Mažakraujystė ir kraujavimas iš nosies: ar tai gali būti susiję?

Kraujavimas iš nosies – daugeliui pažįstamas reiškinys, ypač vaikystėje ar sausuoju metų laiku. Tačiau kai nosies kraujavimai ima kartotis dažniau, trunka ilgiau ar pasireiškia kartu su kitais simptomais, žmonės dažnai susimąsto – gal tai rodo rimtesnę problemą, pavyzdžiui, mažakraujystę? O gal kaip tik dažnas kraujavimas ją sukelia? Šiame straipsnyje išsamiai paaiškinsime, kaip šie du reiškiniai gali būti tarpusavyje susiję.

Kas yra mažakraujystė?

Mažakraujystė (anemija) – tai būklė, kai kraujyje yra per mažai hemoglobino arba raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų). Dėl to organizmas gauna mažiau deguonies, o žmogus jaučiasi pavargęs, silpnas, jam gali svaigti galva, trūkti oro. Yra keletas mažakraujystės formų, tačiau dažniausios yra:

• Geležies stokos anemija – kai trūksta geležies.
• B12 ar folio rūgšties trūkumo anemija – kai trūksta tam tikrų vitaminų.
• Lėtinio kraujavimo sukelta anemija – kai organizmas netenka kraujo ilgą laiką (kartais net nepastebimai).

Ar nosies kraujavimas gali sukelti mažakraujystę?

Atsakymas – taip, dažnas ir gausus nosies kraujavimas gali lemti geležies stoką ir mažakraujystę. Nors vienkartinis, trumpas kraujavimas didelės įtakos neturi, jei žmogui kraujas iš nosies bėga dažnai, gausiai arba kasdien po kelis kartus, organizmas praranda geležį ir kraujo komponentus. Ilgainiui tai gali sukelti:

• nuolatinį nuovargį,
• blyškumą,
• dusulį net po nedidelės fizinės veiklos,
• galvos skausmus ar svaigimą.

Ypač tai pavojinga vaikams, senjorams, nėščiosioms ar žmonėms, turintiems kitų sveikatos sutrikimų.

O ar mažakraujystė gali sukelti kraujavimą iš nosies?

Šis klausimas taip pat svarbus. Nors mažakraujystė pati savaime dažniausiai nesukelia kraujavimo, kai kurios jos formos susijusios su prastesniu kraujo krešėjimu. Ypač jei anemija atsirado dėl:

• vitamino K ar B12 trūkumo, kurie būtini normaliam kraujo krešėjimui,
• kraujo ligų, pvz., leukemijos ar trombocitopenijos (kai sumažėja kraujo plokštelių),
• lėtinių ligų, veikiančių kaulų čiulpų veiklą.

Tokiais atvejais organizmas gali būti jautresnis net ir menkiausiems gleivinės pažeidimams, o dėl to kraujavimas iš nosies tampa dažnesnis, sunkiau sustabdomas.

Kada verta sunerimti?

Reikėtų atkreipti dėmesį, jei:

• kraujas iš nosies bėga dažniau nei kartą per savaitę,
• kraujavimas sunkiai sustabdomas,
• kartu pasireiškia bendras silpnumas, blyškumas, nuovargis, dusulys, nagų trapumas, šaltos galūnės,
• pastebite mėlynes ant kūno be priežasties ar kraujuoja dantenos,
• kraujavimai kartojasi be aiškios priežasties (be traumos ar krapštymo).

Tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, atlikti bendrą kraujo tyrimą (BKT), feritino lygį, geležies kiekį, o prireikus – ir krešėjimo tyrimus.

Kaip gydyti, jei kraujavimas iš nosies susijęs su mažakraujyste?

1. Sustabdyti dažnus kraujavimus

Pirmiausia reikia pašalinti priežastį – gydyti lėtinį rinitą, sausą gleivinę ar kreipti dėmesį į galimą nosies pertvaros iškrypimą. Kartais padeda nosies kraujagyslių prideginimas arba vaistinis gydymas.

2. Papildyti geležies atsargas

Esant geležies stokai skiriami geležies papildai, kurie geriausiai veikia vartojami kartu su vitaminu C. Gydymas trunka keletą mėnesių, o efektas vertinamas tik po kelių savaičių.

3. Stiprinti gleivinę

Nosies gleivinei galima padėti:

• reguliariai ją drėkinant jūros vandens purškalais,
• tepant vitamino A, pantenolio ar šaltalankių aliejaus pagrindu pagamintais tepalais,
• vengiant per sauso oro (naudoti drėkintuvą namuose).

4. Spręsti sistemines problemas

Jei anemiją ar kraujavimą sukelia kita liga (pvz., krešėjimo sutrikimas), gydymas turi būti individualus, dažnai įtraukiant hematologą ar kitus specialistus.

Išvada

Mažakraujystė ir kraujavimas iš nosies gali būti susiję tiek viena kryptimi (kai dažnas kraujavimas lemia anemiją), tiek kita (kai dėl anemijos organizmas tampa jautresnis kraujavimui). Nors pavieniai nosies kraujavimai dažniausiai nėra pavojingi, jų kartojimasis ar lydintys simptomai – aiškus signalas, kad būtina ištirti kraują ir ieškoti priežasties. Svarbiausia – nelaukti, kol organizmas „prisitaikys“: mažakraujystė išsekina lėtai, o laiku nustatyta priežastis padeda išvengti rimtų komplikacijų.