Ūminis tubulointersticinis nefritas

Ligos aprašymas

Ūminis tubulointersticinis nefritas (ŪTIN) yra uždegiminis inkstų pažeidimas, apimantis inkstų kanalėlius (tubules) ir aplinkinį jungiamąjį audinį (intersticium). Ši būklė gali sukelti ūminį inkstų funkcijos sutrikimą ir dažnai yra sukelta vaistų, infekcijų ar autoimuninių ligų. ŪTIN gali paveikti bet kokio amžiaus žmones, tačiau dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus asmenims, kuriems būdingos gretutinės ligos ir kurie vartoja kelis vaistus.

Ligos priežastys

Ūminis tubulointersticinis nefritas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tačiau dažniausiai jis yra susijęs su tam tikrais vaistais, infekcijomis ir autoimuninėmis ligomis.

  • Vaistai: Didžioji dalis ŪTIN atvejų yra sukelti tam tikrų vaistų, įskaitant antibiotikus (penicilinai, cefalosporinai), nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU), protonų siurblio inhibitorius ir diuretikus.
  • Infekcijos: Bakterinės infekcijos (pvz., streptokokinė infekcija), virusinės infekcijos (pvz., citomegalo virusas, Epstein-Barr virusas) ir grybelinės infekcijos gali sukelti ŪTIN.
  • Autoimuninės ligos: Sisteminė raudonoji vilkligė, Sjogreno sindromas ir kitos autoimuninės būklės gali sukelti imuninės sistemos uždegiminį atsaką inkstų audiniuose.
  • Metabolinės sąlygos: Tam tikros metabolinės ligos, tokios kaip hiperkalcemija ar hiperurikemija, gali sukelti ŪTIN.

Ligos simptomai

ŪTIN simptomai gali būti įvairūs ir dažnai priklauso nuo ligos priežasties ir sunkumo. Pagrindiniai simptomai yra susiję su inkstų funkcijos sutrikimu ir apima:

  • Inkstų funkcijos sutrikimo požymiai: Padidėjęs kreatinino ir šlapalo kiekis kraujyje, sumažėjęs šlapimo kiekis (oligurija) ar visai nustojęs šlapimo išskyrimas (anurija).
  • Karščiavimas: Dažnai pasireiškia esant ŪTIN, ypač jei jis sukeltas infekcijos ar autoimuninio proceso.
  • Bendra negalavimas: Pacientai gali skųstis nuovargiu, silpnumu, pykinimu ar vėmimu.
  • Juosmens skausmas: Gali atsirasti nugaros skausmas, ypač juosmens srityje.
  • Bėrimai ir artritas: Kartais pasireiškia odos bėrimai ir sąnarių skausmai, ypač jei ŪTIN sukeltas vaistų ar autoimuninių ligų.
  • Eozinofilija: Kraujyje gali būti padidėjęs eozinofilų kiekis, ypač kai ŪTIN yra vaistų sukeltas.

Ligos klasifikacija

Ūminis tubulointersticinis nefritas gali būti klasifikuojamas pagal priežastis ir patomorfologinius pokyčius inkstuose:

  • Vaistų sukeltas ŪTIN: Dažniausias ŪTIN tipas, susijęs su tam tikrų vaistų vartojimu.
  • Infekcijų sukeltas ŪTIN: Pasireiškia kaip atsakas į bakterines, virusines ar grybelines infekcijas.
  • Autoimuninis ŪTIN: Susijęs su sisteminėmis autoimuninėmis ligomis.
  • Idiopatinis ŪTIN: Neaiškios kilmės atvejai, kai negalima nustatyti aiškios priežasties.

