Kaip atpažinti ūminį sinusitą ir kada kreiptis į gydytoją

Ūminis sinusitas – tai staiga prasidedantis sinusų uždegimas, kuris dažniausiai išsivysto po peršalimo ar virusinės kvėpavimo takų infekcijos. Liga gali sukelti nosies užgulimą, spaudimą veide, galvos skausmą ir bendrą savijautos pablogėjimą. Daugeliu atvejų simptomai praeina per kelias savaites, tačiau kartais uždegimas tampa sunkesnis ir reikalauja gydytojo pagalbos.

Žmonės dažnai sinusitą painioja su paprastu peršalimu, todėl delsia kreiptis į specialistus. Vis dėlto tam tikri simptomai gali rodyti bakterinę infekciją ar komplikacijų riziką. Ankstyvas pavojingų požymių atpažinimas padeda greičiau pradėti gydymą ir sumažinti ilgalaikių problemų tikimybę.

Kas yra ūminis sinusitas?

Ūminis sinusitas yra trumpalaikis sinusų gleivinės uždegimas, kuris dažniausiai prasideda po virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Sinusai – tai oru užpildytos ertmės aplink nosį ir akis, kurios normaliai gamina gleives ir padeda drėkinti kvėpavimo takus.

Kai gleivinė uždegama, sinusų angos susiaurėja, todėl gleivės pradeda kauptis viduje. Dėl to atsiranda spaudimo jausmas, nosies užgulimas ir skausmas veido srityje.

Daugeliu atvejų ūminį sinusitą sukelia virusai, todėl liga dažnai praeina savaime. Tačiau kai kuriais atvejais prisideda bakterinė infekcija, kuri gali sukelti sunkesnius simptomus ir komplikacijas.

„Žmonės dažnai sinusitą palaiko tiesiog užsitęsusiu peršalimu, tačiau ilgai trunkantis spaudimas veide ir pūlingos išskyros dažnai rodo sinusų uždegimą“, – aiškina otorinolaringologė dr. Lina Jurevičienė.

Kokie simptomai būdingi ūminiam sinusitui?

Ūminio sinusito simptomai dažniausiai prasideda po peršalimo arba virusinės kvėpavimo takų infekcijos. Iš pradžių žmogus gali jausti įprastą slogą ar nosies užgulimą, tačiau vėliau simptomai tampa stipresni ir labiau susiję su sinusų spaudimu.

Vienas dažniausių požymių yra stiprus nosies užgulimas. Dėl paburkusios gleivinės tampa sunku kvėpuoti per nosį, o susikaupusios gleivės blogiau pasišalina. Dažnai atsiranda tirštos gelsvos ar žalsvos išskyros.

Taip pat būdingas spaudimo ar skausmo jausmas veido srityje. Žmonės dažniausiai jaučia tempimą kaktoje, aplink akis, skruostuose arba nosies srityje. Skausmas gali stiprėti pasilenkus ar staigiau pajudėjus.

Daliai žmonių atsiranda galvos skausmas, sumažėja uoslė, juntamas nuovargis ar bendras silpnumas. Kai kuriems pacientams pasireiškia temperatūra bei nemalonus burnos kvapas.

Jei simptomai tampa labai intensyvūs arba nepraeina ilgiau nei savaitę, gali būti, kad prie virusinės infekcijos prisidėjo bakterinis uždegimas.

„Pagrindinis skirtumas tarp paprasto peršalimo ir sinusito dažniausiai yra stiprus spaudimo jausmas veide bei užsitęsę simptomai“, – teigia gydytojas otorinolaringologas dr. Mantas Vaitkus.

Kaip atskirti ūminį sinusitą nuo paprasto peršalimo?

Paprastas peršalimas ir ūminis sinusitas pradžioje dažnai atrodo labai panašiai, todėl žmonės ne visada iš karto supranta, kad uždegimas jau paveikė sinusus. Abi būklės gali sukelti slogą, nosies užgulimą ir bendrą silpnumą, tačiau sinusitas dažniausiai pasireiškia intensyvesniais ir ilgiau trunkančiais simptomais.

Peršalimo simptomai dažniausiai pradeda silpnėti po kelių dienų, o sinusito atveju savijauta gali net blogėti. Vienas būdingiausių sinusito požymių yra stiprus spaudimo jausmas veide. Žmogus gali jausti tempimą kaktoje, skruostuose ar aplink akis, ypač pasilenkus.

Sinusitui taip pat būdingos tirštos gelsvos arba žalsvos išskyros bei skausmas tam tikrose veido vietose. Kai kuriems žmonėms sumažėja uoslė arba atsiranda nemalonus burnos kvapas.

