidėjimas (karščiavimas) yra natūrali organizmo reakcija į infekcijas ar uždegimus. Karščiavimas padeda kovoti su ligos sukėlėjais, nes dauguma bakterijų ir virusų jautrūs aukštesnei temperatūrai. Tačiau kartu su šiuo procesu organizme gali atsirasti ir tam tikrų iššūkių:

  • Kraujotakos suaktyvėjimas: Kaitinant kojas šiltame vandenyje, kraujagyslės išsiplečia, o kraujotaka pagerėja. Tai padeda sumažinti raumenų įtampą ir pagerina kraujo cirkuliaciją.
  • Kūno temperatūros padidėjimas: Šiluma gali dar labiau padidinti kūno temperatūrą, o tai gali būti pavojinga, jei jau turite aukštą karščiavimą.
  • Padidėjęs prakaitavimas: Šiluma skatina prakaitavimą, kuris padeda vėsinti kūną, tačiau kartu gali sukelti dehidrataciją.

Kada kaitinti kojas galima ir naudinga?

Kojų kaitinimas gali būti naudingas tam tikrose situacijose, tačiau svarbu atsižvelgti į kūno temperatūros lygį:

1. Žema temperatūra (iki 37,5 °C)

Kai kūno temperatūra yra šiek tiek pakilusi, bet neviršija 37,5 °C, kaitinimas gali būti naudingas. Tai gali padėti:

  • Palengvinti peršalimo simptomus, tokius kaip užsikimšusi nosis ar šaltkrėtis.
  • Sumažinti raumenų skausmą, ypač jei temperatūra atsirado dėl raumenų įtampos ar peršalimo.
  • Skatinti prakaitavimą, kuris gali padėti organizmui išsivalyti nuo toksinų.

Svarbu, kad vandens temperatūra nebūtų per karšta – optimaliai 37–40 °C. Kaitinimas turėtų trukti ne ilgiau kaip 10–15 minučių, po to rekomenduojama apsirengti šiltai ir pailsėti.

2. Kai temperatūra kyla, bet dar nėra labai aukšta

Jei jaučiate, kad temperatūra pradeda kilti, tačiau dar nėra aukšta, kojų kaitinimas gali padėti organizmui „išprakaituoti“ ir natūraliai sumažinti temperatūrą. Šiluma skatina kraujotaką, padeda organizmui kovoti su infekcija ir gali pagreitinti sveikimo procesą.

Kada kaitinti kojas negalima?

Kai kūno temperatūra viršija 37,5–38 °C, kaitinti kojas gali būti pavojinga dėl kelių priežasčių:

  • Gali dar labiau padidinti temperatūrą: Karštis veikia visą organizmą, todėl aukštos temperatūros atveju gali kilti rizika perkaitimui.
  • Padidėja širdies apkrova: Karščiuojant širdis jau dirba intensyviau, o papildomas karštis gali sukelti tachikardiją (padažnėjusį širdies plakimą) ar net silpnumą.
  • Galimas kraujospūdžio kritimas: Karštis plečia kraujagysles, todėl gali kilti hipotenzijos (žemo kraujospūdžio) rizika, ypač jei jaučiate silpnumą ar svaigimą.

Kaip saugiai kaitinti kojas turint žemą temperatūrą?

Jei kūno temperatūra nėra aukšta ir nusprendėte kaitinti kojas, svarbu laikytis šių rekomendacijų:

  • Vandens temperatūra neturėtų viršyti 40 °C.
  • Kaitinimo trukmė – 10–15 minučių.
  • Gerkite daug skysčių, kad išvengtumėte dehidratacijos.
  • Po procedūros apsirenkite šiltai ir pailsėkite lovoje, vengiant skersvėjų ar temperatūros svyravimų.
  • Stebėkite savo savijautą: Jei pradedate jausti silpnumą, svaigimą ar širdies plakimo padažnėjimą, procedūrą nutraukite.

Ką daryti, jei temperatūra aukšta?

Jei kūno temperatūra viršija 38 °C, vietoj kojų kaitinimo geriau pasirinkti kitus metodus:

  • Vėsios kompresės ant kaktos, sprando ar riešų.
  • Gerkite daug skysčių, ypač vandens, žolelių arbatos ar elektrolitų tirpalų.
  • Vėsios vonios arba dušas, tačiau ne per šaltos – vanduo turėtų būti šiek tiek vėsesnis už kūno temperatūrą (apie 36 °C).
  • Venkite karštų vonių, saunų ar garinių pirtelių, nes jos gali dar labiau padidinti temperatūrą.

Išvada

Kaitinti kojas galima ir tai gali būti naudinga tik esant žemai kūno temperatūrai (iki 37,5 °C) arba kai tik prasideda peršalimo simptomai. Tai gali padėti sumažinti raumenų įtampą, pagerinti kraujotaką ir palengvinti peršalimo simptomus. Tačiau jei kūno temperatūra viršija 38 °C, kaitinti kojas nerekomenduojama, nes tai gali dar labiau padidinti temperatūrą ir apsunkinti širdies darbą. Svarbu klausytis savo kūno signalų ir, jei kyla abejonių, geriau pasikonsultuoti su gydytoju.