Ligos diagnostika

ŪTIN diagnostika apima kelis tyrimus ir procedūras, skirtas nustatyti ligos priežastį, įvertinti inkstų funkcijos sutrikimą ir patvirtinti uždegiminį procesą inkstuose:

  • Kraujo tyrimai: Kreatinino, šlapalo, elektrolitų, C-reaktyvaus baltymo (CRB) ir eozinofilų kiekio nustatymas kraujyje.
  • Šlapimo tyrimai: Šlapimo analizė gali parodyti baltymų buvimą, kraujo ląsteles ar eozinofilus, kurie yra uždegimo požymiai.
  • Inkstų ultragarsas: Naudojamas inkstų dydžiui ir struktūrai įvertinti bei kitoms galimoms inkstų pažeidimo priežastims atmesti.
  • Inkstų biopsija: Tai yra pagrindinis diagnostinis tyrimas, patvirtinantis ŪTIN diagnozę, leidžiantis nustatyti uždegimo laipsnį ir pobūdį inkstų audiniuose.
  • Imunologiniai tyrimai: Atliekami, jei įtariama autoimuninė priežastis, pavyzdžiui, antinuklearinių antikūnų (ANA) ar anti-dsDNA antikūnų tyrimai.

Ligos gydymas ir vaistai

ŪTIN gydymas priklauso nuo priežasties, sunkumo ir paciento bendros sveikatos būklės. Pagrindiniai gydymo principai:

  • Sukeliančių veiksnių pašalinimas: Jei ŪTIN sukeltas vaistų, būtina nutraukti įtariamų vaistų vartojimą.
  • Kortikosteroidai: Dažnai naudojami uždegimui mažinti, ypač esant vaistų sukeltam ar autoimuniniam ŪTIN.
  • Imunosupresantai: Kai kuriais atvejais gali būti naudojami imuninės sistemos slopinimo vaistai, ypač esant autoimuniniams procesams.
  • Infekcijų gydymas: Jei ŪTIN sukeltas infekcijos, būtinas tinkamas antibiotikų ar antivirusinių vaistų gydymas.
  • Palaikomasis gydymas: Apima elektrolitų balanso palaikymą, skysčių kiekio valdymą ir inkstų funkcijos stebėjimą.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Liaudiškos priemonės nėra moksliniais tyrimais pagrįstas būdas gydyti ŪTIN, tačiau kai kurie papildomi metodai gali padėti palaikyti bendrą sveikatą ir gerovę gydymo metu. Visada svarbu pasitarti su gydytoju prieš pradedant naudoti bet kokias alternatyvias priemones:

  • Žolelių arbatos: Tokios kaip ramunėlių ar kiaulpienių arbatos gali padėti palaikyti skysčių balansą organizme ir skatinti šlapimo išsiskyrimą.
  • Hidratacija: Gausus skysčių vartojimas gali padėti palaikyti inkstų funkciją ir išplauti šlapimo rūgšties kristalus, jei yra hiperurikemija.
  • Maisto papildai su antioksidantais: Vitaminai C ir E gali turėti apsauginių savybių prieš inkstų uždegimą, tačiau jų naudojimą reikia aptarti su gydytoju.

Prevencija

Kadangi ŪTIN dažnai yra sukeliamas išorinių veiksnių, kai kurios prevencinės priemonės gali padėti sumažinti riziką:

  • Vaistų vartojimo kontrolė: Vengti nepagrįsto vaistų vartojimo, ypač ilgalaikio nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) ir antibiotikų vartojimo be gydytojo rekomendacijos.
  • Gretutinių ligų valdymas: Gerai kontroliuoti esamas sveikatos būkles, tokias kaip autoimuninės ligos ar metaboliniai sutrikimai, gali padėti sumažinti ŪTIN riziką.
  • Greitas infekcijų gydymas: Laiku gydant infekcijas, galima išvengti ŪTIN išsivystymo.

Šaltiniai

  1. https://www.msdmanuals.com/home/kidney-and-urinary-tract-disorders/kidney-filtering-disorders/tubulointerstitial-nephritis
  2. https://emedicine.medscape.com/article/243597-overview?form=fpf
  3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK557537/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)