Ūminis bronchiolitas

Ligos aprašymas

Ūminis bronchiolitas yra kvėpavimo takų infekcija, kuri dažniausiai paveikia mažus vaikus, ypač kūdikius iki dvejų metų amžiaus. Tai būklė, kai mažiausi kvėpavimo takai (bronchiolės) uždegami, išsipučia ir užsikemša gleivėmis, todėl sunku kvėpuoti. Ūminį bronchiolitą dažniausiai sukelia virusinės infekcijos, iš kurių dažniausiai pasitaikantis sukėlėjas yra respiracinis sincitinis virusas (RSV). Liga yra sezoninė ir dažniausiai pasireiškia šaltuoju metų laiku.

Ūminis bronchiolitas gali sukelti rimtų kvėpavimo sunkumų, ypač kūdikiams ir mažiems vaikams, kuriems būklė gali progresuoti iki kvėpavimo nepakankamumo. Daugeliu atvejų bronchiolitas gydomas namuose, tačiau sunkesniais atvejais gali prireikti hospitalizacijos.

Ligos priežastys

Ūminį bronchiolitą dažniausiai sukelia virusai, kurie užkrečia kvėpavimo takus. Pagrindiniai sukėlėjai:

• Respiracinis sincitinis virusas (RSV): Dažniausia bronchiolito priežastis. RSV yra labai užkrečiamas ir dažniausiai pasireiškia žiemą bei ankstyvą pavasarį.
• Paragripo virusas: Sukelia panašius simptomus kaip RSV, bet dažniau vyresniems vaikams.
• Adenovirusas: Gali sukelti sunkesnius bronchiolito atvejus, ypač kūdikiams.
• Metapneumovirusas: Panašus į RSV, taip pat sukelia kvėpavimo takų infekcijas vaikams.
• Rinovirusas: Sukelia peršalimą, kuris gali komplikuotis į bronchiolitą kūdikiams.

Virusai plinta per kvėpavimo takų išskyras, o infekcija gali lengvai plisti per kontaktą su užkrėstais paviršiais arba tiesioginiu kontaktu su sergančiais asmenimis.

Ligos simptomai

Ūminio bronchiolito simptomai paprastai pasireiškia praėjus kelioms dienoms po infekcijos ir gali apimti:

• Sloga ir nosies užgulimas: Dažnai pirmieji simptomai, kurie panašūs į įprastą peršalimą.
• Kosulys: Pradžioje sausas, vėliau gali tapti produktyvus, su skrepliais.
• Sunkus kvėpavimas: Kvėpavimas gali tapti greitas ir paviršutiniškas, kartais švokštimas ar girgždesys girdimi kvėpavimo metu.
• Krūtinės raumenų įtraukimas: Raumenys aplink šonkaulius ir kaklą įsitraukia kvėpuojant, tai yra ženklas, kad kvėpavimas yra sunkus.
• Karščiavimas: Gali būti lengvas arba vidutinio sunkumo.
• Maitinimo sunkumai: Kūdikiai gali atsisakyti valgyti arba maitintis sunkiai dėl kvėpavimo sunkumų.
• Letargija ir nuovargis: Sunkesniais atvejais vaikas gali tapti vangus ir silpnas.

Ligos klasifikacijos

Ūminis bronchiolitas dažniausiai klasifikuojamas pagal ligos sunkumą:

• Lengvas bronchiolitas: Simptomai yra švelnūs, ir vaikas gali būti gydomas namuose. Dažniausiai stebimas lengvas kosulys, nedidelis švokštimas ir minimalus kvėpavimo sunkumas.
• Vidutinio sunkumo bronchiolitas: Vaikas gali turėti vidutinio sunkumo kvėpavimo sunkumų, tokį kaip greitas kvėpavimas, švokštimas ir padidėjęs krūtinės raumenų įtraukimas. Gydymas gali būti reikalingas ambulatoriškai ar dienos stacionare.
• Sunkus bronchiolitas: Stiprus kvėpavimo sunkumas, vaikas gali tapti labai neramus arba vangus, dažnai reikalaujama hospitalizacijos ir deguonies terapijos.

Ligos diagnostika

Ūminio bronchiolito diagnostika dažniausiai remiasi klinikiniais požymiais ir paciento istorija:

• Klinikinė apžiūra: Gydytojas įvertins kvėpavimo dažnį, švokštimą, krūtinės raumenų įtraukimo požymius ir kitus simptomus.
• Pulso oksimetrija: Neinvazinis būdas, naudojamas deguonies koncentracijai kraujyje įvertinti. Tai padeda nustatyti kvėpavimo nepakankamumo laipsnį.
• Kraujo tyrimai: Nėra dažnai naudojami, tačiau gali būti atliekami sunkesniais atvejais siekiant įvertinti dehidrataciją ar infekcijos buvimą.
• Krūtinės ląstos rentgenograma: Gali būti naudojama, jei įtariama kita liga, pvz., plaučių uždegimas.
• Virusologiniai tyrimai: Gali būti atliekami siekiant nustatyti specifinį virusą, ypač RSV.

Ligos gydymas ir vaistai

Ūminio bronchiolito gydymas dažniausiai yra simptominis, nes specifinio gydymo nuo virusų, kurie sukelia bronchiolitą, nėra:

• Skysčių terapija: Svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai skysčių, ypač jei jis sunkiai valgo ar geria dėl kvėpavimo sunkumų.
• Nosies sekrecijos valymas: Nosies druskos tirpalai ir siurbimas gali padėti pašalinti gleives ir palengvinti kvėpavimą.
• Deguonies terapija: Naudojama sunkesniais atvejais, kai yra kvėpavimo nepakankamumas ir sumažėjusi deguonies koncentracija kraujyje.
• Bronchus plečiantys vaistai: Nors ne visada veiksmingi, kai kuriais atvejais gali būti išbandyti siekiant palengvinti švokštimą.
• Hospitalizacija: Gali prireikti, jei vaiko kvėpavimo būklė blogėja arba jei reikia deguonies terapijos ar intraveninių skysčių.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali išgydyti ūminio bronchiolito, tam tikros priemonės gali padėti pagerinti simptomus ir palengvinti vaiko būklę:

• Oro drėkinimas: Naudojant drėkintuvą arba garų vonias, gali būti sumažintas nosies ir bronchų gleivinės dirginimas.
• Gleivių valymas: Druskos tirpalų naudojimas nosies valymui gali padėti sumažinti nosies užgulimą.
• Skysčių vartojimas: Užtikrinkite, kad vaikas gautų pakankamai skysčių, kad būtų išvengta dehidratacijos.

Šaltiniai

• https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK519506/#:~:text=Introduction-,Bronchiolitis%20is%20inflammation%20of%20the%20bronchioles%20usually%20caused%20by%20an,and%20admissions%20to%20the%20hospital.
• https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/bronchiolitis/symptoms-causes/syc-20351565
• https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/8272-bronchiolitis