Reaktyvusis artritas

Ligos aprašymas

Reaktyvusis artritas yra uždegiminė sąnarių liga, kuri paprastai atsiranda kaip atsakas į infekciją kitose kūno vietose, dažniausiai virškinimo trakte ar urogenitaliniame trakte. Skirtingai nuo kitų artrito formų, reaktyvusis artritas nėra tiesiogiai sukeltas sąnarių infekcijos, o greičiau tai yra imuninės sistemos reakcija į infekciją. Liga dažniausiai paveikia kelius, kulkšnis ir pėdų sąnarius, tačiau gali paveikti ir kitas kūno vietas, įskaitant akis, odą ir šlapimo takus. Reaktyvusis artritas dažniau pasireiškia vyrams, ypač jaunimo ir vidutinio amžiaus grupėse.

Ligos priežastys

Reaktyvusis artritas išsivysto kaip atsakas į infekciją, kuri sukelia nenormalų imuninės sistemos atsaką. Tai gali sukelti keletas bakterinių infekcijų, kurios dažniausiai paveikia virškinimo ir urogenitalinį traktą. Dažniausios bakterijos, susijusios su reaktyviuoju artritu, yra šios:

• Chlamydia trachomatis: Dažniausia bakterija, sukelianti urogenitalinę infekciją, po kurios gali atsirasti reaktyvusis artritas.
• Salmonella, Shigella, Yersinia ir Campylobacter: Bakterijos, kurios gali sukelti virškinimo trakto infekcijas (pvz., maisto apsinuodijimą), po kurių gali išsivystyti reaktyvusis artritas.
• Ureaplasma urealyticum: Taip pat gali sukelti urogenitalinę infekciją ir paskatinti reaktyvųjį artritą.

Nors tiksli priežastis, kodėl kai kurie žmonės po infekcijos išsivysto reaktyvųjį artritą, o kiti – ne, nėra visiškai aiški, manoma, kad genetiniai veiksniai, ypač HLA-B27 antigeno buvimas, gali padidinti šios būklės riziką.

Ligos simptomai

Reaktyvaus artrito simptomai paprastai atsiranda praėjus 1-4 savaitėms po infekcijos. Simptomai gali skirtis priklausomai nuo individualių paciento savybių, bet dažniausiai apima:

• Sąnarių skausmas ir patinimas: Dažniausiai paveikiami dideli sąnariai, tokie kaip keliai, kulkšnys ir pėdos. Gali būti paveikti vienas ar keli sąnariai.
• Achilo sausgyslės skausmas: Sausgyslės skausmas kulno srityje (Achilo sausgyslės skausmas) arba pėdos padų skausmas (plantarinis fascitas) dėl sausgyslių uždegimo.
• Nugaros skausmas: Apatinės nugaros dalies skausmas, kuris dažnai pasireiškia naktį ar anksti ryte.
• Akių uždegimas (konjunktyvitas): Akių paraudimas, skausmas ar deginimo pojūtis, kurį gali sukelti konjunktyvitas ar uveitas (vidinės akies dalies uždegimas).
• Šlapimo takų simptomai: Dažnas arba skausmingas šlapinimasis, kuris gali būti susijęs su šlaplės uždegimu (uretritu).
• Odos bėrimai ir opelės: Mažos opos ar bėrimai ant odos, ypač delnuose, padėse ar genitalijų srityje.
• Bendras nuovargis ir karščiavimas: Kai kuriems pacientams gali pasireikšti bendras nuovargis, nuovargis ar žemo laipsnio karščiavimas.

Ligos klasifikacija

Reaktyvusis artritas gali būti klasifikuojamas pagal jo klinikinę eigą ir poveikį skirtingoms kūno sistemoms:

• Ūmus reaktyvusis artritas: Staiga pasireiškianti liga, kurios simptomai trunka keletą savaičių ar mėnesių. Dažniausiai praeina savaime be ilgalaikio gydymo.
• Lėtinis reaktyvusis artritas: Simptomai trunka ilgiau nei 6 mėnesius ir gali tęstis keletą metų, kartais su recidyvais.
• Lokali forma: Paveikiami vienas ar keli sąnariai ir susiję su specifiniais simptomais, pvz., akių uždegimu ar odos bėrimais.
• Sisteminė forma: Paveikiamos kelios kūno sistemos, įskaitant sąnarius, akis, odą ir šlapimo takus.

Ligos diagnostika

Reaktyviojo artrito diagnostika apima simptomų įvertinimą, fizinį tyrimą ir įvairius laboratorinius tyrimus, siekiant patvirtinti diagnozę ir atmesti kitas panašias būkles.

• Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas įvertins paciento simptomus, įskaitant sąnarių skausmą, akių uždegimą ir šlapimo takų simptomus, bei išsiaiškins neseniai buvusias infekcijas.
• Kraujo tyrimai: Kraujo tyrimai gali būti atliekami siekiant nustatyti uždegimo žymenis (pvz., padidėjęs C-reaktyvinis baltymas (CRB) ar eritrocitų nusėdimo greitis (ENG)), HLA-B27 antigeno buvimą ir išskirti kitas ligas (pvz., reumatoidinį artritą ar lupus).
• Šlapimo tyrimai: Šlapimo tyrimai gali padėti nustatyti šlapimo takų infekciją ar uretritą.
• Kultūros ir PGR tyrimai: Gali būti atliekami siekiant nustatyti bakterijas, kurios galėjo sukelti pradinę infekciją, pvz., Chlamydia trachomatis arba Salmonella.
• Rentgeno spinduliai arba MRT: Vaizdo diagnostika gali padėti nustatyti sąnarių pažeidimus ar sausgyslių uždegimą, ypač jei yra lėtinis skausmas.

Ligos gydymas ir vaistai

Reaktyviojo artrito gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, simptomų trukmės ir paciento bendros sveikatos būklės. Gydymo tikslas yra sumažinti simptomus, kontroliuoti uždegimą ir užkirsti kelią komplikacijoms.

• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): Tokie kaip ibuprofenas ar naproksenas yra pirmo pasirinkimo vaistai siekiant sumažinti skausmą ir uždegimą.
• Kortikosteroidai: Gali būti skiriami vietiškai (injekcijos į sąnarį) arba sisteminiai (geriamieji) siekiant sumažinti uždegimą ir skausmą, jei NVNU yra neveiksmingi arba negali būti vartojami.
• Antibiotikai: Gali būti skiriami, jei yra aktyvi infekcija arba, jei manoma, kad infekcija prisidėjo prie reaktyvaus artrito išsivystymo.
• Ligos modifikuojantys antireumatiniai vaistai (LMARV): Tokie kaip sulfasalazinas ar metotreksatas gali būti naudojami sunkesniems atvejams arba lėtiniam reaktyviajam artritui gydyti.
• Biologinė terapija: Kai kuriais atvejais, ypač esant sunkiai lėtinei formai, gali būti naudojami biologiniai vaistai, tokie kaip TNF inhibitoriai (pvz., etanerceptas ar adalimumabas).
• Fizioterapija: Gali būti naudinga siekiant išlaikyti sąnarių judrumą, stiprinti raumenis ir užkirsti kelią kontraktūroms.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors reaktyvusis artritas reikalauja medicininio gydymo, kai kurios natūralios priemonės ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti bendrą sveikatą:

• Šiltos ir šaltos kompresės: Gali padėti sumažinti sąnarių skausmą ir uždegimą. Šaltos kompresės gali sumažinti uždegimą ir patinimą, o šiltos kompresės gali padėti atpalaiduoti raumenis.
• Reguliarus fizinis aktyvumas: Švelnus fizinis aktyvumas, pvz., plaukimas ar vaikščiojimas, gali padėti išlaikyti sąnarių lankstumą ir sumažinti sustingimą.
• Mityba: Subalansuota mityba, turinti daug priešuždegiminių maisto produktų (pvz., omega-3 riebalų rūgščių iš žuvies ar linų sėmenų), gali padėti sumažinti uždegimą.
• Streso valdymas: Atsipalaidavimo technikos, tokios kaip joga, meditacija ar gilus kvėpavimas, gali padėti sumažinti streso lygį, kuris gali pabloginti artrito simptomus.
• Akupunktūra: Kai kuriems žmonėms gali padėti sumažinti skausmą ir pagerinti sąnarių funkciją.

Prevencija

Kadangi reaktyvusis artritas dažniausiai atsiranda po infekcijos, prevencijos priemonės yra nukreiptos į infekcijų prevenciją ir greitą gydymą:

• Geros higienos praktikos: Dažnas rankų plovimas ir maisto saugos taisyklių laikymasis gali padėti išvengti maisto sukeliamų infekcijų.
• Saugus seksas: Naudojant prezervatyvus ir atliekant reguliarius sveikatos patikrinimus, galima sumažinti lytiniu keliu plintančių infekcijų riziką.
• Skiepijimas: Skiepai nuo tam tikrų bakterinių infekcijų gali padėti išvengti ligų, kurios gali sukelti reaktyvųjį artritą.
• Greitas infekcijų gydymas: Greitas virškinimo trakto ar urogenitalinių infekcijų gydymas gali padėti sumažinti reaktyvaus artrito riziką.
• Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Asmenys, turintys didesnę riziką susirgti reaktyviuoju artritu (pvz., HLA-B27 antigeno nešiotojai), turėtų reguliariai atlikti sveikatos patikrinimus ir aptarti rizikos mažinimo strategijas su savo gydytoju.

Šaltiniai

1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/reactive-arthritis/symptoms-causes/syc-20354838
2. https://www.nhs.uk/conditions/reactive-arthritis/
3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK499831/