Sinusinė histiocitozė

Ligos aprašymas

Sinusinė histiocitozė, dar žinoma kaip Rosai-Dorfmano liga, yra reta ir dažniausiai gerybinė imuninės sistemos liga, kurią sukelia histiocitų (imuninės sistemos ląstelių) kaupimasis limfmazgiuose. Dažniausiai ši liga pasireiškia kaklo srityje, tačiau gali paveikti ir kitus organus, tokius kaip oda, kaulai ar kvėpavimo takai. Sinusinė histiocitozė dažniausiai pasireiškia vaikams ir jauniems suaugusiems. Liga yra lėtinė ir progresuojanti, tačiau dažnai praeina savaime be intensyvaus gydymo.

Ligos priežastys

Sinusinės histiocitozės tikslios priežastys nėra aiškios, tačiau manoma, kad liga gali būti susijusi su imuninės sistemos atsaku į tam tikrus infekcinius ar kitus nežinomus stimulus. Kai kurie tyrimai rodo, kad liga gali būti susijusi su virusinėmis infekcijomis, tokiomis kaip Epstein-Barr virusas, tačiau šis ryšys nėra galutinai patvirtintas.

Ligos simptomai

Pagrindiniai sinusinės histiocitozės simptomai yra šie:

  • Padidėję limfmazgiai: Dažniausiai kaklo srityje, bet gali pasireikšti ir kitose kūno vietose.
  • Karščiavimas: Gali būti nuolatinis arba epizodinis.
  • Naktinis prakaitavimas: Dažnai pasireiškia kartu su karščiavimu.
  • Svorio kritimas: Nenormalus svorio netekimas be aiškios priežasties.
  • Silpnumas: Bendras nuovargis ir silpnumas.
  • Odos pažeidimai: Retesniais atvejais gali atsirasti odos bėrimai ar mazgeliai.

Ligos klasifikacijos

Sinusinė histiocitozė gali būti klasifikuojama pagal šiuos kriterijus:

  • Limfmazgių sinusinė histiocitozė: Dažniausia forma, kurioje paveikiami limfmazgiai, ypač kaklo srityje.
  • Extranodal sinusinė histiocitozė: Liga gali išplisti į kitus organus, tokius kaip oda, kvėpavimo takai, kaulai ar centrinė nervų sistema.
  • Multisisteminis pažeidimas: Labai retais atvejais liga gali paveikti kelias sistemas ir būti susijusi su sunkesne klinikine eiga.

Ligos diagnostika

Sinusinės histiocitozės diagnostika apima kelis pagrindinius tyrimus:

  • Biopsija: Limfmazgių arba pažeistų audinių biopsija, siekiant nustatyti histiocitų kaupimąsi.
  • Kraujo tyrimai: Siekiama įvertinti bendrą sveikatos būklę ir atmesti kitas galimas priežastis.
  • Vaizdiniai tyrimai: Ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT) naudojami siekiant įvertinti limfmazgių dydį ir paveiktus organus.
  • Imunohistochemija: Atliekama histiocitų analizė siekiant nustatyti tam tikrų baltymų buvimą, pvz., S100 ir CD68, kurie būdingi šiai ligai.

Ligos gydymas ir vaistai

Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir simptomų:

  • Stebėjimas: Dažniausiai liga gali praeiti savaime, todėl daugumai pacientų rekomenduojama reguliari stebėsena be aktyvaus gydymo.
  • Kortikosteroidai: Gali būti skiriami siekiant sumažinti uždegimą ir limfmazgių padidėjimą.
  • Chirurginis gydymas: Limfmazgių arba pažeistų organų pašalinimas, jei jie sukelia rimtų problemų.
  • Chemoterapija ar radioterapija: Retai naudojama, dažniausiai sunkesniais atvejais, kai liga išplinta į kelias sistemas.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Liaudiškos priemonės, kaip antai sveika mityba, fizinis aktyvumas ir streso valdymas, gali padėti palaikyti bendrą sveikatą ir stiprinti imuninę sistemą. Vis dėlto, liaudiškos priemonės nėra pakankamos šiai ligai gydyti, todėl būtina konsultuotis su gydytoju ir vadovautis profesionaliomis medicinos rekomendacijomis.

Prevencija

Kadangi sinusinės histiocitozės priežastys nėra tiksliai žinomos, nėra specifinių prevencinių priemonių šiai ligai išvengti. Tačiau sveikas gyvenimo būdas, tinkama mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir imuninės sistemos stiprinimas gali padėti sumažinti riziką susirgti įvairiomis imuninės sistemos ligomis.

Šaltiniai

  1. https://www.sciencedirect.com/topics/pharmacology-toxicology-and-pharmaceutical-science/sinus-histiocytosis#:~:text=Sinus%20histiocytosis%20occurs%20as%20a,with%20prominent%20cells%20lining%20the
  2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3168026/
  3. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/11835335/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)