Moters lyties organų nusileidimas (prolapsas)

Ligos aprašymas

Moters lyties organų nusileidimas, dar vadinamas prolapsu, yra būklė, kai vienas ar keli moters dubens organai (gimda, makštis, šlapimo pūslė ar tiesioji žarna) nusileidžia arba išsiveržia į makštį dėl dubens dugno raumenų ir jungiamojo audinio silpnumo. Ši būklė gali pasireikšti įvairaus sunkumo laipsniu – nuo lengvo nusileidimo iki visiško organo išsiveržimo už makšties angos ribų. Prolapsas yra dažna problema, ypač vyresnio amžiaus moterims arba moterims, kurios gimdė natūraliu būdu. Būklė gali sukelti diskomfortą, skausmą, šlapinimosi ir tuštinimosi problemas bei paveikti lytinį gyvenimą. Gydymo metodai priklauso nuo prolapsos tipo, sunkumo ir moters gyvenimo kokybės.

Ligos priežastys

Moters lyties organų nusileidimas atsiranda dėl dubens dugno raumenų ir jungiamojo audinio susilpnėjimo arba pažeidimo. Šio susilpnėjimo priežastys gali būti:

  • Gimdymas: Natūralus gimdymas, ypač daugkartiniai gimdymai ar didelių kūdikių gimimas, gali sukelti dubens dugno raumenų ir audinių ištempimą ar pažeidimą.
  • Menopauzė: Estrogenų kiekio sumažėjimas menopauzės metu gali silpninti dubens raumenis ir jungiamąjį audinį, padidinant prolapsos riziką.
  • Senėjimas: Su amžiumi natūraliai silpnėja raumenys ir jungiamasis audinys, kuris palaiko dubens organus.
  • Lėtinės ligos: Ilgalaikės ligos, tokios kaip lėtinis kosulys, lėtinis bronchitas ar astma, gali padidinti pilvo spaudimą ir susilpninti dubens dugno raumenis.
  • Nutukimas: Padidėjęs kūno svoris sukelia papildomą spaudimą dubens dugnui, kuris gali paskatinti organų nusileidimą.
  • Operacijos ir traumos: Dubens srities chirurginės procedūros ar traumos gali pažeisti dubens dugno struktūras, dėl ko gali atsirasti prolapsas.
  • Sunkus fizinis darbas ar sportas: Veikla, kuri sukelia nuolatinį pilvo spaudimą (pvz., sunkumų kilnojimas), gali prisidėti prie dubens dugno silpnėjimo.

Ligos simptomai

Moters lyties organų nusileidimo simptomai gali būti įvairūs ir priklauso nuo prolapsos tipo bei sunkumo laipsnio.

  • Jausmas apie išsiveržimą ar slėgimą makštyje: Dažnas simptomas, kai jaučiamas sunkumas, spaudimas arba svetimkūnio jausmas makštyje.
  • Matomas arba juntamas išsikišimas: Kai kuriais atvejais moterys gali pastebėti arba užčiuopti iš makšties angos išsikišusią struktūrą.
  • Šlapinimosi problemos:
    • Dažnas noras šlapintis: Padidėjęs poreikis dažnai šlapintis, ypač naktį.
    • Šlapimo nelaikymas: Nesugebėjimas sulaikyti šlapimo, ypač fizinio krūvio metu (pvz., kosint, juokiantis, sportuojant).
    • Nepakankamas šlapimo pūslės ištuštinimas: Sunkumai pilnai ištuštinti šlapimo pūslę.
  • Tuštinimosi problemos:
    • Sunkumai tuštinantis: Vidurių užkietėjimas ar jausmas, kad tiesioji žarna nėra visiškai ištuštinta.
    • Diskomfortas arba skausmas tuštinantis: Gali būti jaučiamas spaudimas arba skausmas tiesiojoje žarnoje.
  • Lytinio gyvenimo pokyčiai: Skausmas lytinių santykių metu (dispareunija) arba sumažėjęs pojūtis.
  • Nugaros skausmas: Apatinės nugaros dalies skausmas, kuris gali būti susijęs su dubens organų nusileidimu.

Ligos klasifikacijos

Moters lyties organų nusileidimas gali būti klasifikuojamas pagal nusileidimo tipą ir sunkumo laipsnį:

  • Pagal nusileidimo tipą:
    • Cistocelė: Šlapimo pūslės nusileidimas į makštį dėl šlapimo pūslės ir makšties priekinės sienelės susilpnėjimo.
    • Rektocelė: Tiesiosios žarnos sienelės išsiveržimas į makštį dėl tiesiosios žarnos ir makšties užpakalinės sienelės susilpnėjimo.
    • Enterocelė: Plonosios žarnos kilpa nusileidžia ir spaudžia makšties užpakalinę sienelę.
    • Uterocelė: Gimdos nusileidimas į makštį, kai gimda slenka žemyn.
    • Makšties prolapsas: Makšties viršutinės dalies nusileidimas po gimdos pašalinimo (histerektomijos).
  • Pagal sunkumo laipsnį:
    • I laipsnio prolapsas: Nedidelis nusileidimas, kai organai yra dar giliai makštyje.
    • II laipsnio prolapsas: Vidutinis nusileidimas, kai organai pasiekia makšties angą.
    • III laipsnio prolapsas: Sunkus nusileidimas, kai organai išsiveržia už makšties angos.
    • IV laipsnio prolapsas (procidentija): Labai sunkus nusileidimas, kai organai visiškai išsiveržia už makšties ribų.

