Vitamino A trūkumas su naktiniu aklumu

Ligos aprašymas

Vitamino A trūkumas yra būklė, kai organizme nepakanka vitamino A, kuris yra būtinas normaliam regėjimui, imuninės sistemos funkcijai, ląstelių augimui ir dauginimuisi, taip pat odos sveikatai. Vienas iš pirmųjų ir labiausiai atpažįstamų vitamino A trūkumo požymių yra naktinis aklumas (niktalopija) – sutrikimas, kai žmogus turi sunkumų matydamas esant silpnam apšvietimui ar tamsoje. Ši būklė dažnai atsiranda dėl vitamino A atsargų išsekimo organizme, ypač kepenyse, kurios yra pagrindinė šio vitamino saugykla. Vitamino A trūkumas dažniausiai pasireiškia besivystančiose šalyse, kur mityba gali būti nepakankama ir skurdi maistinių medžiagų.

Ligos priežastys

Vitamino A trūkumą gali sukelti įvairios priežastys, kurios sutrikdo šio esminio vitamino pasisavinimą, kaupimą ar suvartojimą:

  • Nepakankamas suvartojimas: Pagrindinė priežastis – nepakankamas vitamino A arba jo pirmtakų (pvz., karotenoidų) kiekis maiste. Tai ypač paplitusi srityse, kur maistas yra menkas gyvūninės kilmės produktų ir turtingas krakmolinių produktų, kurie yra prasti vitamino A šaltiniai.
  • Malabsorbcija: Virškinimo trakto ligos, tokios kaip celiakija, Krono liga ar kasos nepakankamumas, gali sutrikdyti vitamino A pasisavinimą iš maisto.
  • Kepenų ligos: Kepenys yra pagrindinė vitamino A saugykla organizme. Kepenų ligos, tokios kaip cirozė ar hepatitas, gali sutrikdyti vitamino A saugojimą ir perdirbimą.
  • Padidėjęs poreikis: Augantiems vaikams, nėščioms ir žindančioms moterims, taip pat žmonėms, sergantiems infekcinėmis ligomis, gali būti padidėjęs vitamino A poreikis, dėl kurio gali išsivystyti trūkumas, jei jo nepakanka maiste.
  • Nepakankama konversija: Kai kurie žmonės gali turėti genetinių sutrikimų, kurie sutrikdo beta-karoteno, vitamino A pirmtako, pavertimą aktyviu vitaminu A.

Ligos simptomai

Vitamino A trūkumo simptomai gali būti įvairūs ir priklauso nuo trūkumo laipsnio bei trukmės. Pagrindiniai simptomai apima:

  • Naktinis aklumas (niktalopija): Vienas iš pirmųjų ir labiausiai atpažįstamų vitamino A trūkumo požymių. Žmogus turi sunkumų matydamas esant silpnam apšvietimui arba tamsoje, ypač pereinant iš ryškios šviesos į tamsą.
  • Xeroftalmija: Progresuojantis akies pažeidimas, kurį sukelia vitamino A trūkumas. Jis gali apimti sausų akių simptomus, ragena tampa drumsta, gali atsirasti ragenos opų ir randėjimas, kuris gali baigtis visišku regėjimo praradimu.
  • Bitoto dėmės: Balti dėmelės ant akies junginės, dažnai matomos vaikams, sergantiems vitamino A trūkumu.
  • Sausa, pleiskanojanti oda: Vitaminas A yra svarbus odos sveikatai, o jo trūkumas gali sukelti sausus bėrimus, pleiskanojimą ir odos sustorėjimą (hiperkeratozę).
  • Imuninės funkcijos sutrikimai: Vitamino A trūkumas silpnina imuninę sistemą, didinant riziką užsikrėsti infekcinėmis ligomis, tokiomis kaip tymai, viduriavimas ar kvėpavimo takų infekcijos.
  • Augimo sulėtėjimas: Vaikams gali pasireikšti augimo ir vystymosi sulėtėjimas dėl vitamino A trūkumo.
  • Gleivinės sausumas ir pažeidžiamumas: Dėl sumažėjusios gleivinės sekrecijos padidėja infekcijų rizika, ypač kvėpavimo ir virškinimo traktuose.

Ligos klasifikacija

Vitamino A trūkumas gali būti klasifikuojamas pagal jo sunkumą ir klinikinius simptomus:

  • Lengvas trūkumas: Gali pasireikšti naktiniu aklumu ir lengvais odos ar gleivinės pokyčiais. Šie simptomai dažnai yra atstatomi, kai pradedama gydyti.
  • Vidutinis trūkumas: Apima ne tik naktinį aklumą, bet ir pradeda atsirasti xeroftalmijos požymiai, tokie kaip Bitoto dėmės ir junginės sausumas.
  • Sunkus trūkumas: Apima sunkią xeroftalmiją, ragenos pažeidimus, opas ir randus, kurie gali sukelti negrįžtamą regėjimo praradimą. Taip pat gali atsirasti ryškūs imuninės sistemos sutrikimai ir kiti sisteminiai simptomai.

