Išorinės ausies uždegimas

Ligos aprašymas

Išorinės ausies uždegimas, dar vadinamas ūminiu išoriniu otitu arba plaukiko ausimi, yra būklė, kai uždegimas pažeidžia išorinį ausies kanalą. Ši būklė dažniausiai atsiranda dėl bakterijų arba rečiau grybelių sukeltos infekcijos. Uždegimas dažniau pasireiškia žmonėms, kurių ausies kanalas yra ilgai veikiamas drėgmės (pvz., po maudymosi), nes tai sukuria palankią terpę infekcijai vystytis. Liga gali sukelti diskomfortą, skausmą ir laikinas klausos problemas.

Ligos priežastis

Išorinis otitas dažniausiai atsiranda dėl bakterinės infekcijos, kurią dažniausiai sukelia bakterijos, tokios kaip Pseudomonas aeruginosa arba Staphylococcus aureus. Grybelinės infekcijos, pvz., Aspergillus ir Candida, yra retesnės, bet taip pat gali sukelti uždegimą.

Pagrindinės priežastys yra:

  • Per didelė drėgmė ausyje: dažniausiai susijusi su dažnu maudymusi arba plaukiojimu, todėl ši būklė vadinama plaukiko ausimi. Vanduo gali likti ausies kanale, sukeldamas odos sudirginimą ir infekcijos vystymąsi.
  • Ausies pažeidimai: mechaninis ausies kanalo pažeidimas, pavyzdžiui, naudojant medvilninius tamponus ar kitus daiktus ausims valyti, gali pažeisti odą ir sudaryti sąlygas infekcijai.
  • Cheminės medžiagos: cheminių medžiagų, tokių kaip plaukų lakas ar šampūnas, patekimas į ausies kanalą gali dirginti ausies odą ir skatinti uždegimą.
  • Alerginės reakcijos: alergija tam tikriems produktams, pvz., kosmetikai ar ausų auskarams, gali sukelti odos sudirginimą ir padidinti infekcijos riziką.
  • Maža ausies vaško gamyba: ausų siera veikia kaip natūralus barjeras nuo bakterijų, todėl jos trūkumas gali padidinti infekcijos riziką.

Ligos simptomai

Išorinio otito simptomai dažniausiai pasireiškia greitai, per kelias dienas po infekcijos pradžios. Simptomų sunkumas gali skirtis nuo lengvo diskomforto iki stipraus skausmo.

  • Skausmas ausyje: vienas pagrindinių išorinio otito simptomų, dažnai intensyvesnis, kai spaudžiama ar tempiama ausies kaušelio dalis.
  • Niežėjimas ausies kanale: infekcija arba dirginimas gali sukelti niežulį.
  • Klausos sutrikimas: dėl uždegimo arba susikaupusių skysčių gali atsirasti laikinas klausos sumažėjimas.
  • Ausies išskyros: kartais gali būti drumstos arba gelsvos skysčio išskyros iš ausies.
  • Patinimas ir paraudimas: ausies kanalo oda gali būti patinusi ir paraudusi.
  • Limfmazgių patinimas: kai kuriais atvejais gali būti padidėję netoliese esantys limfmazgiai.

Ligos klasifikacija

Išorinis otitas gali būti skirstomas pagal simptomų sunkumą ir trukmę:

  • Ūmus išorinis otitas: tai dažniausiai pasitaikanti forma, kuri vystosi greitai ir trunka trumpą laiką (paprastai mažiau nei 6 savaites). Simptomai paprastai pasireiškia intensyviai.
  • Lėtinis išorinis otitas: šios formos simptomai gali būti lengvesni, tačiau jie trunka ilgiau nei 6 savaites arba kartojasi. Dažniau pasitaiko žmonėms su lėtiniu ausų sausumu arba alergijomis.
  • Grybelinis išorinis otitas: retai pasitaikanti forma, sukelta grybelinės infekcijos, pasireiškia niežuliu ir kartais balkšvomis ar juodomis išskyromis iš ausies.

