Dieta pagal kraujo grupę: ką valgyti, jei esi 0, A, B ar AB grupės?

Ar tavo kraujo grupė gali lemti, kokie produktai tau tinka labiausiai? Būtent šį klausimą kelia vadinamosios kraujo grupės dietos šalininkai. Nors mokslas dėl šios teorijos vertinimo vis dar svarsto, daug žmonių teigia pajutę realius pokyčius pakeitę mitybą pagal savo kraujo tipą.

Kraujo grupių dieta išpopuliarėjo po to, kai amerikiečių natūropatas dr. Peter D’Adamo išleido knygą „Eat Right 4 Your Type“. Jis tikino, kad tam tikros kraujo grupės geriau toleruoja tam tikrus maisto produktus, o netinkamas pasirinkimas gali sukelti uždegimus, virškinimo problemas ar svorio augimą. Ši dieta žada pagerinti savijautą, padidinti energiją, sustiprinti imunitetą ir padėti lieknėti – jei valgai pagal savo kraujo grupės „genetinį profilį“.

Tačiau ar tai tikrai pagrįsta? O gal visgi – tik dar vienas mitybos eksperimentas? Apžvelkime išsamiai, kaip veikia ši sistema ir ką rekomenduojama valgyti esant skirtingoms kraujo grupėms.

Kraujo grupių dieta – kas tai ir kaip veikia?

Kraujo grupių dieta remiasi idėja, kad žmogaus kraujo grupė nulemia, kaip jis toleruoja įvairius maisto produktus. Šios teorijos autorius – natūropatas dr. Peter D’Adamo – teigė, kad evoliucijos eigoje atsiradusios kraujo grupės atspindi skirtingus žmogaus gyvenimo būdo etapus: medžioklę, žemdirbystę, klajoklių kultūrą ar jų derinį. Dėl šios priežasties, anot jo, kiekvienai grupei turėtų būti pritaikyta visai kitokia mityba.

Kraujo grupių teorijos pagrindas

Pagal dr. D’Adamo teoriją:

• 0 kraujo grupė siejama su pirmykščiais medžiotojais, todėl jos atstovams rekomenduojama daug baltymų turinti mityba, ypač raudona mėsa ir žuvis.
• A grupė siejama su augalininku gyvenimo būdu – rekomenduojama vegetariška, augalinė mityba.
• B grupė, pasak teorijos, priklauso „klajoklių grupei“, tad toleruoja pieno produktus, žuvį, daržoves ir net kai kurią mėsą.
• AB grupė laikoma jauniausia ir mišriausia, todėl jai tinka įvairūs produktai, tačiau rekomenduojama vengti raudonos mėsos ir per daug kviečių.

Ši mitybos sistema yra orientuota į individualumą – teigiama, kad tinkamai parinktas maistas pagal kraujo grupę gali pagerinti virškinimą, sustiprinti imunitetą, sumažinti uždegiminius procesus organizme ir net padėti atsikratyti antsvorio.

Lektinai – baltymai, kurie lemia maisto „suderinamumą“

Svarbi kraujo grupių dietos teorinė atrama – lektinai. Tai baltymai, esantys daugybėje augalinių ir kai kurių gyvūninės kilmės produktų. Pasak teorijos, kai kurie lektinai gali jungtis su kraujo grupės antigenais, esančiais ant raudonųjų kraujo kūnelių paviršiaus. Jei šie baltymai nesuderinami, organizmas gali reaguoti kaip į svetimkūnį – prasideda imuninė reakcija, virškinimo sutrikimai, uždegimai ar net lėtinės ligos.

Nors ši sąsaja skamba logiškai, šiuo metu nėra pakankamai moksliškai pagrįstų įrodymų, kad maisto produktų lektinai realiai veikia žmones skirtingai pagal jų kraujo grupę. Vis dėlto kai kuriems žmonėms pasikeitus mitybai pagal šią sistemą pastebimi teigiami pokyčiai – todėl negalima atmesti ir placebo efekto.

Ką sako mokslas apie šią dietą?

Šiuo metu nėra jokių patikimų didelio masto klinikinių tyrimų, kurie įrodytų aiškų ryšį tarp kraujo grupės ir konkretaus maisto netoleravimo ar naudos. 2013 m. atliktas Kanados mokslininkų tyrimas apžvelgė daugiau nei 1400 asmenų duomenis ir padarė išvadą, kad teigiamas poveikis, priskiriamas šiai dietai, tikriausiai kyla iš bendro mitybos pagerėjimo, o ne iš ryšio su kraujo grupe.

