Cholera

Ligos aprašymas

Cholera yra ūmi, itin užkrečiama bakterinė infekcija, kurią sukelia Vibrio cholerae bakterijos. Liga dažniausiai perduodama per užterštą maistą arba vandenį ir sukelia stiprų viduriavimą, kuris gali greitai sukelti dehidrataciją ir net mirtį, jei nėra tinkamai gydomas. Cholera yra endeminė daugelyje besivystančių šalių, kur sanitarinės sąlygos ir geriamojo vandens kokybė yra prasta. Tinkamai gydant, cholera paprastai yra išgydoma, tačiau be gydymo ji gali būti pavojinga gyvybei.

  • Ūmi bakterinė infekcija, sukelta Vibrio cholerae bakterijų.
  • Sukelia stiprų viduriavimą ir greitą dehidrataciją.
  • Dažniausiai plinta per užterštą maistą ar vandenį.

Ligos priežastys

Cholera yra sukelta Vibrio cholerae bakterijos, kuri patenka į organizmą per užterštą maistą ar vandenį. Bakterija gamina toksiną, kuris sutrikdo vandens ir druskų pasisavinimą plonojoje žarnoje, dėl ko organizmas išskiria didelius kiekius skysčių ir sukelia viduriavimą.

  • Užterštas vanduo: pagrindinė choleros plitimo priežastis. Cholera dažnai pasireiškia regionuose, kur nėra saugių vandens tiekimo sistemų.
  • Užterštas maistas: nešvarūs maisto produktai arba maistas, kuris buvo paruoštas užterštame vandenyje.
  • Blogos sanitarinės sąlygos: prastas nuotekų tvarkymas ir higienos trūkumas prisideda prie infekcijos plitimo.
  • Natūralios nelaimės ar konfliktai: dėl jų gali būti sutrikdytas vandens tiekimas ir sanitarinės sąlygos, todėl padidėja choleros protrūkių rizika.

Ligos simptomai

Choleros simptomai gali atsirasti per kelias valandas arba kelias dienas po užsikrėtimo. Nors dauguma užsikrėtusiųjų turi lengvus ar jokių simptomų, sunki choleros forma gali būti gyvybei pavojinga dėl greitos dehidratacijos.

  • Vandeningas viduriavimas („ryžių vandens“ viduriavimas): staigus ir sunkus viduriavimas, kuris gali būti bespalvis su balkšvomis dalelėmis, primenančiomis ryžių vandenį.
  • Pykinimas ir vėmimas: dažnai pasireiškia ankstyvoje ligos stadijoje.
  • Greita dehidratacija: dėl gausaus skysčių praradimo, dėl ko gali pasireikšti sausas burnos gleivinės, stiprus troškulys, sumažėjęs šlapimo kiekis.
  • Raumenų mėšlungis: atsiranda dėl elektrolitų praradimo per viduriavimą.
  • Silpnumas ir nuovargis: dėl elektrolitų ir skysčių netekimo.
  • Šoko būklė: sunkiausiais atvejais gali pasireikšti kraujospūdžio kritimas, greitas širdies plakimas, sąmonės netekimas.

Ligos klasifikacijos

Cholera dažniausiai klasifikuojama pagal ligos sunkumą ir infekciją sukeliančių bakterijų rūšį. Taip pat galima klasifikuoti pagal choleros protrūkių mastą ir tipą.

  • Klasikinė cholera: sukelta Vibrio cholerae klasikinio biotipo; dažnai susijusi su sunkiais protrūkiais.
  • El Tor cholera: sukelta Vibrio cholerae El Tor biotipo; šiuo metu tai dažniausiai pasitaikantis biotipas, kuris gali sukelti lengvesnius simptomus, bet ilgiau išgyventi aplinkoje.
  • Lengva cholera: pasireiškia lengvu viduriavimu ir dehidratacija, dažniausiai nereikalauja hospitalizacijos.
  • Sunki cholera: sukelia stiprų vandeningą viduriavimą ir greitą dehidrataciją, reikalauja skubios medicininės pagalbos.
  • Endeminė cholera: pasireiškia nuolatos tam tikruose regionuose, dažniausiai su prastomis sanitarinėmis sąlygomis.
  • Epideminė cholera: choleros protrūkiai, kurie pasireiškia netikėtai ir greitai plinta per bendruomenes ar didelius regionus.

