Stemplės perforacija

Ligos aprašymas

Stemplės perforacija yra reta, bet pavojinga būklė, kai atsiranda skylė ar plyšimas stemplės sienelėje. Stemplė yra vamzdelis, jungiantis burną su skrandžiu, ir jos pažeidimas gali sukelti rimtų komplikacijų, nes turinys iš stemplės (maistas, skysčiai, seilės, skrandžio rūgštys) gali patekti į aplinkinius audinius ir sukelti infekciją, uždegimą ar net sepsį. Stemplės perforacija yra neatidėliotina medicininė būklė, reikalaujanti skubios diagnozės ir gydymo. Negydoma ji gali būti mirtina.

Ligos priežastys

Stemplės perforacija gali būti sukelta įvairių priežasčių, kurios dažniausiai susijusios su traumomis, medicininėmis procedūromis arba ligomis:

• Medicininės procedūros: endoskopija yra dažniausia iatrogeninės (gydytojo sukeltos) stemplės perforacijos priežastis. Procedūros metu, ypač jei yra naudojami instrumentai, tokie kaip biopsijos žnyplės ar stentai, stemplė gali būti netyčia pažeista.
• Stemplės liga: esant tam tikroms stemplės ligoms, tokioms kaip stemplės vėžys, pepsinė opa, achalazija ar stiprus ezofagitas, gali padidėti stemplės sienelės trapumas ir plyšimo rizika.
• Trauma: bukos ar penetracinės krūtinės traumos, pvz., dėl automobilio avarijos ar durtinių žaizdų, gali sukelti stemplės perforaciją.
• Barotrauma: staigus spaudimo pokytis stemplėje, pavyzdžiui, stipriai vemiant (Boerhaave sindromas), gali sukelti stemplės sienelės plyšimą.
• Užsienio kūnai: nurijus aštrų daiktą, pavyzdžiui, kaulą, stiklo šukę arba kitą svetimkūnį, gali atsirasti stemplės perforacija.
• Infekcijos ir abscesai: tam tikros infekcijos, ypač jei jos yra ilgalaikės ir pažeidžia stemplę, gali sukelti stemplės perforaciją.

Ligos simptomai

Stemplės perforacijos simptomai gali būti įvairūs ir priklauso nuo perforacijos vietos, priežasties ir komplikacijų. Dažniausi simptomai yra:

• Staigus, stiprus krūtinės arba viršutinės pilvo dalies skausmas: dažnai apibūdinamas kaip deginantis ar aštrus. Skausmas gali plisti į pečius arba nugarą ir dažnai stiprėja ryjant ar kvėpuojant.
• Dysfagija: sunkumas ryti, kuris gali atsirasti dėl skausmo ar mechaninio stemplės pažeidimo.
• Subkutaniškas emfizema: orinis po oda burbuliavimas aplink kaklą ar krūtinę, kuris gali būti jaučiamas kaip „traškėjimas“ po oda. Tai atsiranda dėl oro nutekėjimo iš perforuotos stemplės.
• Fejerverkai ir poodinis oro nutekėjimas (Hammano požymis): tai yra garsai, kurie gali būti girdimi stetoskopu dėl oro burbuliukų judėjimo per širdies ritmą.
• Dusulys ir tachipnėja: greitas kvėpavimas ir oro trūkumo jausmas, ypač jei perforacija sukelia plaučių komplikacijas, tokias kaip pneumotoraksas ar pleuritas.
• Karščiavimas, šaltkrėtis ir bendras negalavimas: atsiranda dėl infekcijos, kurią sukelia bakterijų ar kitų medžiagų patekimas iš stemplės į aplinkinius audinius.
• Vėmimas arba kraujo atkosėjimas: gali atsirasti, jei yra stiprus kraujavimas dėl perforacijos.

Ligos klasifikacijos

Stemplės perforacija gali būti klasifikuojama pagal kelis kriterijus:

Pagal priežastį

• Iatrogeninė perforacija: sukelta medicininių procedūrų, tokių kaip endoskopija, intubacija ar chirurgija.
• Spontaninė perforacija: dažniausiai susijusi su staigiu slėgio padidėjimu stemplėje, pvz., stipriai vemiant (Boerhaave sindromas).
• Trauminė perforacija: sukelta bukos arba penetracinės traumos, tokios kaip krūtinės sužalojimai ar užsienio kūnų nurijimas.
• Patologinė perforacija: dėl stemplės sienelės susilpnėjimo, kurį sukelia navikas, uždegimas, infekcija ar kita liga.

Pagal vietą

• Cervikalinė stemplės perforacija: stemplės kaklo dalies pažeidimas.
• Torakalinė stemplės perforacija: vidurinės krūtinės dalies stemplės pažeidimas.
• Abdominalinė stemplės perforacija: apatinės stemplės dalies, tiesiai virš skrandžio, pažeidimas.

Pagal sunkumą

• Nedidelė perforacija: nedidelis sienelės plyšimas, kuris gali būti stabilus ir turėti minimalių simptomų.
• Didelė perforacija: reikšmingas stemplės sienelės plyšimas, kuris gali sukelti sunkias komplikacijas, tokias kaip mediastinitas, sepsis ar daugialypės sistemos nepakankamumas.

