Pasilenkus iš nosies bėga vanduo: ką tai reiškia ir kada verta sunerimti?
Situacija, kai pasilenkus ar nusilenkus iš nosies netikėtai ima tekėti skaidrus skystis, dažnai nustebina ir net išgąsdina. Žmonės neretai tai palaiko tiesiog „sloga“ ar „iš nosies išbėgusia drėgme“, bet tokio reiškinio priežastys gali būti labai įvairios – nuo visiškai nepavojingų iki reikalaujančių neatidėliotino dėmesio. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į skysčio pobūdį, kontekstą, kada tai pasireiškia, ir kitus simptomus, jei tokių yra.
Kodėl pasilenkus gali bėgti skystis iš nosies?
Nors daugeliu atvejų tai gali būti tiesiog gleivių kaupimosi pasekmė, pasitaiko ir rimtesnių situacijų, kai nosies tekėjimas rodo smegenų dangalų skysčio (CSF) nutekėjimą.
1. Po infekcijos ar slogos susikaupusios gleivės
Vienas iš dažniausių paaiškinimų – gleivių kaupimasis sinusų srityje, kuris ilgą laiką gali būti nepastebimas, kol žmogus nepasilenkia ar nepakreipia galvos. Tokiu atveju skystis išbėga veikiant gravitacijai – tarsi susikaupęs rezervuaras ištuštėtų. Tai dažniausiai būna skaidrios arba vos drumstos išskyros, be kvapo, kartais šiek tiek lipnios.
Tokio tipo išskyros dažnai pastebimos rytais arba po buvimo šaltame ore.
2. Alerginis rinitas
Esant alerginiam rinitui, nosies gleivinė nuolat gamina skaidrų sekretą, kuris gali kauptis gilesnėse nosies dalyse ar ančiuose. Pasilenkus arba atsigulus ant šono, jis natūraliai pradeda tekėti žemyn. Išskyros šiuo atveju dažniausiai būna skaidrios, gausios, vandeningos, lydimos čiaudulio ar akių niežėjimo.
3. Po nosies operacijų ar traumos
Jei neseniai atlikta nosies operacija (pvz., pertvaros korekcija, sinusų operacija, polipų šalinimas) ar buvo patirta galvos trauma, o po to pradėjo tekėti skystis iš nosies – tai gali būti rimtesnės būklės požymis. Tokiais atvejais kyla įtarimas dėl smegenų skysčio (CSF) nutekėjimo.
Tai retas, bet labai rimtas atvejis, reikalaujantis neurologų ar LOR gydytojų įvertinimo. Jei įtariama ši būklė, atliekami specialūs tyrimai – skysčio sudėties analizė, galvos KT ar MRT.
4. Smegenų skysčio nutekėjimas (CSF nutekėjimas)
Tai viena iš rimčiausių priežasčių, kai pasilenkus ar paspaudus nosį pradeda lašėti labai skaidrus, tarsi vanduo, skystis. Šis reiškinys gali atsirasti dėl:
- kaukolės pagrindo kaulo lūžio,
- įgimtos kaukolės ar sinusų sienelės defektų,
- komplikacijų po nosies ar galvos operacijų.
Skystis paprastai teka tik iš vienos šnervės, būna labai skystas, beskonis, bet kai kurie žmonės apibūdina jį kaip šiek tiek sūroką. Tokiu atveju būtina nedelsti – jei pažeidžiamas barjeras tarp smegenų dangalų ir nosies, atsiranda rizika infekcijai – meningitui.
Kaip atskirti paprastą išskyrą nuo pavojingos?
Simptomas | Paprastos gleivės | Įtartinas CSF nutekėjimas |
---|---|---|
Skysčio spalva | Skaidri ar šiek tiek drumsta | Visiškai skaidri, kaip vanduo |
Tekėjimas | Abipusis arba kintantis | Vienpusis, dažnai tik iš vienos šnervės |
Kiekis | Vidutinis ar gausus po slogos | Laša nuolat, ypač pasilenkus |
Kiti simptomai | Sloga, čiaudulys, perštėjimas | Galvos skausmas, regos pokyčiai, silpnumas |
Trauma ar operacija anamnezėje | Retai | Dažnai – buvusi operacija ar smūgis į galvą |
Ką daryti, jei pastebėjote šį reiškinį?
- Jei tai pasireiškė vieną ar du kartus po slogos ar alergijos, greičiausiai priežastis yra nekenksminga. Tačiau verta stebėti, ar simptomai kartojasi.
- Jei skystis nuolat teka iš vienos nosies pusės, yra visiškai skaidrus, be slogos, pasilenkus išbėga staiga ir daug – būtina kuo greičiau pasitarti su gydytoju.
- Po traumos ar operacijos – kreipkitės į LOR arba neurologą dėl tolimesnių tyrimų.
- Nesigydykite savarankiškai – ypač nenaudokite purškalų ar nosies lašų, kol nežinote tikslios priežasties.
Apibendrinant
Pasilenkus iš nosies bėgantis vanduo – tai ne visada tik paprasta sloga. Daugeliu atvejų tai gali būti nekenksmingas gleivių nutekėjimas, ypač po infekcijos ar alergijos. Tačiau kai kuriems žmonėms tai gali būti ir rimto sutrikimo – smegenų skysčio nutekėjimo – požymis. Jei skystis teka nuolat, vienpusis, skaidrus ir pasireiškia be slogos požymių – neverta delsti, nes kuo anksčiau nustatoma priežastis, tuo didesnė tikimybė išvengti komplikacijų. Svarbiausia – klausyti savo kūno ir neignoruoti signalų.