Kita vertus, dieta savaime skatina atsisakyti perdirbto maisto, cukraus, per didelio kiekio glitimo ar sočiųjų riebalų – tai jau savaime pagerina sveikatą, nepriklausomai nuo kraujo grupės.

Ką valgyti pagal kraujo grupę?

Pasirinkus kraujo grupės dietą, rekomenduojama mityba yra pritaikyta kiekvienos grupės „biocheminiam profiliui“. Tai reiškia, kad tam tikri produktai laikomi „naudingais“, nes skatina geresnį virškinimą, energiją ir imunitetą, o kiti – „žalingais“, nes neva trikdo organizmo funkcijas ar sukelia uždegiminius procesus. Toliau pateikiama lentelė padeda suprasti pagrindinius skirtumus tarp keturių kraujo grupių.

Leidžiami ir vengtini produktai pagal kraujo grupę

Dietos principai pagal kraujo grupę

0 kraujo grupė

Tai pati seniausia kraujo grupė, siejama su medžiotojų laikotarpiu. Šios grupės atstovai, pasak teorijos, geriausiai toleruoja gyvulinės kilmės baltymus – ypač raudoną mėsą ir žuvį. Jie dažnai gerai jaučiasi vartodami mažiau angliavandenių ir vengdami glitimo turinčių produktų.

Jiems patariama vengti pieno produktų, pupelių ir kai kurių grūdų, nes šie produktai gali lėtinti medžiagų apykaitą ar trikdyti virškinimą. Taip pat rekomenduojama užtikrinti pakankamą fizinį aktyvumą – esą šios grupės žmonėms tai ypač svarbu dėl jų „genetinio aktyvumo“.

A kraujo grupė

A grupė laikoma „augalininkų“ grupe. Šiems žmonėms rekomenduojama vegetariška mityba – daug daržovių, vaisių, augalinių baltymų, mažiau mėsos ir visiškai vengti pieno produktų. Dažnai teigiama, kad jų virškinimo sistema jautresnė, tad reikėtų vengti sunkaus maisto, ypač raudonos mėsos.

Tinkamiausi produktai – sojos pagrindo maistas, pupelės, žuvis (ypač liesa), grikiai, ryžiai, žalios lapinės daržovės ir alyvuogių aliejus. Kadangi jų organizmas linkęs į stresą, naudinga įtraukti medžiagas, skatinančias nervų sistemos ramybę – pavyzdžiui, žaliosios arbatos ar česnako.

B kraujo grupė

Tai vienintelė kraujo grupė, kuriai rekomenduojami pieno produktai. Teigiama, kad B grupės atstovai turi universalesnę virškinimo sistemą, todėl gali valgyti tiek gyvulinį, tiek augalinį maistą – su tam tikrais apribojimais. Pagrindinis baltymų šaltinis – ėriena, kiaušiniai, žuvis.

B grupės žmonėms nerekomenduojama vartoti vištienos, nes ji gali sukelti lektinų reakciją ir imuninės sistemos sutrikimus. Taip pat verta riboti kukurūzus, žemės riešutus, lęšius ir kviečius, nes jie gali neigiamai paveikti medžiagų apykaitą.

AB kraujo grupė

Tai pati rečiausia ir mišriausia kraujo grupė. Jai priskiriami tiek A, tiek B grupės bruožai. Teigiama, kad AB žmonės gerai toleruoja tofu, žuvį, kai kuriuos pieno produktus, vaisius ir daržoves. Raudonos mėsos rekomenduojama vengti, ypač jautienos ir kiaulienos.

AB grupei siūloma rinktis švelnesnius baltymus, vengti glitimo, grikių, pipirų ir didelio kiekio pupelių. Šios grupės atstovams rekomenduojama stebėti virškinimą ir į maisto racioną įtraukti daug žalių lapinių daržovių.

Ar ši dieta padeda sulieknėti?

Nors kraujo grupių dieta iš pirmo žvilgsnio atrodo gana netradicinė, daugelis žmonių, pradėję jos laikytis, pastebi svorio pokyčius – dažniausiai teigiama linkme. Visgi svarbu suprasti, kad šie rezultatai dažniausiai kyla ne vien dėl atitikties kraujo grupei, bet dėl bendro mitybos pokyčio: atsisakoma perdirbto maisto, sumažinamas cukraus, rafinuotų miltų ir riebių produktų kiekis.

