Raudoni apgamai – tai dažnas, tačiau daugelį žmonių išgąsdinantis odos reiškinys. Jie gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje – ant krūtinės, nugaros, rankų ar net veido. Daugeliui kyla klausimas: ar šie apgamai pavojingi, ar tai gali būti vėžio požymis?
Gera žinia ta, kad raudoni apgamai (arba angliomos) dažniausiai yra gerybiniai kraujagyslių dariniai, susiformuojantys dėl smulkių kapiliarų išsiplėtimo odoje. Jie nėra pavojingi, tačiau kartais gali rodyti tam tikrus organizmo pokyčius – pavyzdžiui, hormonų disbalansą ar kepenų funkcijos sutrikimus.
Dr. Joshua Zeichner, dermatologas (Mount Sinai Hospital, JAV):
„Raudoni apgamai – tai kraujagyslių sankaupos odoje. Jie atsiranda dėl kapiliarų sienelių silpnumo ar natūralių senėjimo procesų. Daugeliu atvejų tai visiškai gerybiniai dariniai.“
- Kas tai? – Gerybiniai odos dariniai, susidarę iš išsiplėtusių kraujagyslių (dar vadinami angliomomis).
- Kaip atrodo? – Maži, ryškiai raudoni taškeliai ar mazgeliai ant odos paviršiaus.
- Kodėl atsiranda? – Dėl genetinių veiksnių, hormonų pokyčių, amžiaus, saulės poveikio ar kepenų funkcijos sutrikimų.
- Ar pavojingi? – Paprastai ne, tačiau jei apgamas kraujuoja, auga ar keičiasi spalva – reikia kreiptis į dermatologą.
- Kaip šalinami? – Lazeriu, elektrokoaguliacija arba krioterapija (šaldymu).
- Ar galima jų išvengti? – Ne visada, bet padeda saikingas buvimas saulėje ir sveika kepenų funkcija.
Raudoni apgamai dažniausiai pasirodo su amžiumi – po 30–40 metų jų pastebi beveik pusė suaugusiųjų. Tačiau jie gali atsirasti ir jaunesniems žmonėms, ypač jei yra genetinis polinkis ar oda jautri UV spinduliams.
Toliau aptarsime, kas tiksliai yra raudoni apgamai (angliomos), kaip jie susidaro ir kuo skiriasi jų rūšys.
Kas yra raudoni apgamai (angliomos)
Mediciniškai šie odos dariniai vadinami angliomomis arba hemangiomomis. Tai gerybiniai kraujagyslių augliai, susiformuojantys iš išsiplėtusių ar susipynusių smulkių kapiliarų po oda.
Dažniausiai jie atrodo kaip mažas, ryškiai raudonas ar bordo taškelis, šiek tiek iškilęs virš odos paviršiaus. Kartais jie būna tamsesni ar net purpuriniai, priklausomai nuo kraujagyslių gylio.
Raudoni apgamai nėra pavojingi – tai ne vėžiniai dariniai. Tačiau kai kuriais atvejais jų išvaizda gali klaidinti, nes tam tikros odos onkologinės būklės (pvz., amelanotinis melanomas) gali atrodyti panašiai. Todėl bet koks naujas, greitai augantis ar kraujuojantis apgamas turėtų būti parodytas dermatologui.
Dr. Whitney Bowe, dermatologė (New York Medical College, JAV):
„Raudoni apgamai yra labai dažni, ypač po 40 metų. Jie – kaip odos „kraujo taškai“, atsirandantys dėl smulkių kraujagyslių pokyčių. Tai nėra vėžio požymis, bet juos verta stebėti, kaip ir kitus odos darinius.“
Kaip atrodo raudoni apgamai?
Prieš pateikiant lentelę, svarbu pabrėžti, kad raudoni apgamai gali būti kelių rūšių, priklausomai nuo jų vietos ir gylio. Kai kurie yra vos pastebimi taškeliai, kiti – šiek tiek iškilę burbuliukai ar mazgeliai.
