Kai kūnas ima kaupti vandenį, kojos ar veidas tinsta, o šlapinimasis tampa retesnis, daugelis pirmiausia prisimena liaudiškus būdus – petražolių arbatą, bruknių lapus, spanguoles. Tai sena tradicija, perduodama iš kartos į kartą. Tačiau nors gamta išties siūlo veiksmingų augalų, ne visos priemonės tinka kiekvienam, o kai kurios net gali būti pavojingos, ypač sergant inkstų ar širdies ligomis.
Šis straipsnis padės atskirti, kurios natūralios priemonės šlapimo varymui iš tiesų pagrįstos moksliškai, o kurios tėra mitai. Pateiksiu ir gydytojų komentarus apie jų veiksmingumą bei galimas rizikas.
- Kodėl svarbu? – Šlapimo sulaikymas ar tinimai dažnai susiję su inkstų, kepenų ar širdies veiklos sutrikimais, todėl svarbu nustatyti priežastį prieš vartojant bet kokius diuretikus.
- Veiksmingiausios žolelės: – petražolės, kiaulpienės, meškauogės, bruknės, kukurūzų purkos, asiūklis.
- Kaip jos veikia? – skatina inkstų filtraciją, padeda pašalinti vandens ir druskų perteklių iš organizmo.
- Kada vengti? – nėštumo metu, sergant inkstų nepakankamumu, širdies nepakankamumu ar vartojant diuretikus.
- Kada kreiptis į gydytoją? – jei tinimas nepraeina, atsiranda karščiavimas, skausmas ar drumstas šlapimas su kraujo priemaišomis.
Kas lemia šlapimo susilaikymą ar tinimą?
Šlapimo išsiskyrimas priklauso nuo inkstų darbo, kraujotakos ir hormoninės pusiausvyros. Kai organizme sutrinka skysčių pašalinimas, vanduo kaupiasi audiniuose – tai vadinama edema. Šis procesas gali būti laikinas (pvz., po sūraus maisto ar ilgo stovėjimo), bet gali rodyti ir rimtus sveikatos sutrikimus.
Dažniausios priežastys:
Inkstų funkcijos susilpnėjimas – dėl uždegimo, akmenligės ar lėtinio nepakankamumo. Tokiais atvejais inkstai nebegali efektyviai pašalinti perteklinio skysčio, todėl atsiranda tinimai ar šlapimo susilaikymas.
Širdies nepakankamumas – kai širdis nepakankamai cirkuliuoja kraują, organizmas kompensuoja šį trūkumą sulaikydamas vandenį audiniuose. Dėl to gali tinti kojos, rankos ar veidas.
Kepenų ligos – dėl sumažėjusios baltymų sintezės (ypač albumino) sumažėja kraujo osmosinis slėgis, todėl skysčiai kaupiasi audiniuose ir pilvo ertmėje (ascitas).
Hormoniniai pokyčiai – nėštumo, menstruacijų ar menopauzės metu organizmas natūraliai sulaiko daugiau skysčių dėl hormonų svyravimų, ypač estrogeno ir progesterono įtakos.
Perteklinis druskos ar alkoholio vartojimas – abu šie veiksniai trikdo skysčių pusiausvyrą. Druska sulaiko vandenį, o alkoholis veikia inkstus ir kepenis, todėl organizmas sunkiau pašalina perteklinį skystį.
Dr. Amanda Lewis, nefrologė iš Jungtinės Karalystės (Royal Free Hospital, London), pabrėžia:
„Daugelis žmonių mano, kad diuretikai – tai tik žolelių arbatos ar vaistai, tačiau iš tikrųjų jie veikia labai skirtingai. Kai kurios liaudiškos priemonės gali padidinti šlapimo kiekį, bet tuo pačiu išplauti kalį ar natrį, kas pavojinga sergant širdies ar inkstų ligomis.“
Todėl svarbu suprasti, kad šlapimo varymo priemonės nėra vienodos – jos gali padėti, bet tik jei vartojamos protingai ir žinant savo sveikatos būklę.
Liaudiškos priemonės šlapimo varymui: ką žmonės naudoja ir ką sako medicina
Liaudiškų diuretikų spektras gana platus – nuo žalių petražolių iki sudėtingesnių žolelių mišinių. Dalis šių priemonių turi pagrįstą fiziologinį poveikį, tačiau svarbu suprasti, kada jos iš tiesų padeda, o kada gali pakenkti. Toliau aptarsiu dažniausiai vartojamas natūralias priemones ir pateiksiu medikų požiūrį į jas.