Jei simptomai išlieka ilgiau nei 7–10 dienų arba po trumpalaikio pagerėjimo vėl stipriai pablogėja, tai gali rodyti bakterinį sinusitą.

„Jeigu po įprasto peršalimo simptomai ne silpnėja, o po savaitės tampa dar intensyvesni, labai tikėtina, kad vystosi sinusitas“, – aiškina šeimos gydytoja dr. Greta Vasiliauskienė.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Dalis ūminio sinusito atvejų praeina savaime, tačiau kai kurie simptomai gali rodyti sunkesnę infekciją arba komplikacijų riziką. Tokiais atvejais nereikėtų ilgai laukti ar gydytis vien namų priemonėmis.

Vienas svarbiausių signalų – simptomai, kurie nepraeina ilgiau nei 7–10 dienų arba pradeda stiprėti po trumpalaikio pagerėjimo. Tai gali rodyti bakterinį sinusitą, kuriam kartais reikalingas specifinis gydymas.

Didelį nerimą turėtų kelti labai stiprus veido ar galvos skausmas, ypač jei jis lokalizuotas vienoje pusėje. Pavojingi simptomai taip pat yra aukšta temperatūra, akių tinimas, paraudimas ar regėjimo pablogėjimas.

Kai kuriems žmonėms komplikacijos vystosi greičiau, ypač jei imuninė sistema nusilpusi arba žmogus serga lėtinėmis ligomis. Tokiais atvejais gydytojo konsultacija rekomenduojama anksčiau.

Vaikams papildomą dėmesį reikėtų skirti nuolatiniam mieguistumui, labai aukštai temperatūrai, akių tinimui ar stipriam dirglumui.

Kaip gydomas ūminis sinusitas?

Ūminio sinusito gydymas priklauso nuo to, ar uždegimą sukėlė virusinė, ar bakterinė infekcija. Dauguma virusinių sinusito atvejų praeina savaime per kelias savaites, todėl pagrindinis tikslas yra sumažinti simptomus ir padėti sinusams išsivalyti.

Dažniausiai rekomenduojamas poilsis, pakankamas skysčių vartojimas ir nosies plovimas fiziologiniu tirpalu arba jūros vandeniu. Tai padeda sumažinti gleivinės paburkimą ir palengvina gleivių pasišalinimą.

Kai kuriems žmonėms skiriami nosies purškalai, kurie trumpam sumažina užgulimą. Tačiau jų nereikėtų vartoti per ilgai, nes gleivinė gali priprasti ir simptomai dar labiau sustiprėti.

Esant stipriam skausmui ar temperatūrai gali būti naudojami vaistai nuo skausmo bei priešuždegiminiai preparatai. Jei gydytojas įtaria bakterinį sinusitą, gali būti skiriami antibiotikai.

Sunkių komplikacijų atvejais kartais prireikia gydymo ligoninėje ar papildomų procedūrų sinusams išvalyti.

„Daugeliu atvejų sinusitas praeina be antibiotikų, tačiau labai svarbu stebėti simptomų eigą ir laiku kreiptis pagalbos, jei būklė blogėja“, – teigia šeimos gydytoja dr. Monika Kazlauskienė.

Kaip sumažinti ūminio sinusito riziką?

Nors visiškai išvengti sinusito ne visada įmanoma, tam tikri įpročiai gali padėti sumažinti uždegimo tikimybę ir apsaugoti sinusus nuo komplikacijų. Didžiausią reikšmę turi tinkama kvėpavimo takų priežiūra ir laiku gydomos infekcijos.

Svarbu neignoruoti užsitęsusios slogos ar peršalimo simptomų. Kai nosies gleivinė ilgą laiką išlieka paburkusi, sinusai prasčiau ventiliuojasi, todėl gleivės lengviau kaupiasi ir sudaro palankias sąlygas infekcijai.

Reguliarus nosies plovimas fiziologiniu tirpalu padeda palaikyti gleivinės drėgmę bei palengvina sekreto pasišalinimą. Tai ypač naudinga šildymo sezono metu arba žmonėms, kurie dažnai serga kvėpavimo takų infekcijomis.

Didelę įtaką turi ir rūkymas. Tabako dūmai dirgina gleivinę, silpnina jos apsaugines funkcijas ir didina sinusų uždegimo riziką. Panašų poveikį gali turėti ir užterštas ar labai sausas oras.

Žmonėms, sergantiems alergijomis, svarbu kontroliuoti alerginį rinitą, nes nuolatinis nosies paburkimas didina sinusito tikimybę.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)