Pasidalinti Straipsnį

Jankauskienė Julija
Daugiau straipsnių Parengė

Jankauskienė Julija

Nuo 1992 m., pradėjusi žurnalistikos studijas Vilniaus universitete, supratau, kad man artimiausia kryptis – sveikatos ir mokslo temos. Nuo pat studijų laikų mano darbas sukasi apie tai, kaip sudėtingą medicininę informaciją paversti suprantamu, plačiajai auditorijai prieinamu pasakojimu.Per ilgus metus dirbdama su sveikatos turiniu susiformavau aiškią profesinę filosofiją: rinktis tik patikimus šaltinius, remtis įrodymais pagrįsta informacija ir sąmoningai vengti sensacijų bei clickbait’o. Esu rengusi ir redagavusi įvairius sveikatos tekstus – nuo populiarių aiškinamųjų straipsnių iki publikacijų, paremtų mokslinių tyrimų išvadomis, dirbdama kartu su gydytojais ir skirtingų sričių specialistais.Šiuo metu dirbu sveikatos turinio redaktore. Mano pagrindinės temos – ligų profilaktika, gyvenimo būdo įtaka sveikatai ir naujausių mokslo žinių paaiškinimas paprasta, kasdiene kalba. Man svarbu, kad skaitytojas ne tik perskaitytų faktus, bet ir suprastų, iš kur jie kyla, kokios yra jų ribos ir kaip šią informaciją galima pritaikyti realiame gyvenime.Profesinėje veikloje man svarbiausia – aiškumas, tikslumas ir pagarba skaitytojui. Esu įsitikinusi, kad kokybiškas žurnalistinis darbas sveikatos temose gali padėti mažinti baimę, dezinformaciją ir mitus, o gerai parašytas tekstas kartais prilygsta trumpai, bet prasmingai konsultacijai gydytojo kabinete.

Kiti straipsniai

Ar galima gerti vaistus prieš kraujo tyrimą
Ankstesnis

Ar galima gerti vaistus prieš kraujo tyrimą?

Ar galima mylėtis turint cistą
Kitas

Ar galima mylėtis turint cistą?

Kitas
Ar galima mylėtis turint cistą
2025 25 vasario

Ar galima mylėtis turint cistą?

Ankstesnis
2025 25 vasario

Ar galima gerti vaistus prieš kraujo tyrimą?

Ar galima gerti vaistus prieš kraujo tyrimą

Komentarų nėra. Būk pirmas!

    Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    REKOMENDUOJAMI VIDEO

    TAIP PAT SKAITYKITE

    Gydymas

    Antibakteriniai vaistai nuo balanopostito: efektyvūs gydymo metodai
    Aftinis stomatitas: priežastys, simptomai ir gydymo taktika
    Kokie vaistai padeda sergant aftiniu stomatitu: gydymo pasirinkimai
    Kaip atliekama astigmatizmo operacija: technikos, rizikos ir atsigavimas

    Liaudies medicina/Namų sąlygos

    Balanopostitas gydymas namuose: ką galima atlikti savarankiškai
    Vaistažolės nuo aterosklerozės: natūralūs būdai gerinti kraujotaką ir mažinti cholesterolį
    Reumatoidinio artrito gydymas liaudies medicina: ar tai iš tiesų veiksminga?
    Obuolių actas nuo kraujo spaudimo: mitas ar tikrai padeda?

    Mityba

    Antro tipo cukrinis diabetas ir mityba: ką būtina žinoti kasdien
    Bėrimas kūdikiams nuo maisto: kaip atskirti alergiją nuo įprasto dirginimo
    Reumatoidinio artrito mityba: ką rekomenduoja gydytojai?
    Kaip maitintis, kad nesusidarytų celiulitas

    Patarimai

    TOP 5 geriausi ir populiariausi papildai nuo cholesterolio + atsiliepimai
    Kaip lavinti atmintį: pratimai, technikos ir kasdieniai įpročiai
    Regimoji atmintis: kaip ją lavinti ir kokią reikšmę ji turi kasdieniame gyvenime
    Bėrimas vaikui: dažniausios infekcinės ir alerginės priežastys
    Ieškoti
    Kategorijos
    • Diagnozuok ir gydyk
    • Patarimai
    • Liaudies medicina/Namų sąlygos
    • Ligų sąrašas
    • Mityba
    • Gydymas
    • Įvairūs straipsniai
    Sekite mus
    Facebook
    2K
    Instagram
    6M
    Youtube
    420K
    Stack
    75K
    Populiariausi
    Autizmas suaugusiems: simptomai, diagnostika ir gyvenimas su diagnoze
    Ligų sąrašas
    Autizmas suaugusiems: simptomai, diagnostika ir gyvenimas su diagnoze
    Antibakteriniai vaistai nuo balanopostito: efektyvūs gydymo metodai
    Gydymas
    Antibakteriniai vaistai nuo balanopostito: efektyvūs gydymo metodai
    Periferines kraujagysles plečiantys vaistai
    Straipsniai
    Periferines kraujagysles plečiantys vaistai – sąrašas, veikimas ir šalutiniai poveikiai
    • Ligos
    • Simptomai
    • Gydytojai
    • Vaistai
    • Tyrimai
    • Terminai
    • Kontaktai
    • DMCA

    © 2025 Gydyk Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    • Straipsniai
      • Diagnozuok ir gydyk
      • Gydymas
      • Patarimai
      • Liaudies medicina
      • Ligų sąrašas
      • Mityba
      • Įvairūs Straipsniai
    • Ligos
    • Simptomai
    • Gydytojai
    • Vaistai
    • Tyrimai
    • Terminai
    • Kontaktai