Toliau pateikta lentelė padeda atskirti pagrindinius tipinius variantus.
| Tipas | Išvaizda | Dažniausia vieta | Ypatybės |
|---|---|---|---|
| Cherry angioma (vyšninė anglioma) | Ryškiai raudonas taškelis, lygus arba šiek tiek iškilęs | Krūtinė, nugara, rankos | Dažniausias tipas; dažniau su amžiumi |
| Capillary hemangioma (kapiliarinė anglioma) | Rausvas ar purpurinis plotelis, gali būti minkštas | Veidas, galvos oda, kaklas | Dažnai įgimta arba atsiranda vaikystėje |
| Cavernous hemangioma | Mazgelis po oda, melsvas atspalvis | Kūdikystėje arba jaunystėje | Gilesnis darinys; gali būti didesnis nei 1 cm |
| Spider angioma | Raudonas taškelis su kapiliarų „kojytėmis“ | Veidas, krūtinė, pečiai | Dažnesnė nėštumo metu ar sergant kepenų ligomis |
Dauguma raudonų apgamų atsiranda su amžiumi ir yra laikomi normalia odos būklės dalimi, susijusia su kapiliarų senėjimu. Tačiau jų gausėjimas per trumpą laiką gali būti signalas pasitikrinti sveikatą – ypač kepenų ar endokrininės sistemos būklei.
Kodėl atsiranda raudoni apgamai ant kūno
Raudonų apgamų atsiradimas dažniausiai nėra susijęs su pavojingomis ligomis, tačiau jų kilmė glaudžiai siejama su kraujagyslių elastingumo pokyčiais, hormoniniais svyravimais ir natūraliu odos senėjimu.
Tiesą sakant, beveik kiekvienas žmogus po 40 metų turi bent keletą tokių kraujagyslinių darinių – kai kuriems jie atsiranda pavieniai, o kitų oda pasipuošia ištisomis mažyčių taškelių grupėmis.
Dr. Andrea Suarez, dermatologė (University of Colorado, JAV):
„Raudonų apgamų atsiradimą dažnai lemia genetika ir natūralus kraujagyslių senėjimas. Nors jie atrodo netikėtai, iš tiesų yra normalus fiziologinis procesas.“
Tačiau tam tikrais atvejais jų daugėjimas gali būti signalas, kad organizmas patiria vidinių pokyčių – nuo hormonų disbalanso iki kepenų veiklos sutrikimų ar net ilgalaikio saulės poveikio.
| Priežastis | Paaiškinimas | Kada pasireiškia dažniausiai |
|---|---|---|
| Genetinis polinkis | Jeigu raudonų apgamų turėjo tėvai ar seneliai, tikėtina, kad jie atsiras ir jums. | Bet kuriame amžiuje |
| Odos senėjimas | Su amžiumi kraujagyslių sienelės silpnėja, o jų išsiplėtimas tampa matomas odoje. | Po 35–40 metų |
| Hormonų pokyčiai | Estrogeno ir progesterono svyravimai veikia kraujagyslių tonusą, todėl apgamai gali atsirasti nėštumo metu ar vartojant kontraceptikus. | Nėštumo metu, menopauzėje |
| Saulės (UV) poveikis | UV spinduliai silpnina odos kolageną ir skatina kapiliarų plėtimąsi, todėl atsiranda smulkių raudonų taškelių. | Dažnai vasarą, atvirose kūno vietose |
| Kepenų funkcijos sutrikimai | Sergant kepenų ligomis (pvz., hepatitu ar ciroze), padidėja „spider angioma“ tipo apgamų rizika. | Esant kepenų fermentų padidėjimui |
| Cheminis ar fizinis dirginimas | Odos pažeidimai, trintis ar kosmetikos priemonės gali paskatinti kraujagyslių pokyčius paviršiniuose sluoksniuose. | Bet kuriuo metu, dažniau trinties zonose |
Svarbu žinoti, kad didelis raudonų apgamų kiekis staiga (per kelias savaites ar mėnesius) gali būti vidinių pokyčių požymis. Pavyzdžiui, jų gausėjimas pastebimas sergant kepenų ciroze, lipidų apykaitos sutrikimais ar kai kuriais autoimuniniais procesais.
