Kas yra cholesteatoma ir ką svarbu žinoti apie šią ausies ligą?

Cholesteatoma – tai reta, tačiau potencialiai pavojinga ausies liga, kai vidurinėje ausyje pradeda kauptis nenormalus odos ląstelių darinys. Nors pats pavadinimas gali skambėti kaip navikas, cholesteatoma nėra vėžys. Vis dėlto negydoma ji gali palaipsniui pažeisti aplinkinius audinius, klausą ir net sukelti rimtas komplikacijas.

Daugeliui žmonių liga vystosi lėtai, todėl pirmieji simptomai dažnai ilgą laiką ignoruojami. Pasikartojantis ausies sekretavimas, blogėjanti klausa ar nemalonus kvapas iš ausies neretai palaikomi „paprastu uždegimu“, nors iš tiesų gali rodyti daug rimtesnę problemą.

Būtent todėl svarbu žinoti, kaip cholesteatoma pasireiškia, kodėl ji atsiranda ir kada būtina kreiptis į gydytoją.

Kas yra cholesteatoma?

Cholesteatoma – tai nenormalus odos ląstelių darinys, kuris formuojasi vidurinėje ausyje arba už būgnelio. Nors ši būklė nėra piktybinė, ji gali palaipsniui augti ir ardyti aplinkinius audinius.

Dažniausiai cholesteatoma susidaro tada, kai sutrinka normalus ausies vėdinimas. Dėl ilgalaikio spaudimo pokyčių būgnelis gali būti įtraukiamas į vidų, o tokiose vietose pradeda kauptis odos ląstelės, kurios natūraliai nebesišalina.

Ilgainiui susiformavęs darinys gali spausti aplinkines struktūras, skatinti lėtinį uždegimą ir pažeisti klausos kauliukus. Dėl to klausa palaipsniui blogėja, o infekcijos gali kartotis vis dažniau.

Liga dažniausiai vystosi lėtai. Kai kurie žmonės ilgą laiką nejaučia stiprių simptomų, todėl cholesteatoma kartais nustatoma tik tada, kai klausa jau būna reikšmingai pablogėjusi.

Kodėl atsiranda cholesteatoma?

Dažniausiai ši liga susijusi su ilgalaikėmis ausų problemomis. Riziką didina dažni vidurinės ausies uždegimai, užsitęsęs skysčio kaupimasis ausyje ar Eustachijaus vamzdžio veiklos sutrikimai.

Kai kuriems žmonėms cholesteatoma gali būti įgimta, tačiau daug dažniau ji išsivysto palaipsniui gyvenimo eigoje.

Didesnė rizika pastebima žmonėms, kurie nuo vaikystės dažnai sirgo ausų uždegimais arba turi lėtinių nosiaryklės problemų. Kartais ligos vystymąsi paskatina ir ilgalaikiai būgnelio pažeidimai.

„Cholesteatoma nėra paprasta ausies infekcija. Negydoma ji gali po truputį pažeisti labai svarbias ausies struktūras, todėl ankstyvas nustatymas yra itin svarbus“, – aiškina otorinolaringologai.

Kokie simptomai gali rodyti cholesteatomą?

Vienas dažniausių cholesteatomos požymių – nuolat arba pasikartojančiai sekretuojanti ausis. Išskyros dažnai turi nemalonų kvapą ir gali kartotis net po gydymo antibiotikais.

Daliai žmonių simptomai ilgą laiką būna gana nestiprūs, todėl jie mano, kad tai tik užsitęsęs ausies uždegimas. Tačiau cholesteatoma dažniausiai progresuoja palaipsniui, todėl simptomai laikui bėgant tampa vis ryškesni.

Dažniausiai žmonės pastebi blogėjančią klausą viena ausimi, spaudimo ar pilnumo jausmą, kartais atsiranda ūžesys ausyje. Kai liga pažengia labiau, gali pasireikšti galvos svaigimas ar stipresnis diskomfortas.

Kada simptomai jau gali būti pavojingi?

Tam tikri požymiai gali rodyti, kad cholesteatoma jau pažeidžia gilesnes ausies struktūras arba vystosi komplikacijos.

Ypač svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją, jei klausa pradeda blogėti staiga, atsiranda stiprus galvos svaigimas, ryškus ausies skausmas ar vienos veido pusės silpnumas.

Tokie simptomai nėra būdingi paprastam ausies uždegimui ir gali reikšti, kad liga progresuoja bei pažeidžia aplinkinius nervus ar vidinės ausies struktūras.