Ligos diagnostika

Stemplės perforacijos diagnostika remiasi klinikiniais simptomais ir keletu tyrimų, kurie padeda nustatyti perforacijos vietą, mastą ir galimas komplikacijas:

• Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: gydytojas atsižvelgia į simptomus, tokius kaip staigus krūtinės skausmas, dusulys, disfagija, ir galimas perforacijos priežastis (pvz., neseniai atlikta endoskopija ar trauma).
• Kaklo, krūtinės ir pilvo rentgenograma: gali parodyti oro buvimą tarp stemplės ir aplinkinių audinių (pneumomediastinum), plaučių ar krūtinės sienelės oro burbulus (subkutaniška emfizema), skysčių ar oro kaupimąsi pleuros ertmėje (pneumotoraksą).
• Kompresinė kompiuterinė tomografija (KT): dažniausiai naudojamas tyrimas, galintis detaliai parodyti perforacijos vietą, dydį, oro ar skysčių nutekėjimą, infekcijos požymius ir kitas galimas komplikacijas.
• Virškinimo trakto kontrastinė rentgenografija su tirpiu kontrastu: kontrastinės medžiagos nurijimas ir rentgenografinis stebėjimas gali parodyti kontrasto nutekėjimą pro stemplės plyšimą. Atliekama tik tada, kai yra stipri klinikinė įtampa dėl perforacijos ir reikia tiksliai nustatyti vietą.
• Endoskopija: nors endoskopija gali padėti tiesiogiai vizualizuoti perforaciją, ji atliekama atsargiai, nes gali padidinti oro ar skysčių nutekėjimo į aplinkinius audinius riziką.

Ligos gydymas ir vaistai

Stemplės perforacijos gydymas priklauso nuo perforacijos priežasties, vietos, dydžio ir laiko nuo perforacijos atsiradimo iki gydymo pradžios. Gydymo tikslai yra užkirsti kelią infekcijai, stabilizuoti pacientą ir uždaryti perforaciją.

Nechirurginis gydymas

• Nechirurginis valdymas: kai kurie nedideli perforacijos atvejai, ypač jei jie anksti diagnozuoti ir nėra infekcijos ar sepsio požymių, gali būti valdomi konservatyviai. Tai apima:
  • Nevalgymas ir intraveniniai skysčiai: siekiant sumažinti stemplės ir virškinimo trakto stresą.
  • Plataus spektro antibiotikai: skiriami uždegimui ir infekcijai kontroliuoti.
  • Protonų siurblio inhibitoriai (PPI): sumažina skrandžio rūgšties gamybą ir gali padėti sumažinti rūgšties žalą.
  • Drėkinimas ir mityba per veną: siekiant užtikrinti tinkamą mitybos palaikymą ir užkirsti kelią dehidratacijai.

Chirurginis gydymas

• Chirurginė intervencija: dažniausiai būtina, jei yra didelė perforacija, infekcijos ar sepsio požymių, arba jei pacientas neatsako į konservatyvų gydymą. Chirurginės galimybės apima:
  • Stemplės perforacijos uždarymas: tiesioginis perforacijos uždarymas ir drenažas gali būti atliekamas siekiant užkirsti kelią nutekėjimui ir uždegimui.
  • Drenažo procedūros: atliekamos siekiant pašalinti skysčius, pūlinius ar oro kaupimąsi krūtinės ertmėje arba aplink stemplę.
  • Stemplės rezekcija ir rekonstrukcija: sunkiais atvejais gali prireikti pašalinti dalį stemplės ir atlikti rekonstrukciją.

Kiti gydymo metodai

• Endoskopinis stentavimas: kai kuriais atvejais į stemplę gali būti įstatytas metalinis ar plastikinis stentas, siekiant uždaryti perforaciją ir užkirsti kelią tolesniam nutekėjimui.
• Simptominis gydymas: skiriamas skausmo valdymui, karščiavimo kontrolei ir kitoms simptomoms mažinti.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Stemplės perforacija yra rimta medicininė būklė, kuri reikalauja skubios medicininės intervencijos. Liaudiškos priemonės nėra tinkamos šiai būklei gydyti. Tačiau po gydymo ar chirurginės intervencijos tam tikri gyvenimo būdo pakeitimai gali padėti pasveikti:

• Palaikomoji dieta: laikytis skystos arba minkštos dietos, kad būtų sumažinta stemplės apkrova ir užtikrintas tinkamas gijimas.
• Streso valdymas: po gydymo svarbu valdyti stresą, kad būtų išvengta padidėjusio pilvo spaudimo, kuris galėtų pažeisti stemplę.
• Vengti rūkymo ir alkoholio: tiek rūkymas, tiek alkoholis gali pabloginti stemplės būklę ir uždelsti gijimą, todėl svarbu jų vengti.

Prevencija

Stemplės perforacijos prevencija daugiausia priklauso nuo traumų, medicininių procedūrų ir infekcijų rizikos mažinimo:

• Atsargumas atliekant medicinines procedūras: gydytojai turėtų būti atsargūs atliekant endoskopijas ir kitas procedūras, kurios gali pažeisti stemplę.
• Tinkama GERL ir stemplės ligų priežiūra: ankstyvas ir tinkamas gydymas gali padėti išvengti komplikacijų, tokių kaip stemplės perforacija.
• Vengti aštrių maisto produktų ir svetimkūnių nurijimo: atsargiai valgyti ir vengti nurijimo aštrių objektų, kurie gali sužeisti stemplę.
• Greitas gydymas ir stebėjimas: bet kokios stemplės ligos ar sužalojimai turėtų būti nedelsiant gydomi ir stebimi, kad būtų išvengta komplikacijų.

Šaltiniai

1. https://utswmed.org/conditions-treatments/esophageal-perforation/
2. https://medlineplus.gov/ency/article/000231.htm
3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK532298/