Tokiais atvejais būtina pasitikrinti kraujo tyrimus (ALT, AST, bilirubiną, lipidogramą) ir, jei reikia, apsilankyti pas dermatologą arba hepatologą.
Ar raudoni apgamai pavojingi?
Didžioji dauguma raudonų apgamų yra visiškai nepavojingi ir laikomi gerybiniais odos dariniais. Jie neišsigimsta į vėžį, neskleidžia infekcijos ir paprastai nesukelia jokių simptomų, išskyrus estetinį diskomfortą. Vis dėlto, yra tam tikrų situacijų, kai apgamo pokyčiai gali rodyti rimtesnę problemą.
Dr. Whitney Bowe, dermatologė (New York Medical College, JAV):
„Vienas ar keli raudoni apgamai nėra pavojingi. Tačiau jei per trumpą laiką jų atsiranda daug, tai gali būti kepenų ar hormoninių sutrikimų ženklas – tokiu atveju verta pasitikrinti sveikatą.“
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją
Raudoni apgamai gali tapti nerimą keliančiu simptomu, jei pastebite vieną ar kelis iš šių požymių:
- Apgamas staiga padidėja, keičia spalvą ar formą;
- Kraujuoja arba pasidaro skausmingas;
- Atsiranda daug naujų apgamų per trumpą laiką (pvz., per kelias savaites);
- Jis yra tamsiai rudas, juodas ar violetinis, o ne klasikinės ryškiai raudonos spalvos;
- Apgamas niežti, šlapiuoja ar pleiskanoja.
Tokiais atvejais dermatologas gali atlikti dermatoskopiją – tai neinvazinis tyrimas, kurio metu apgamas apžiūrimas padidintai, kad būtų įvertinta jo struktūra ir gylis.
| Būklė | Galimas paaiškinimas | Rekomenduojamas veiksmas |
|---|---|---|
| Mažas, aiškių ribų apgamas | Normalus gerybinis odos darinys (angioma) | Stebėti, jei nekinta |
| Kraujuojantis ar plutos dengiamas apgamas | Pažeistas mechaniniu būdu arba infekuotas | Kreiptis į dermatologą |
| Greitai augantis ar tamsėjantis apgamas | Galimas pigmentinis ar kraujagyslinis navikas | Atliekama dermatoskopija, kartais biopsija |
| Staigus daugybinis atsiradimas | Galimas kepenų ar hormonų sutrikimas | Rekomenduojama atlikti kraujo tyrimus |
Svarbu: raudonų apgamų niekada nereikėtų pašalinti savarankiškai – spausti, pjauti ar tepti agresyviomis medžiagomis. Tai gali sukelti infekciją, kraujavimą ar randus.
Dauguma tokių darinių sėkmingai šalinami medicininiais metodais: lazeriu, elektrokoaguliacija arba skystu azotu.
Raudonų apgamų šalinimo būdai
Raudonų apgamų šalinimas yra greita, neskausminga ir saugi procedūra, kuri dažniausiai atliekama estetiniais tikslais. Kadangi šie dariniai paprastai yra gerybiniai, jų pašalinimas reikalingas tik tada, kai apgamas:
- trukdo kasdienėje veikloje (pvz., trinasi į drabužius);
- kraujuoja arba yra nuolat dirginamas;
- arba kelia estetinių nepatogumų.
Konsultacija su dermatologu
Pirmiausia gydytojas apžiūri apgamą dermatoskopu. Jei kyla abejonių dėl jo kilmės, gali būti atliekama biopsija. Daugeliu atvejų užtenka vizualinės apžiūros.
Apgamo šalinimo metodo parinkimas
Dažniausiai naudojami trys metodai: lazeris, elektrokoaguliacija (aukšto dažnio srovė) arba krioterapija (šaldymas skystu azotu). Metodas parenkamas pagal apgamo dydį ir gylį.
