Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė

Ligos aprašymas

Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė yra trys skirtingos būklės, susijusios su apyvarpe – odos raukšle, dengiančia varpos galvutę (glans). Šios būklės gali sukelti diskomfortą, skausmą ar infekcijas, ir reikalauti skirtingų gydymo metodų.

1. Apyvarpės perteklius: Tai būklė, kai apyvarpė yra per ilga arba per daug laisva, dėl ko gali atsirasti higienos problemų ar diskomfortas.
2. Fimozė: Tai būklė, kai apyvarpė negali būti visiškai atitraukta nuo varpos galvutės dėl odos susiaurėjimo. Fimozė gali būti įgimta arba įgyta ir dažnai pasireiškia vaikystėje, bet gali tęstis ir į suaugusiojo amžių. Įgimta fimozė dažnai išnyksta savaime vaikystėje, tačiau suaugusiųjų fimozė gali sukelti diskomfortą, infekcijas ir apsunkinti šlapinimąsi ar seksualinę veiklą.
3. Parafimozė: Tai ūminė būklė, kai atitraukta apyvarpė negali būti grąžinta į pradinę padėtį per varpos galvutę, dėl ko susidaro patinimas ir kraujo apytakos sutrikimas. Parafimozė yra skubi medicininė būklė, kuri reikalauja neatidėliotinos medicininės pagalbos, kad būtų išvengta rimtesnių komplikacijų, tokių kaip audinių nekrozė.

Ligos priežastys

Šios būklės gali atsirasti dėl įvairių priežasčių:

• Apyvarpės perteklius:
  • Įgimta būklė, kai apyvarpė yra per ilga arba per daug laisva.
  • Dėl šios būklės gali atsirasti higienos problemų, nes sunku išvalyti plotą po apyvarpe.
• Fimozė:
  • Įgimta fimozė: Dažniausiai pasireiškia kūdikiams ir vaikams ir dažniausiai išnyksta savaime.
  • Įgyta fimozė: Gali atsirasti dėl lėtinių uždegimų, infekcijų (pvz., balanopostito), odos ligų (pvz., lichen sclerosus) arba traumų.
  • Netinkama higiena arba nuolatinis apyvarpės tempimas gali pabloginti būklę.
• Parafimozė:
  • Dažniausiai atsiranda, kai apyvarpė nėra tinkamai grąžinta į pradinę padėtį po medicininės procedūros, pvz., kateterizacijos.
  • Gali atsirasti dėl netinkamo apyvarpės atitraukimo lytinio akto metu arba dėl higienos trūkumo.
  • Kartais gali atsirasti dėl fimozės komplikacijų.

Ligos simptomai

Kiekvienos būklės simptomai gali skirtis:

• Apyvarpės perteklius:
  • Sunkumai palaikant higieną po apyvarpe.
  • Diskomfortas ar skausmas dėl trinties ar pernelyg didelio odos pertekliaus.
  • Gali atsirasti nemalonus kvapas ar pasikartojančios infekcijos dėl nepakankamos higienos.
• Fimozė:
  • Nesugeba visiškai atitraukti apyvarpės nuo varpos galvutės.
  • Diskomfortas ar skausmas bandant atitraukti apyvarpę.
  • Skausmingas šlapinimasis arba šlapimo srovės nukrypimai dėl apyvarpės susiaurėjimo.
  • Pasikartojančios infekcijos (balanitas ar balanopostitas).
  • Erekcijos metu gali būti jaučiamas skausmas.
• Parafimozė:
  • Apyvarpės patinimas ir skausmas, nes ji negali būti grąžinta į pradinę padėtį.
  • Varpos galvutės patinimas ir spalvos pakitimas (melsva ar violetinė spalva) dėl sutrikusios kraujotakos.
  • Stiprus skausmas ir diskomfortas.
  • Sunkumas šlapinantis arba visiškas šlapimo nutraukimas.

Ligos klasifikacijos

Kiekviena iš šių būklių gali būti klasifikuojama pagal jos sunkumą ir galimas komplikacijas:

• Apyvarpės perteklius:
  • Lengvas perteklius: Nedidelis diskomfortas ar higienos problemos, nereikalauja medicininio įsikišimo.
  • Sunkus perteklius: Reikšmingas diskomfortas ar infekcijos dėl nepakankamos higienos, gali prireikti medicininės intervencijos.
• Fimozė:
  • Fiziologinė fimozė: Dažniausiai pasireiškia vaikams ir gali išnykti savaime.
  • Patologinė fimozė: Susijusi su uždegimu, infekcija ar traumu, dažnai reikalauja medicininės intervencijos.
• Parafimozė:
  • Nesudėtinga parafimozė: Galima išspręsti konservatyviais metodais, tokiais kaip rankinis atstatymas.
  • Sunkioji parafimozė: Reikalauja skubios medicininės pagalbos ir gali prireikti chirurginės intervencijos.