Petražolės – klasikinis liaudiškas diuretikas
Petražolės laikomos viena populiariausių natūralių priemonių šlapimo varymui. Jose gausu apiolio ir miristicino – medžiagų, stimuliuojančių inkstų veiklą. Iš jų ruošiama arbata arba nuoviras: 1 šaukštas smulkintų petražolių užpilamas stikline verdančio vandens, paliekama 10–15 minučių.
Vis dėlto gydytojai perspėja, kad stiprus petražolių nuoviras gali dirginti inkstus, todėl vartoti reikėtų saikingai – ne daugiau kaip 1–2 puodelius per dieną, trumpais kursais.
Dr. Michael Grant, urologas iš Bostono medicinos centro (Boston Medical Center, JAV), teigia:
„Petražolės išties turi diuretinį poveikį, tačiau didelės koncentracijos gali iššaukti skausmą ar net uždegimą jautriems pacientams. Tai nėra priemonė kasdieniam vartojimui – veikiau trumpalaikė pagalba esant lengvam skysčių susilaikymui.“
Bruknių lapai ir spanguolės – nuo šlapimo takų uždegimų
Bruknių lapai ir spanguolės pasižymi antibakteriniu poveikiu. Juose esantis benzoinės rūgšties junginys padeda mažinti bakterijų dauginimąsi šlapimo takuose, todėl šios uogos ir jų lapai dažnai vartojami profilaktiškai nuo cistito.
Bruknių lapų arbata švelniai didina šlapimo kiekį ir tuo pačiu padeda pašalinti mikrobus. Tačiau per ilgas vartojimas gali dirginti skrandį, todėl patariama kursą riboti iki 10–14 dienų.
Dr. Hanna Rieg, infekcinių ligų specialistė iš Freiburgo universiteto ligoninės (Vokietija), komentuoja:
„Bruknių lapai – viena iš nedaugelio augalinių priemonių, kurios efektyvumas nuo šlapimo takų infekcijų yra įrodytas klinikiniais tyrimais. Tačiau net ir tokiu atveju svarbu tinkamai paruošti arbatą ir nevartoti jos mėnesiais.“
Kiaulpienių šaknys ir lapai – skysčių pertekliaus mažinimui
Kiaulpienė laikoma natūraliu „švelniuoju diuretiku“. Joje esantis taraksacinas ir kalio druskos padeda ne tik išvaryti vandenį, bet ir kompensuoja elektrolitų netekimą, todėl ji švelnesnė nei petražolės.
Kiaulpienių arbata ar papildai dažnai naudojami po sūraus maisto ar tinimų, tačiau jų poveikis pasireiškia palaipsniui, ne per kelias valandas.
Dr. Louise Parker, fitoterapeutė iš Londono, pažymi:
„Kiaulpienė yra viena iš saugiausių natūralių diuretikų. Ji tinka žmonėms, kurie linkę į lengvą tinimą ar nori palaikyti kepenų veiklą, bet neturi rimtų inkstų sutrikimų.“
Kukurūzų purkos ir asiūklis – tradicinės bet reikalaujančios atsargumo
Kukurūzų purkos turi kalio ir magnio, o jų nuovirai švelniai didina šlapimo kiekį. Visgi jos nerekomenduojamos nėščiosioms ar žmonėms, vartojantiems diuretikus – gali sustiprinti jų poveikį.
Asiūklis – dar viena klasikinė žolelė šlapimo takų priežiūrai. Jo poveikis priešuždegiminis, bet ilgai vartojamas gali mažinti vitaminų B kiekį.
Dr. Emma Fitzgerald, nefrologė iš Dublino (St. Vincent’s University Hospital), pabrėžia:
„Asiūklis dažnai vertinamas kaip nekenksminga žolelė, tačiau jo cheminės medžiagos veikia stipriau nei daugelis mano. Ilgalaikis vartojimas gali pakenkti inkstų funkcijai – todėl visada rekomenduoju pertraukas.“
Nauda ir rizikos
Toliau pateikta lentelė padės suprasti, kokias realias naudas ir pavojus gali turėti liaudiškos priemonės šlapimo varymui.
Nauda
- Padeda pašalinti vandens ir druskų perteklių iš organizmo.
- Mažina lengvą tinimą ir pilnumo jausmą.