Ligos diagnostika

Vitamino A trūkumo diagnostika apima klinikinio vertinimo, laboratorinių tyrimų ir akies būklės įvertinimo derinį:

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas apklausia pacientą apie jo mitybą, simptomus ir bendrą sveikatos būklę, įvertina galimus trūkumo simptomus, tokius kaip naktinis aklumas, odos ir akių pokyčiai.
  • Kraujo tyrimai: Kraujo tyrimai gali nustatyti vitamino A koncentraciją kraujo serume. Sumažėjęs retinolio kiekis rodo vitamino A trūkumą.
  • Akių tyrimas: Akių gydytojas gali atlikti išsamų akių tyrimą, kad nustatytų specifinius trūkumo požymius, tokius kaip xeroftalmija, Bitoto dėmės, ragenos pažeidimai ar sausumas.
  • Tamso prisitaikymo testas: Šis tyrimas įvertina paciento gebėjimą prisitaikyti prie tamsos, o tai gali padėti diagnozuoti naktinį aklumą.

Ligos gydymas ir vaistai

Vitamino A trūkumo gydymas yra skirtas atkurti tinkamą vitamino A kiekį organizme ir užkirsti kelią ilgalaikėms komplikacijoms, ypač regėjimo problemoms:

  • Vitamino A papildai: Pagrindinis gydymas yra vitamino A papildų vartojimas, dažniausiai geriamuoju būdu arba injekcijomis, ypač tais atvejais, kai yra sunkus trūkumas ar absorbcijos sutrikimai.
    • Dozavimas: Ūminio vitamino A trūkumo atveju suaugusiesiems gali būti skiriama iki 200 000 TV (tarptautinių vienetų) vitamino A per burną arba per injekciją vieną ar du kartus su kelių savaičių intervalu, atsižvelgiant į trūkumo sunkumą.
  • Mitybos keitimas: Skatinama vartoti daugiau vitamino A turinčių maisto produktų, pvz., morkų, saldžiųjų bulvių, špinatų, kepenų, kiaušinių trynių ir pieno produktų. Karotenoidų turintys maisto produktai (pvz., oranžiniai ir geltoni vaisiai bei daržovės) taip pat gali būti naudingi.
  • Gretutinių ligų gydymas: Jeigu vitamino A trūkumą sukėlė malabsorbcija ar kita pagrindinė liga, gali prireikti gydyti šią ligą, siekiant pagerinti vitamino A pasisavinimą.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors vitamino A trūkumas reikalauja medicininio gydymo, kai kurie natūralūs metodai ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti pagerinti bendrą sveikatą ir sumažinti simptomus:

  • Dietos praturtinimas vitamino A šaltiniais: Rekomenduojama vartoti daugiau maisto produktų, kuriuose gausu vitamino A ir beta-karoteno, tokių kaip morkos, saldžiosios bulvės, špinatai, kepenys, kiaušiniai ir pieno produktai.
  • Maistinių aliejų naudojimas: Naudoti augalinius aliejus, pavyzdžiui, palmių ar raudonąjį aliejų, kurie yra turtingi karotenoidais, gali padėti pagerinti vitamino A pasisavinimą.
  • Žolelių ir maisto papildai: Kai kurie augaliniai papildai, tokie kaip jūros dumbliai ar žuvų taukai, gali padėti padidinti vitamino A kiekį, tačiau visada reikėtų pasitarti su gydytoju prieš vartojant bet kokius papildus.
  • Imuniteto stiprinimas: Subalansuota mityba, turinti daug vaisių ir daržovių, gali padėti stiprinti imuninę sistemą ir mažinti infekcijų riziką, kurios gali padidinti vitamino A poreikį.

Prevencija

Vitamino A trūkumo prevencija yra būtina, siekiant užkirsti kelią naktiniam aklumui ir kitoms sunkioms komplikacijoms. Prevencinės priemonės apima:

  • Vitamino A papildų programos: Besivystančiose šalyse, kur trūkumas yra dažnas, gali būti įgyvendinamos papildų programos vaikams ir nėščioms moterims.
  • Mitybos švietimas: Informuoti žmones apie vitamino A svarbą ir skatinimas vartoti maisto produktus, turtingus šiuo vitaminu, ypač besivystančiose šalyse.
  • Maisto stiprinimas: Tam tikrų maisto produktų, tokių kaip aliejai, pieno produktai ar grūdai, stiprinimas vitaminu A, siekiant padidinti jo suvartojimą populiacijoje.
  • Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Reguliarūs sveikatos patikrinimai ir vaikų augimo stebėjimas gali padėti anksti nustatyti trūkumo požymius ir laiku pradėti gydymą.

Šaltiniai

  1. https://www.who.int/data/nutrition/nlis/info/vitamin-a-deficiency#:~:text=Night%20blindness%20is%20one%20of,damaging%20the%20retina%20and%20cornea.
  2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3880510/
  3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/23107-vitamin-a-deficiency

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)