Kaip diagnozuojama cholesteatoma?

Cholesteatomą dažniausiai įtaria ausų, nosies ir gerklės gydytojas apžiūros metu. Kartais liga pastebima gana anksti, tačiau nemažai žmonių pas specialistą patenka tik tada, kai simptomai jau trunka ilgą laiką arba pradeda ryškiau blogėti klausa.

Apžiūros metu gydytojas specialiais instrumentais įvertina ausies landą ir būgnelį. Cholesteatoma gali atrodyti kaip įtrauktas būgnelis, odos sankaupos ar lėtinis uždegimas su sekretu.

Kadangi liga gali plisti giliau į ausies struktūras, vien apžiūros dažnai nepakanka. Dėl to papildomai gali būti atliekami klausos tyrimai ir vaizdiniai tyrimai.

Kokie tyrimai dažniausiai atliekami?

Vienas svarbiausių tyrimų – klausos įvertinimas. Jis padeda nustatyti, kiek liga jau paveikė klausą ir ar pažeistos garsą perduodančios ausies struktūros.

Jei įtariama didesnė cholesteatoma arba planuojamas gydymas, dažnai atliekama kompiuterinė tomografija. Šis tyrimas leidžia tiksliau pamatyti:

• kiek liga išplitusi;
• ar pažeisti klausos kauliukai;
• ar yra kaulo irimo požymių;
• ar paveiktos aplinkinės struktūros.

Kai kuriais atvejais gali būti reikalingi ir papildomi tyrimai, ypač jei simptomai neįprasti arba įtariamos komplikacijos.

„Cholesteatoma dažnai auga lėtai ir nepastebimai, todėl vaizdiniai tyrimai labai svarbūs vertinant, kiek liga jau spėjo pažeisti ausies struktūras“, – aiškina otorinolaringologai.

Kaip gydoma cholesteatoma?

Pagrindinis cholesteatomos gydymo būdas dažniausiai yra operacija. Skirtingai nei paprastas ausies uždegimas, ši liga savaime nepraeina ir ilgainiui gali progresuoti.

Gydymo tikslas – pašalinti susikaupusį darinį, sustabdyti lėtinį uždegimą ir apsaugoti ausį nuo tolesnio pažeidimo. Kai kuriais atvejais kartu siekiama pagerinti arba išsaugoti klausą.

Prieš operaciją kartais skiriamas gydymas ausies uždegimui sumažinti, ypač jei yra aktyvus sekretavimas ar infekcija.

Ar operacija visada būtina?

Daugeliu atvejų – taip. Kadangi cholesteatoma linkusi augti ir ardyti aplinkinius audinius, vien vaistų dažniausiai nepakanka.

Operacijos apimtis priklauso nuo to:

• kiek liga išplitusi;
• ar pažeisti klausos kauliukai;
• ar yra komplikacijų požymių;
• kokia paciento klausa prieš gydymą.

Kai kuriais atvejais gali prireikti daugiau nei vienos operacijos, ypač jei liga buvo pažengusi arba yra rizika, kad dalis cholesteatomos gali ataugti.

Ar klausa po gydymo atsistato?

Tai priklauso nuo to, kiek liga buvo pažengusi iki gydymo. Jei klausos struktūros pažeistos nedaug, klausa gali pagerėti arba išlikti stabili. Tačiau jei cholesteatoma ilgą laiką ardė klausos kauliukus ar kitas ausies struktūras, dalis klausos pokyčių gali likti nuolatiniai.

Būtent todėl ankstyvas ligos nustatymas yra labai svarbus.

Kokios komplikacijos gali atsirasti negydant cholesteatomos?

Nors cholesteatoma nėra piktybinė liga, negydoma ji gali sukelti rimtų pasekmių. Kadangi darinys palaipsniui auga ir ardo aplinkinius audinius, ilgainiui gali būti pažeidžiamos svarbios ausies bei aplinkinių sričių struktūros.

Dažniausia komplikacija – progresuojantis klausos blogėjimas. Tačiau pažengusiais atvejais gali būti paveikta ir pusiausvyros sistema, veidinis nervas ar net aplinkiniai kaulai.

Retais, bet sunkesniais atvejais infekcija gali išplisti giliau ir sukelti pavojingas komplikacijas galvos srityje.

„Didžiausia cholesteatomos problema yra ta, kad ji dažnai progresuoja tyliai. Žmogus ilgą laiką gali priprasti prie simptomų, kol liga jau būna reikšmingai pažeidusi ausį“, – perspėja ausų ligų specialistai.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)