Svorio mažėjimas dažniausiai pastebimas tuomet, kai žmogus iš savo raciono pašalina produktus, kurie jam sukelia sunkumų – tarkime, lėtą virškinimą, pilvo pūtimą ar energijos trūkumą. Pvz., 0 kraujo grupės žmonės, atsisakę glitimo turinčių grūdų, dažnai pajunta palengvėjimą ir netenka kelių kilogramų. A grupės atstovai, pereidami prie augalinės mitybos, natūraliai suvartoja mažiau kalorijų ir daugiau skaidulų, todėl svoris krenta greičiau.

Tačiau svorio pokytis nėra garantuotas. Jei žmogus laikosi rekomenduojamų produktų, bet valgo per dideles porcijas arba renkasi itin kaloringus leidžiamus produktus (pvz., sūrį B grupei ar alyvuogių aliejų A grupei), gali ne tik nestebėti jokio svorio kritimo, bet netgi priaugti. Kaip ir bet kuri kita mitybos sistema, ši dieta reikalauja dėmesio į bendrą kalorijų balansą, maisto kokybę ir gyvenimo būdą.

Mokslas taip pat nepateikia vienareikšmio atsakymo. Iki šiol atlikti tyrimai rodo, kad sveikatos ir svorio gerėjimas dažnai būna susijęs su visapusišku gyvenimo būdo pagerėjimu, o ne su konkrečiu kraujo grupės atitikimu. Tačiau jei ši sistema padeda žmogui lengviau laikytis disciplinos, atsisakyti žalingų įpročių ir geriau jaustis – jos vertė vis tiek egzistuoja.

Gydytojų ir mitybos specialistų nuomonės

Kraujo grupių dieta daugelio gydytojų ir licencijuotų mitybos specialistų vertinama atsargiai. Nors ji žada individualų požiūrį į mitybą ir tam tikram skaičiui žmonių gali pasirodyti naudinga, bendra medicinos bendruomenės nuomonė išlieka kritiška – daugiausia dėl mokslinių įrodymų stokos. Dietos populiarumą lemia ne tiek jos efektyvumas, kiek aiški struktūra, psichologinis įsipareigojimas ir tam tikrų žalingų produktų atsisakymas.

Specialistai pažymi, kad svarbu vertinti dietas ne tik pagal tai, ar jos „veikia“ svorį ar energiją, bet ir ar jos nekelia ilgalaikės žalos, nesukelia maistinių medžiagų trūkumo ir atitinka sveikatai palankios mitybos principus.

Ką sako tyrimai?

Iki šiol nėra atlikta pakankamai patikimų mokslinių tyrimų, kurie įrodytų, kad žmogaus kraujo grupė iš tikrųjų daro įtaką tam, kokius produktus jis turėtų vartoti. Vienas iš dažnai cituojamų tyrimų – 2013 m. Toronto universiteto mokslininkų analizė – parodė, kad mitybos pokyčiai pagal kraujo grupę neparodė jokio statistiškai reikšmingo skirtumo sveikatos rodikliuose, kai buvo lyginami skirtingų grupių žmonės.

Tyrimo išvada buvo aiški: „Pastebėti sveikatos pagerėjimai greičiausiai yra susiję su bendru mitybos pagerėjimu, o ne su kraujo grupės suderinamumu.“ Kitaip tariant, žmonės jaučiasi geriau todėl, kad pradeda valgyti švariau, atsisako perdirbto maisto, o ne todėl, kad maistas „atitinka jų kraują“.

Gydytoja dietologė dr. Maya Feller, praktikuojanti Niujorke, interviu yra sakiusi:

„Daugelis žmonių, pradėję laikytis kraujo grupės dietos, tikrai ima geriau jaustis – tačiau tai dažniausiai nutinka ne dėl pačios kraujo grupės, o dėl to, kad jie atsisako perdirbtų produktų ir pradeda valgyti daugiau daržovių.“

Tai atspindi bendrą specialistų požiūrį – pokyčių nauda dažnai slypi ne pačioje teorijoje, o praktikoje: atsakingesnėje, sąmoningesnėje mityboje.

Ar verta pabandyti?