Ligos diagnostika

Išorinio otito diagnozė paprastai atliekama remiantis klinikiniais simptomais ir ausies apžiūra. Gydytojas gali atlikti šiuos tyrimus:

  • Otoskopo tyrimas: naudojamas apžiūrėti ausies kanalą ir ausies būgnelį, siekiant nustatyti infekcijos požymius, pvz., paraudimą, patinimą ar išskyras.
  • Išskyrų mėginio tyrimas: jei infekcija sunki arba nepraeina po gydymo, gali būti atliekamas ausies išskyrų tyrimas, siekiant nustatyti infekciją sukėlusias bakterijas ar grybus.
  • Audiometrija: kartais atliekami klausos testai, jei yra įtariamas klausos sutrikimas, kad būtų įvertintas klausos praradimo laipsnis.

Ligos gydymas ir vaistai

Išorinio otito gydymas priklauso nuo infekcijos sunkumo ir jos priežasties. Gydymo tikslas – sumažinti skausmą, sustabdyti infekciją ir atkurti normalią ausies funkciją.

  • Ausų lašai su antibiotikais: dažniausiai skiriami pirmo pasirinkimo vaistai, kurie tiesiogiai veikia bakterijas ausies kanale. Lašai dažnai turi ir priešuždegiminių vaistų, kurie mažina skausmą ir patinimą.
  • Steroidiniai lašai: gali būti skiriami, jei yra didelis uždegimas ar niežėjimas, siekiant sumažinti uždegimą.
  • Skausmą malšinantys vaistai: paracetamolis ar ibuprofenas gali būti naudojami siekiant sumažinti ausies skausmą ir diskomfortą.
  • Ausų valymas: jei yra per daug išskyrų ar nuolaužų ausies kanale, gydytojas gali atlikti švelnų ausies kanalo valymą.
  • Grybelinių infekcijų gydymas: jei infekciją sukėlė grybai, gali būti skiriami priešgrybeliniai ausų lašai.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Liaudiškos priemonės gali padėti palengvinti kai kuriuos išorinio otito simptomus, tačiau jos neturėtų pakeisti medicininio gydymo. Kai kurios natūralios priemonės gali padėti sumažinti uždegimą arba infekcijos riziką:

  • Česnakų aliejus: česnakai turi antibakterinių savybių, todėl švelnus česnakų aliejaus lašinimas į ausį gali padėti mažinti uždegimą. Vis dėlto reikia elgtis atsargiai ir pirmiausia pasikonsultuoti su gydytoju.
  • Obuolių actas: turi antibakterinių savybių, tačiau turėtų būti praskiestas vandeniu prieš naudojant ausies lašams.
  • Šiltas kompresas: gali būti dedamas ant ausies, kad sumažėtų skausmas ir diskomfortas.

Svarbu nepilti jokių skysčių į ausį be gydytojo rekomendacijos, ypač jei yra įtarimų dėl ausies būgnelio pažeidimo.

Prevencija

Išorinio otito prevencija yra svarbi siekiant sumažinti infekcijos riziką, ypač tiems, kurie dažnai būna vandenyje arba linkę į ausies infekcijas.

  • Vengti vandens patekimo į ausis: maudantis arba plaukiojant, rekomenduojama naudoti ausų kištukus arba maudymosi kepuraites, kad vanduo nepatektų į ausies kanalą.
  • Atsargiai valyti ausis: reikėtų vengti medvilninių tamponų ar kitų daiktų, kurie gali pažeisti ausies kanalą ir sukelti infekciją.
  • Išdžiovinti ausis: po maudymosi reikia švelniai išdžiovinti ausis, pavyzdžiui, naudojant rankšluostį arba lengvą šilto oro srovę iš plaukų džiovintuvo.
  • Nenaudoti svetimų ausinių: vengti dalintis ausinėmis, nes tai gali sukelti bakterijų pernešimą.

Šaltiniai

  1. https://www.hopkinsmedicine.org/health/conditions-and-diseases/otitis-externa#:~:text=Otitis%20externa%2C%20also%20called%20swimmer’s,caused%20by%20fungi%20or%20bacteria.
  2. https://www.nhsinform.scot/illnesses-and-conditions/ears-nose-and-throat/otitis-externa/
  3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK556055/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)