Ligos diagnostika

Diagnostika pagrįsta fiziniu patikrinimu ir ligos istorija.

• Fizinis patikrinimas: Gydytojas apžiūri apyvarpę, varpos galvutę ir įvertina būklės sunkumą.
• Medicininė istorija: Įvertinama paciento istorija, įskaitant ankstesnius simptomus, infekcijas ar traumas.
• Laboratoriniai tyrimai: Paprastai nereikalingi, nebent yra įtariama infekcija, kur gali būti atliekami tyrimai siekiant nustatyti bakterijas ar virusus.
• Ultragarsas: Retais atvejais gali būti atliekamas ultragarsinis tyrimas, siekiant įvertinti kraujotakos problemas parafimozės atveju.

Ligos gydymas ir vaistai

Gydymas priklauso nuo būklės tipo ir sunkumo:

• Apyvarpės perteklius:
  • Higiena: Reguliarus apyvarpės ir varpos galvutės valymas gali padėti išvengti infekcijų.
  • Chirurginis gydymas (cirkumcizija): Gali būti rekomenduojamas esant reikšmingam diskomfortui ar pasikartojančioms infekcijoms.
• Fimozė:
  • Kortikosteroidų kremai: Naudojami siekiant sumažinti apyvarpės uždegimą ir pagerinti jos elastingumą.
  • Švelnus tempimas: Gali būti rekomenduojamas švelnus apyvarpės tempimas siekiant pagerinti jos atitraukimą laikui bėgant.
  • Chirurginis gydymas (cirkumcizija arba preputioplastika): Atliekama, jei konservatyvus gydymas yra neveiksmingas arba jei yra pasikartojančios infekcijos.
• Parafimozė:
  • Rankinis atstatymas: Gydytojas gali švelniai atstatyti apyvarpę į pradinę padėtį, taikant skausmo malšintuvus ar vietinę anesteziją.
  • Osmotinis patinimo mažinimas: Galima naudoti hipertoninius tirpalus arba šaltus kompresus, kad sumažintų patinimą prieš rankinį atstatymą.
  • Chirurginis gydymas: Jei rankinis atstatymas neveiksmingas, gali prireikti chirurginio įpjovimo ar cirkumcizijos.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors kai kurios liaudiškos priemonės gali padėti pagerinti simptomus ar užkirsti kelią komplikacijoms, svarbu kreiptis į gydytoją dėl tinkamo gydymo.

• Šiltos vonios: Gali padėti sumažinti diskomfortą ir patinimą, ypač fimozės ar parafimozės atvejais.
• Švelnus tempimas: Švelnus apyvarpės tempimas kasdien gali padėti pagerinti jos elastingumą, tačiau tai turėtų būti atliekama labai atsargiai ir tik prižiūrint gydytojui.
• Kokosų aliejus arba alyvuogių aliejus: Natūralūs aliejai gali būti naudojami kaip drėkinamoji priemonė, siekiant pagerinti odos elastingumą ir užkirsti kelią įtrūkimams.
• Reguliari higiena: Reguliariai valant varpos ir apyvarpės sritis, galima išvengti infekcijų ir sudirginimo.

Prevencija

Tam tikros priemonės gali padėti išvengti šių būklių arba sumažinti jų simptomus:

• Reguliari higiena: Reguliarus apyvarpės ir varpos galvutės valymas gali padėti išvengti infekcijų ir uždegimo.
• Švelnus tempimas vaikystėje: Švelnus ir lėtas apyvarpės tempimas vaikystėje gali padėti išvengti fimozės išsivystymo.
• Laiku gydyti infekcijas: Greitai ir tinkamai gydant bet kokias varpos infekcijas, galima išvengti fimozės ar parafimozės išsivystymo.
• Pasirinkti tinkamą lytinę praktiką: Vengti pernelyg didelio apyvarpės tempimo lytinių santykių metu, kad būtų išvengta traumų ir parafimozės.

Šaltiniai

1. https://www.cedars-sinai.org/health-library/diseases-and-conditions—pediatrics/p/phimosis-and-paraphimosis-in-children.html#:~:text=Phimosis%20is%20when%20a%20foreskin,and%20may%20cause%20serious%20problems.
2. https://www.nidirect.gov.uk/conditions/tight-foreskin-phimosis-and-paraphimosis
3. https://www.webmd.com/men/phimosis