Ligos diagnostika

Moters lyties organų nusileidimo diagnostika apima klinikinį įvertinimą ir vaizdinius tyrimus.

  • Klinikinis vertinimas: Gydytojas atliks fizinį ginekologinį tyrimą, kad įvertintų dubens organų nusileidimo laipsnį ir tipą. Tyrimas gali apimti makšties apžiūrą ir palpaciją, pacientės kosėjimo testą ar pilvo spaudimo testą, siekiant nustatyti prolapsą.
  • Ultragarsas: Naudojamas įvertinti dubens organų būklę ir nustatyti jų padėtį.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Gali būti naudojama detalesniam dubens organų ir raumenų būklės įvertinimui, ypač jei reikia tiksliai nustatyti prolapsą ir įvertinti chirurginio gydymo poreikį.
  • Šlapimo tyrimai: Gali būti atliekami siekiant įvertinti šlapimo pūslės funkciją ir nustatyti galimas infekcijas.
  • Urodinaminiai tyrimai: Naudojami šlapimo pūslės funkcijai įvertinti ir nustatyti šlapinimosi problemas, susijusias su prolapsu.

Ligos gydymas ir vaistai

Moters lyties organų nusileidimo gydymas priklauso nuo prolapsos tipo, sunkumo laipsnio, simptomų ir moters pageidavimų.

  • Konservatyvus gydymas:
    • Kegelio pratimai: Specialūs pratimai, skirti stiprinti dubens dugno raumenis, gali būti veiksmingi lengvo ar vidutinio sunkumo prolapsų atvejais.
    • Pesaras: Specialus silikoninis arba plastikinis įtaisas, įdedamas į makštį, kad palaikytų nusileidusius organus. Tinka moterims, kurios nenori ar negali operuotis.
    • Estrogenų terapija: Vietinis estrogenų kremas ar tabletės gali padėti pagerinti makšties audinių elastingumą ir sumažinti simptomus, ypač moterims po menopauzės.
  • Chirurginis gydymas:
    • Vaginalinė ar pilvo operacija: Operacijos tipas priklauso nuo prolapsos tipo ir laipsnio. Tai gali būti gimdos pašalinimas (histerektomija), šlapimo pūslės pakėlimas (kolporafija), makšties sienelių sutvirtinimas ar kitokie procedūros.
    • Minimaliai invazinė chirurgija: Laparoskopinė arba robotinė chirurgija gali būti naudojama siekiant sumažinti operacijos invazyvumą ir pagreitinti atsigavimą.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors moters lyties organų nusileidimas reikalauja medicininio vertinimo ir gydymo, kai kurios natūralios priemonės gali padėti pagerinti simptomus ar užkirsti kelią būklės pablogėjimui:

  • Dubens dugno pratimai: Reguliarūs dubens dugno raumenų stiprinimo pratimai (Kegelio pratimai) gali padėti išvengti prolapsų pablogėjimo ir sumažinti simptomus.
  • Fizinė veikla: Vidutinio sunkumo fizinis aktyvumas, toks kaip vaikščiojimas ar joga, gali padėti pagerinti bendrą raumenų tonusą ir sveikatą.
  • Sveika mityba: Dieta, turtinga skaidulomis, gali padėti išvengti vidurių užkietėjimo, kuris gali padidinti pilvo spaudimą ir pabloginti prolapsą.
  • Svorio valdymas: Sveiko svorio palaikymas gali padėti sumažinti dubens organų spaudimą ir užkirsti kelią prolapsui.

Prevencija

Tam tikros prevencinės priemonės gali padėti sumažinti moters lyties organų nusileidimo riziką:

  • Dubens dugno pratimai: Reguliarus dubens dugno raumenų stiprinimas gali padėti išlaikyti jų stiprumą ir užkirsti kelią nusileidimui.
  • Sveikas gyvenimo būdas: Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir sveiko kūno svorio palaikymas gali padėti išvengti dubens organų nusileidimo.
  • Kosulio ir lėtinio streso valdymas: Lėtinių kosulių gydymas ir pilvo spaudimo mažinimas gali sumažinti prolapsų riziką.
  • Tinkamas gimdymo valdymas: Atsargus gimdymo valdymas ir dubens dugno raumenų stiprinimas po gimdymo gali padėti sumažinti prolapsų riziką ateityje.

Šaltiniai

  1. https://www.hopkinsmedicine.org/health/conditions-and-diseases/vaginal-prolapse#:~:text=Prolapse%20occurs%20when%20a%20woman’s,falls%20into%20the%20vaginal%20canal.
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/17597-vaginal-prolapse
  3. https://www.nhs.uk/conditions/pelvic-organ-prolapse/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)