Ligos diagnostika

Choleros diagnostika remiasi simptomais, epidemiologine istorija ir laboratoriniais tyrimais, kurie patvirtina Vibrio cholerae buvimą.

  • Medicininė istorija ir simptomų vertinimas: gydytojas įvertins paciento simptomus, epidemiologinę istoriją (kelionės, buvimas choleros paveiktose vietovėse) ir skysčių netekimo požymius.
  • Išmatų tyrimas: pagrindinis choleros diagnostikos metodas. Išmatų mėginys tiriamas siekiant nustatyti Vibrio cholerae bakterijų buvimą.
  • Greitas choleros antigeno testas: greita diagnostikos priemonė, kuri gali būti naudojama protrūkio metu, norint greitai nustatyti choleros atvejus.
  • Kraujo tyrimai: gali būti atliekami siekiant įvertinti dehidratacijos lygį ir elektrolitų disbalansą.
  • Molekuliniai tyrimai (PCR): naudojami laboratorijose siekiant tiksliai identifikuoti choleros bakterijas ir jų biotipus.

Ligos gydymas ir vaistai

Choleros gydymas yra sutelktas į greitą dehidratacijos valdymą ir bakterinės infekcijos kontrolę. Gydymo tikslas yra pakeisti prarastus skysčius ir elektrolitus, taip pat sumažinti infekcijos plitimą.

  • Rehidratacijos terapija: pagrindinis gydymo metodas, kuris apima geriamojo rehidratacijos tirpalų (GRT) arba intraveninių skysčių naudojimą, siekiant greitai pakeisti prarastus skysčius ir elektrolitus.
  • Antibiotikai: gali būti skiriami sunkiais atvejais arba protrūkio metu, siekiant sumažinti ligos trukmę ir sumažinti bakterijų išskyrimą į aplinką. Dažniausiai naudojami antibiotikai yra doksiciklinas, azitromicinas arba ciprofloksacinas.
  • Cinko papildai: rekomenduojami vaikams su cholera, nes jie gali padėti sumažinti viduriavimo trukmę ir sunkumą.
  • Mitybos palaikymas: tęsti maitinimą vaikams ir suaugusiems, siekiant užtikrinti pakankamą kalorijų ir maistinių medžiagų suvartojimą.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Liaudiškos priemonės gali būti naudingos kartu su medicininiu gydymu, tačiau jos negali pakeisti pagrindinių rehidratacijos ir antibiotikų terapijos metodų.

  • Namų rehidratacijos tirpalas: maišant 1 litras švaraus vandens su 6 arbatiniais šaukšteliais cukraus ir 0,5 arbatinio šaukštelio druskos, galima sukurti paprastą rehidratacijos tirpalą, kuris gali padėti pakeisti prarastus skysčius ir elektrolitus.
  • Imbiero arbata: gali padėti sumažinti pykinimą ir nuraminti skrandį.
  • Mėtų arbata: turi raminamųjų savybių, kurios gali padėti sumažinti diskomfortą žarnyne.
  • Citrinų sultys: turi natūralių antibakterinių savybių ir gali padėti palaikyti hidrataciją, tačiau reikėtų naudoti atsargiai, nes rūgštingumas gali dirginti jautrų skrandį.

Prevencija

Choleros prevencija yra pagrįsta švaraus vandens tiekimo užtikrinimu, geros higienos ir sanitarijos praktikų laikymusi bei vakcinacija rizikos grupėse.

  • Švarus vanduo: naudoti tik saugų, dezinfekuotą ar virintą vandenį gerti, maistui gaminti ir plauti.
  • Maisto higiena: tinkamai virti ir laikyti maistą, vengti neplautų vaisių ir daržovių, kurie gali būti užteršti.
  • Asmeninė higiena: reguliariai plauti rankas muilu ir vandeniu, ypač prieš valgį ir po tualeto naudojimo.
  • Sanitarijos gerinimas: užtikrinti tinkamą nuotekų tvarkymą ir atliekų šalinimą, kad būtų sumažinta aplinkos užterštumo rizika.
  • Vakcinacija: rizikos grupių žmonės, keliaujantys į choleros paveiktas vietoves, gali pasiskiepyti nuo choleros. Vakcinos gali padėti sumažinti infekcijos riziką ir protrūkius.

Šaltiniai

  1. https://www.cdc.gov/cholera/about/index.html#:~:text=Key%20points,at%20highest%20risk%20of%20cholera.
  2. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/cholera
  3. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/cholera/symptoms-causes/syc-20355287

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)