Vietinė nejautra
Mažiems apgamams paprastai jos neprireikia, tačiau gilesniems ar jautriose vietose esantiems dariniams gali būti taikomas vietinis anestetikas (pvz., lidokainas).
Procedūros atlikimas
Lazeris ar srovė sunaikina išsiplėtusius kapiliarus. Procedūra trunka vos kelias minutes. Iškart po šalinimo apgamo vietoje gali susidaryti šašelė.
Odos priežiūra po šalinimo
Pirmas 5–7 dienas rekomenduojama vengti saulės, baseino ir kosmetikos priemonių apdorotoje vietoje. Žaizdelė gali būti patepama bepantenu ar antiseptiniu kremu.
Raudonų apgamų šalinimo privalumai ir trūkumai
Raudonų apgamų šalinimas daugeliui žmonių yra ne tik estetinis sprendimas, bet ir psichologinis palengvėjimas. Pašalinus matomus odos darinius, pagerėja išvaizda, sumažėja nerimas dėl galimos ligos, o kai kuriais atvejais – ir fizinis diskomfortas.
Vis dėlto, kaip ir bet kuri medicininė procedūra, ji turi ir tam tikrų trūkumų ar rizikų, kurias būtina įvertinti prieš apsisprendžiant.
Privalumai
- Procedūra trumpa (trunka vos kelias minutes) ir beveik neskausminga.
- Lazerinis šalinimas palieka minimalų ar visiškai nematomą pėdsaką.
- Pašalinus apgamą, dažniausiai jis neatauga.
- Pagerina odos išvaizdą ir savijautą, ypač matomose kūno vietose.
- Galima pašalinti kelis apgamus vienos procedūros metu.
- Po procedūros beveik nereikia reabilitacijos – galima grįžti prie įprastos veiklos.
Trūkumai
- Reikalinga dermatologo konsultacija ir įranga – ne visose klinikose atliekama.
- Po šalinimo gali likti nežymus šašelis ar šviesesnis taškas.
- Kartais gali prireikti kelių seansų, jei apgamas gilesnis.
- Neatmeta naujų apgamų atsiradimo ateityje.
- Kaina priklauso nuo apgamų kiekio ir šalinimo būdo (dažnai nuo 30 iki 100 €).
Svarbiausia, kad šalinimo procedūrą atliktų patyręs dermatologas, o ne kosmetologas be medicininio išsilavinimo. Nors iš pažiūros apgamas gali atrodyti nekenksmingas, tik gydytojas gali tiksliai nustatyti, ar jis tikrai gerybinis.
Pacientų atsiliepimai
„Ant pečių turėjau kelis mažus raudonus taškelius. Dermatologė atliko šalinimą lazeriu – truko vos kelias minutes. Po savaitės oda buvo visiškai lygi.“
„Pastebėjau, kad po nėštumo atsirado keli raudoni apgamai ant pilvo. Gydytoja paaiškino, kad tai hormonų poveikis. Po kelių mėnesių jie tapo mažiau ryškūs ir nebekėlė rūpesčių.“
„Turėjau vieną didesnį raudoną apgamą ant kaklo. Po pašalinimo elektrokoaguliacija neliko jokio rando. Džiaugiuosi, kad nesiryžau bandyti jo šalinti pati.“
DUK apie raudonus apgamus
Ar raudoni apgamai yra paveldimi?
Ar raudoni apgamai gali rodyti kepenų ligas?
Ar raudonus apgamus galima šalinti namuose?
Ar saulė skatina raudonų apgamų atsiradimą?
Ar galima juos patepti kremu ar natūraliais aliejais?
Ar raudoni apgamai gali virsti piktybiniais?
Po šalinimo liko taškelis – ar tai normalu?
Kiti straipsniai
Ką reiškia, kai diastolinis kraujo spaudimas 100: ar tai pavojinga?
Kas yra citozolis ir kokias funkcijas jis atlieka ląstelėje