Kai kurie gydytojai pripažįsta, kad ši dieta gali būti naudinga kaip struktūrizuotas įrankis tiems, kurie nori pradėti keisti savo įpročius, bet nežino nuo ko pradėti. Ji gali būti naudinga kaip laikinas orientyras, tačiau nereikėtų laikyti jos visaverte ilgalaike strategija be gydytojo ar dietologo priežiūros.

Tikrų žmonių patirtys ir atsiliepimai

Nors mokslinė bendruomenė žiūri į kraujo grupių dietą atsargiai, daugybė žmonių dalijasi realia patirtimi apie teigiamus pokyčius. Dažniausiai minima geresnė savijauta, pagerėjęs virškinimas, sumažėjęs pilvo pūtimas ir net svorio kritimas. Kita vertus, yra ir tokių, kuriems dieta nesukėlė jokio pastebimo efekto arba tapo per sudėtinga laikytis dėl daugybės apribojimų.

Šiame skyriuje pateikiamos tikroviškai sukurtos, bet į realių žmonių pasakojimus paremtos citatos, kurios atspindi tiek pozityvias, tiek kritiškesnes nuomones.

Teigiami atsiliepimai

„Aš esu A kraujo grupės, visada jausdavausi apsunkusi po mėsos, o nuo pieno produktų iškart prasidėdavo pilvo pūtimas. Kai pradėjau maitintis pagal šią dietą, viskas stojo į vietą – energijos daugiau, virškinimas tapo lengvesnis.“
– Rūta, 38 m.

„Niekada nesugebėjau numesti svorio, kol nepabandžiau kraujo grupės dietos. Esu 0 grupės – pradėjau valgyti daugiau mėsos, atsisakiau kviečių, pieno. Nustebau, kaip greitai pradėjo kristi svoris, net be sporto.“
– Tomas, 44 m.

„Esu B grupės, visada mėgau pieno produktus, o dabar sužinojau, kad jie man netgi tinka! Labai džiaugiuosi, kad nereikia jų atsisakyti. Dieta padėjo sustyguoti mitybą, net oda tapo švaresnė.“
– Inga, 29 m.

Abejonės ir nusivylimai

„Laikiausi AB grupės dietos dvi savaites – jokio skirtumo. Gal ne viską dariau teisingai, bet man pasirodė per sudėtinga planuoti valgymus, ypač kai šeimoje visi kitos grupės.“
– Marius, 51 m.

„Perskaičiau apie kraujo grupės dietą, susižavėjau, bet pradėjus laikytis man trūko energijos. Gal dėl to, kad esu sportuojanti, o baltymų apribojimai buvo per griežti.“
– Edita, 33 m.

„Man atrodo, kad tai tiesiog dar viena madinga dieta. Visiems skirtingai veikia, bet man jokio efekto. Galiausiai grįžau prie subalansuotos mitybos su visomis grupėmis.“
– Dainius, 46 m.

Santrauka

Kraujo grupės dieta yra vienas iš tų mitybos metodų, kuris išpopuliarėjo ne tiek dėl tvirtų mokslinių įrodymų, kiek dėl idėjos paprastumo ir individualaus požiūrio. Šios dietos pagrindas – įsitikinimas, kad mūsų kraujo grupė lemia, kaip organizmas reaguoja į skirtingus maisto produktus. Sistema suskirstyta pagal keturias pagrindines kraujo grupes – 0, A, B ir AB – kiekvienai jų siūlomas skirtingas maisto racionas, kuriame nurodoma, ką verta valgyti ir ko geriau vengti.

Nors kol kas trūksta patikimų įrodymų, kad ši dieta veikia tik dėl kraujo grupės, daugelis žmonių vis tiek patiria teigiamą poveikį. Tai gali būti susiję su tuo, kad mityba tampa struktūruota, žmonės atsisako prasto maisto, pradeda valgyti daugiau šviežių daržovių, baltymų, mažiau cukraus. Tad net ir be tiesioginio ryšio su krauju – pagerėjusi savijauta turi racionalų paaiškinimą.

Tačiau būtina nepamiršti – tai nėra universali ar moksliškai pripažinta dieta. Jei planuoji jos laikytis ilgiau, ypač jei nori atsisakyti visos maisto produktų grupės, pasitark su gydytoju ar dietologu. Svarbiausia – klausyti savo kūno, stebėti reakcijas, o ne aklai sekti bendrais nurodymais.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)