Sinusinė histiocitozė

Ligos aprašymas

Sinusinė histiocitozė, dar žinoma kaip Rosai-Dorfmano liga, yra reta ir dažniausiai gerybinė imuninės sistemos liga, kurią sukelia histiocitų (imuninės sistemos ląstelių) kaupimasis limfmazgiuose. Dažniausiai ši liga pasireiškia kaklo srityje, tačiau gali paveikti ir kitus organus, tokius kaip oda, kaulai ar kvėpavimo takai. Sinusinė histiocitozė dažniausiai pasireiškia vaikams ir jauniems suaugusiems. Liga yra lėtinė ir progresuojanti, tačiau dažnai praeina savaime be intensyvaus gydymo.

Ligos priežastys

Sinusinės histiocitozės tikslios priežastys nėra aiškios, tačiau manoma, kad liga gali būti susijusi su imuninės sistemos atsaku į tam tikrus infekcinius ar kitus nežinomus stimulus. Kai kurie tyrimai rodo, kad liga gali būti susijusi su virusinėmis infekcijomis, tokiomis kaip Epstein-Barr virusas, tačiau šis ryšys nėra galutinai patvirtintas.

Ligos simptomai

Pagrindiniai sinusinės histiocitozės simptomai yra šie:

  • Padidėję limfmazgiai: Dažniausiai kaklo srityje, bet gali pasireikšti ir kitose kūno vietose.
  • Karščiavimas: Gali būti nuolatinis arba epizodinis.
  • Naktinis prakaitavimas: Dažnai pasireiškia kartu su karščiavimu.
  • Svorio kritimas: Nenormalus svorio netekimas be aiškios priežasties.
  • Silpnumas: Bendras nuovargis ir silpnumas.
  • Odos pažeidimai: Retesniais atvejais gali atsirasti odos bėrimai ar mazgeliai.

Ligos klasifikacijos

Sinusinė histiocitozė gali būti klasifikuojama pagal šiuos kriterijus:

  • Limfmazgių sinusinė histiocitozė: Dažniausia forma, kurioje paveikiami limfmazgiai, ypač kaklo srityje.
  • Extranodal sinusinė histiocitozė: Liga gali išplisti į kitus organus, tokius kaip oda, kvėpavimo takai, kaulai ar centrinė nervų sistema.
  • Multisisteminis pažeidimas: Labai retais atvejais liga gali paveikti kelias sistemas ir būti susijusi su sunkesne klinikine eiga.

Ligos diagnostika

Sinusinės histiocitozės diagnostika apima kelis pagrindinius tyrimus:

  • Biopsija: Limfmazgių arba pažeistų audinių biopsija, siekiant nustatyti histiocitų kaupimąsi.
  • Kraujo tyrimai: Siekiama įvertinti bendrą sveikatos būklę ir atmesti kitas galimas priežastis.
  • Vaizdiniai tyrimai: Ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT) naudojami siekiant įvertinti limfmazgių dydį ir paveiktus organus.
  • Imunohistochemija: Atliekama histiocitų analizė siekiant nustatyti tam tikrų baltymų buvimą, pvz., S100 ir CD68, kurie būdingi šiai ligai.

Ligos gydymas ir vaistai

Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir simptomų:

  • Stebėjimas: Dažniausiai liga gali praeiti savaime, todėl daugumai pacientų rekomenduojama reguliari stebėsena be aktyvaus gydymo.
  • Kortikosteroidai: Gali būti skiriami siekiant sumažinti uždegimą ir limfmazgių padidėjimą.
  • Chirurginis gydymas: Limfmazgių arba pažeistų organų pašalinimas, jei jie sukelia rimtų problemų.
  • Chemoterapija ar radioterapija: Retai naudojama, dažniausiai sunkesniais atvejais, kai liga išplinta į kelias sistemas.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Liaudiškos priemonės, kaip antai sveika mityba, fizinis aktyvumas ir streso valdymas, gali padėti palaikyti bendrą sveikatą ir stiprinti imuninę sistemą. Vis dėlto, liaudiškos priemonės nėra pakankamos šiai ligai gydyti, todėl būtina konsultuotis su gydytoju ir vadovautis profesionaliomis medicinos rekomendacijomis.

Prevencija

Kadangi sinusinės histiocitozės priežastys nėra tiksliai žinomos, nėra specifinių prevencinių priemonių šiai ligai išvengti. Tačiau sveikas gyvenimo būdas, tinkama mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir imuninės sistemos stiprinimas gali padėti sumažinti riziką susirgti įvairiomis imuninės sistemos ligomis.

Šaltiniai

  1. https://www.sciencedirect.com/topics/pharmacology-toxicology-and-pharmaceutical-science/sinus-histiocytosis#:~:text=Sinus%20histiocytosis%20occurs%20as%20a,with%20prominent%20cells%20lining%20the
  2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3168026/
  3. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/11835335/

Gydytojai