- Gali padėti šlapimo takų profilaktikai (ypač bruknių ir spanguolių arbatos).
- Turi antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių.
- Dažnai gerai toleruojamos, jei vartojamos trumpą laiką.
Rizikos
- Gali išplauti elektrolitus (kalį, natrį, magnį), ypač vartojant per ilgai.
- Per stipri koncentracija gali dirginti inkstus ar šlapimo pūslę.
- Nerekomenduojama vartoti nėštumo metu ar kartu su diuretikais.
- Per didelis vartojimas gali sukelti dehidrataciją.
- Savidiagnostika gali uždelsti rimtų ligų, pvz., inkstų nepakankamumo, nustatymą.
Kada liaudiškų priemonių vengti ir kada kreiptis į gydytoją
Natūralūs augaliniai diuretikai gali būti naudingi, tačiau tik tada, kai jie vartojami sąmoningai, trumpai ir ne kaip pagrindinis gydymo būdas. Daugelis žmonių daro klaidą manydami, kad žolelės visada saugios – deja, taip nėra.
Verta prisiminti: jeigu šlapimo problemos kartojasi, yra stiprus tinimas ar pasikeičia šlapimo spalva, tai nebėra vien „organizmo valymasis“. Tokiu atveju būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar nefrologą, kad būtų nustatyta priežastis.
Kada liaudiškų priemonių geriau nevartoti:
Kai pasireiškia karščiavimas, šaltkrėtis, deginimas šlapinantis – tai gali būti infekcijos požymis. Tokiu atveju reikia kreiptis į gydytoją, nes liaudiškos priemonės gali būti nepakankamos.
Jei šlapimas tampa drumstas ar su kraujo priemaišomis – tai gali rodyti inkstų uždegimą ar akmenligę. Šiuo atveju savarankiškas gydymas gali pabloginti būklę.
Nėštumo metu ir žindant – kai kurios žolelės, pavyzdžiui, meškauogės, gali veikti gimdos raumenis ir sukelti nepageidaujamą poveikį, todėl jų vartoti nerekomenduojama.
Vartojant diuretikus ar kitus vaistus nuo spaudimo – papildomos šlapimą varančios priemonės gali sustiprinti šalutinį poveikį, pvz., dehidrataciją ar elektrolitų disbalansą.
Sergant inkstų nepakankamumu, širdies ar kepenų ligomis – papildomas šlapimo varymas gali pabloginti būklę, todėl visada būtina pasitarti su gydytoju prieš naudojant bet kokias liaudiškas priemones.
Dr. James O’Connor, nefrologas iš Mayo Clinic (JAV), komentuoja:
„Daug žmonių į mane kreipiasi po kelių savaičių, kai, vartodami žoleles šlapimo varymui, ima jausti nuovargį ar galvos svaigimą. Tai klasikinis elektrolitų disbalanso požymis. Net ir natūralios priemonės gali būti pavojingos, jei neatsižvelgiama į sveikatos būklę.“
Trumpai tariant, liaudiškos priemonės tinkamos tik kaip laikina, papildoma pagalba, o ne pagrindinis gydymo metodas. Jei simptomai išlieka ilgiau nei 3–5 dienas, būtina gydytojo apžiūra.
Žmonių atsiliepimai
Agnė, 42 m., Vilnius:
„Turiu linkimą tinti po darbo dienos. Kartais geriu petražolių ar kiaulpienių arbatą – padeda, bet tik tada, kai darau pertraukas. Vieną kartą gėriau kasdien savaitę ir pajutau silpnumą – gydytoja sakė, kad nukrito kalio lygis. Dabar darau viską saikingai.“
Tomas, 55 m., Kaunas:
„Po sūraus maisto ar ilgų kelionių dažnai kaupiasi skysčiai. Bruknių arbata padeda, bet visada derinu su tyrimais – kartą buvo padidėjęs kreatininas, todėl gydytoja patarė stebėti inkstus.“
Dažniausiai užduodami klausimai apie liaudiškas priemones šlapimo varymui
Ar petražolių arbata tikrai padeda šlapimo varymui?
Ar bruknių arbata tinka kasdien?
Ar žoleles galima vartoti su diuretikais?
Ar tokios arbatos mažina svorį?
Kada kreiptis į gydytoją?
Kiti straipsniai
Nervinis šlapimo pūslės uždegimas: kas tai per liga?
Kiek laiko trunka šlapimo pasėlio tyrimas?
