Skausmas susijės su mėnesinių ciklu

Ligos aprašymas

Skausmas, susijęs su mėnesinių ciklu, yra dažnas simptomas, kuris gali atsirasti prieš menstruacijas, jų metu ar po jų. Dažniausiai šis skausmas pasireiškia kaip mėšlungis arba tempimo pojūtis apatinėje pilvo dalyje, tačiau jis taip pat gali būti jaučiamas apatinėje nugaros dalyje ar klubuose. Ši būklė yra žinoma kaip dismenorėja, kuri gali būti pirminė (be pagrindinės patologijos) arba antrinė (dėl kitų ginekologinių sutrikimų, tokių kaip endometriozė ar gimdos mioma).

Ligos priežastys

Skausmas, susijęs su mėnesinių ciklu, gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, kurios susijusios su hormonų pokyčiais arba ginekologinėmis ligomis. Pagrindinės priežastys:

  • Pirminė dismenorėja: Tai dažniausiai pasitaikantis skausmo tipas, kurį sukelia prostaglandinų perprodukcija gimdoje menstruacijų metu. Prostaglandinai skatina gimdos raumenų susitraukimus, dėl kurių atsiranda skausmingas mėšlungis.
  • Antrinė dismenorėja: Skausmas, susijęs su kitomis ginekologinėmis ligomis:
    • Endometriozė: Būklė, kai gimdos gleivinė auga už gimdos ribų, sukeldama skausmą ir uždegimą.
    • Adenomiozė: Tai būklė, kai gimdos gleivinė auga į gimdos raumenų sluoksnį, sukeldama skausmą ir sunkias menstruacijas.
    • Gimdos mioma: Gerybiniai gimdos navikai, kurie gali sukelti skausmą, ypač menstruacijų metu.
    • Dubens uždegiminė liga: Infekcinė liga, kuri gali sukelti uždegimą ir skausmą dubens srityje.
    • Intrauteriniai prietaisai (spiralės): Kartais skausmas gali būti susijęs su intrauterinių prietaisų, tokių kaip spiralės, naudojimu.

Ligos simptomai

Skausmas, susijęs su mėnesinių ciklu, gali skirtis priklausomai nuo jo priežasties ir sunkumo. Dažniausi simptomai yra šie:

  • Apatinės pilvo dalies mėšlungis: Skausmas dažniausiai jaučiamas apatinėje pilvo dalyje ir gali būti aštrus arba bukas.
  • Apatinės nugaros dalies skausmas: Skausmas taip pat gali išplisti į apatinę nugaros dalį.
  • Skausmas klubuose ir šlaunyse: Kai kuriais atvejais skausmas gali būti juntamas klubuose ar šlaunyse.
  • Pykinimas ir vėmimas: Dėl stiprių mėšlungio ar prostaglandinų poveikio gali pasireikšti pykinimas arba vėmimas.
  • Nuovargis ir bendras silpnumas: Skausmas gali sukelti bendrą silpnumą, nuovargį ir energijos trūkumą.
  • Galvos skausmas: Hormonų svyravimai menstruacijų metu gali sukelti galvos skausmą ar migreną.

Ligos klasifikacija

Mėnesinių ciklo skausmas gali būti klasifikuojamas pagal jo kilmę ir sunkumą:

  • Pirminė dismenorėja: Skausmas, atsirandantis be aiškios patologinės priežasties. Paprastai pasireiškia paauglystėje arba jaunystėje, po pirmųjų menstruacijų.
  • Antrinė dismenorėja: Skausmas, atsirandantis dėl tam tikros ginekologinės būklės, pavyzdžiui, endometriozės ar gimdos miomų. Paprastai pradeda pasireikšti vėlesniame amžiuje ir gali būti susijęs su sunkesnėmis menstruacijomis.

Ligos diagnostika

Norint nustatyti mėnesinių ciklo skausmo priežastį, gydytojas gali atlikti išsamią apžiūrą ir tyrimus.

  • Klinikinė apžiūra: Gydytojas patikrina dubens organų būklę ir įvertina, ar yra matomų uždegimo požymių.
  • Ultragarsinis tyrimas: Naudojamas siekiant nustatyti, ar yra gimdos miomų, cistų, endometriozės ar kitų struktūrinių anomalijų.
  • Kraujo tyrimai: Atliekami siekiant nustatyti uždegimo ar infekcijos požymius.
  • Laparoskopija: Tai invazinis tyrimo metodas, kurio metu per mažą pjūvį pilvo ertmėje įterpiama kamera, leidžianti tiesiogiai apžiūrėti dubens organus ir nustatyti endometriozės ar kitų būklių buvimą.

Ligos gydymas ir vaistai

Mėnesinių ciklo skausmo gydymas priklauso nuo skausmo priežasties ir sunkumo. Dažniausiai taikomi gydymo metodai:

  • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): Ibuprofenas arba naproksenas dažniausiai naudojami skausmui ir uždegimui malšinti. Šie vaistai slopina prostaglandinų gamybą, mažindami gimdos raumenų susitraukimus.
  • Hormoninė terapija: Hormoniniai kontraceptikai, tokie kaip kontraceptinės tabletės, spiralės ar pleistrai, gali padėti reguliuoti hormonų svyravimus ir sumažinti dismenorėjos simptomus.
  • Antibiotikai: Jei skausmas susijęs su dubens uždegimine liga, gali būti skiriami antibiotikai infekcijai gydyti.
  • Chirurginis gydymas: Jei skausmą sukelia tokios būklės kaip endometriozė ar gimdos miomos, gali prireikti chirurginio gydymo.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Be medicininių gydymo būdų, kai kurios liaudiškos priemonės gali padėti sumažinti mėnesinių skausmą:

  • Šilumos terapija: Šilti kompresai arba šildymo pagalvėlės gali padėti atpalaiduoti raumenis ir sumažinti skausmą.
  • Masažas: Lengvas pilvo ir apatinės nugaros dalies masažas gali padėti sumažinti raumenų įtampą ir skausmą.
  • Žolelių arbatos: Ramunėlių, imbiero ar mėtos arbatos gali padėti sumažinti uždegimą ir nuraminti virškinimo sistemą.
  • Fizinis aktyvumas: Lengvas fizinis aktyvumas, pvz., joga ar pasivaikščiojimas, gali padėti sureguliuoti kraujotaką ir sumažinti skausmą.

Prevencija

Mėnesinių ciklo skausmo prevencija gali apimti gyvenimo būdo pokyčius ir tam tikrų įpročių laikymąsi, siekiant sumažinti skausmo intensyvumą.

  • Reguliari mankšta: Fizinis aktyvumas gali padėti pagerinti kraujotaką ir sumažinti menstruacijų skausmą.
  • Sveika mityba: Subalansuota mityba, kurioje yra daug skaidulų ir mažai sočiųjų riebalų, gali padėti reguliuoti hormonus ir sumažinti uždegimą.
  • Streso valdymas: Streso mažinimo technikos, pvz., meditacija ar kvėpavimo pratimai, gali padėti išvengti skausmo pablogėjimo.
  • Vengti alkoholio ir kofeino: Sumažinus alkoholio ir kofeino vartojimą, galima sumažinti menstruacijų simptomų sunkumą.

Šaltiniai

  1. https://www.acog.org/womens-health/faqs/dysmenorrhea-painful-periods#:~:text=Pain%20associated%20with%20menstruation%20is,for%20several%20days%20a%20month.
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/menstrual-cramps/symptoms-causes/syc-20374938
  3. https://www.healthline.com/health/painful-menstrual-periods

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)