Bronchitas ar plaučių uždegimas – kaip atskirti?

Bronchitas ir plaučių uždegimas – dvi dažnai painiojamos kvėpavimo takų ligos, turinčios kai kuriuos panašius simptomus, tačiau skirtingą eigą, gydymą ir pavojingumo lygį.

Bronchitas dažniausiai pažeidžia bronchus – kvėpavimo takus, per kuriuos oras patenka į plaučius. Ši liga dažniausiai būna virusinės kilmės ir pasireiškia stipriu kosuliu, kuris gali trukti kelias savaites. Tuo tarpu plaučių uždegimas yra daug rimtesnė būklė, kai uždegimas apima plaučių alveoles. Plaučių uždegimas gali būti pavojingas, ypač vaikams, senyvo amžiaus žmonėms ar asmenims su nusilpusiu imunitetu.

Šiame straipsnyje aptarsime:

• Kaip atskirti bronchitą nuo plaučių uždegimo pagal simptomus.
• Kada būtina kreiptis į gydytoją.
• Kokios yra gydymo galimybės ir prevencinės priemonės.

Teisingas ligos atpažinimas yra būtinas norint laiku pradėti tinkamą gydymą ir išvengti komplikacijų.

Bronchitas: priežastys, simptomai ir gydymas

Bronchitas – tai kvėpavimo takų liga, kuri pasireiškia bronchų gleivinės uždegimu. Dažniausiai bronchitas būna virusinės kilmės, tačiau kartais jį gali sukelti ir bakterijos arba ilgalaikis dirgiklių poveikis, pavyzdžiui, rūkymas ar oro tarša.

Kas yra bronchitas?

Bronchitas išsivysto, kai įkvėptas virusas ar kita dirginanti medžiaga pažeidžia bronchų gleivinę, sukeldama uždegimą ir gleivių kaupimąsi. Atsižvelgiant į ligos trukmę, bronchitas skirstomas į:

• Ūminį bronchitą – dažniausiai atsiranda po virusinės infekcijos ir trunka iki trijų savaičių.
• Lėtinį bronchitą – pasireiškia ilgalaikiu (ne trumpiau kaip tris mėnesius per metus dvejus metus iš eilės) kosuliu, dažnai susijusiu su rūkymu ar kitomis lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis.

Bronchito priežastys

Bronchito atsiradimą gali lemti keli veiksniai:

• Virusinės infekcijos. Dauguma bronchito atvejų yra virusinės kilmės ir prasideda kaip peršalimo ar gripo komplikacija.
• Bakterinės infekcijos. Nors pasitaiko rečiau, bakterijos gali sukelti sudėtingesnę ligos formą.
• Rūkymas ir oro tarša. Ilgalaikis dirginančių medžiagų poveikis gali sukelti lėtinį bronchitą.
• Silpnas imunitetas. Asmenys su nusilpusia imunine sistema (vaikai, senyvo amžiaus žmonės, sergantieji lėtinėmis ligomis) yra labiau linkę susirgti bronchitu.

Pagrindiniai bronchito simptomai

Bronchito simptomai gali būti įvairūs, tačiau pagrindiniai požymiai yra:

• Sausas arba drėgnas kosulys. Pradinėje stadijoje kosulys dažniausiai būna sausas, vėliau atsiranda gleivėtos ar pūlingos skreplės.
• Krūtinės skausmas kosint. Dėl bronchų sudirgimo kosulys gali būti skausmingas.
• Karščiavimas ir bendras silpnumas. Temperatūra dažniausiai nekyla aukščiau 38 °C, tačiau gali būti jaučiamas nuovargis ir bendras negalavimas.
• Švokštimas ar dusulys. Kai kuriais atvejais, ypač sergant lėtiniu bronchitu, gali pasireikšti kvėpavimo pasunkėjimas.

Bronchito gydymas

Dauguma bronchito atvejų yra virusinės kilmės, todėl antibiotikai nereikalingi. Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir paciento būklės:

• Poilsis ir pakankamas skysčių vartojimas. Rekomenduojama gerti daug šiltų skysčių, kad gleivės lengviau pasišalintų iš kvėpavimo takų.
• Kosulį lengvinantys vaistai. Jei kosulys labai varginantis, gali būti naudojami mukolitikai (gleives skystinantys vaistai) arba priešuždegiminiai sirupai, tačiau jų vartojimas turėtų būti suderintas su gydytoju.
• Įkvėpavimas garais. Inhaliacijos su fiziologiniu tirpalu ar vaistažolių nuovirais gali palengvinti kvėpavimą ir sumažinti bronchų dirginimą.
• Vaistai nuo uždegimo ir skausmo. Jei yra temperatūra ar skausmas krūtinėje, gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip ibuprofenas ar paracetamolis.
• Kada reikalingi antibiotikai? Jei gydytojas nustato bakterinę infekciją, gali būti paskirti antibiotikai, tačiau jų vartojimas be būtinybės yra nerekomenduojamas.

Bronchitas paprastai praeina savaime per dvi ar tris savaites, tačiau kai kuriais atvejais liga gali komplikuotis ar pereiti į lėtinę formą. Jei simptomai nepraeina arba blogėja, būtina kreiptis į gydytoją.

Plaučių uždegimas: priežastys, simptomai ir gydymas

Plaučių uždegimas, dar vadinamas pneumonija, yra rimta kvėpavimo takų infekcija, kai uždegimas apima plaučių alveoles. Ši liga gali būti pavojinga, ypač kūdikiams, vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi. Skirtingai nei bronchitas, kuris dažniausiai yra virusinės kilmės, plaučių uždegimą gali sukelti ir bakterijos, virusai bei grybeliai, o gydymo metodai priklauso nuo sukėlėjo.

Kas yra plaučių uždegimas?

Plaučių uždegimas išsivysto, kai infekcija pasiekia plaučių audinį ir sukelia uždegiminę reakciją. Uždegimo metu alveolėse (mažose oro pūslelėse) kaupiasi skysčiai ar pūliai, todėl plaučiai negali tinkamai atlikti savo funkcijos – aprūpinti organizmą deguonimi.

Plaučių uždegimas gali būti skirstomas į:

• Bakterinį plaučių uždegimą. Sukelia bakterijos, dažniausiai Streptococcus pneumoniae, rečiau – Mycoplasma pneumoniae, Legionella pneumophila ar kiti mikroorganizmai. Ši ligos forma dažniausiai reikalauja gydymo antibiotikais.
• Virusinį plaučių uždegimą. Sukelia gripo virusai, respiracinis sincitinis virusas (RSV), koronavirusai ir kiti virusiniai patogenai. Dažniausiai pasireiškia lengvesne eiga nei bakterinis plaučių uždegimas.
• Grybelinį plaučių uždegimą. Pasitaiko rečiau, dažniausiai žmonėms su nusilpusia imunine sistema.

Plaučių uždegimo priežastys

Pagrindiniai veiksniai, galintys sukelti plaučių uždegimą:

• Bakterinės, virusinės ir grybelinės infekcijos. Daugeliu atvejų plaučių uždegimas atsiranda kaip komplikacija po peršalimo, gripo ar bronchito.
• Susilpnėjusi imuninė sistema. Žmonės, turintys lėtinių ligų (diabetą, širdies ar plaučių ligas), vyresnio amžiaus asmenys ir kūdikiai yra labiau pažeidžiami.
• Lėtinės kvėpavimo takų ligos. Sergantieji astma, lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) ar bronchų ligomis turi didesnę riziką susirgti plaučių uždegimu.
• Rūkymas ir oro tarša. Kenksmingos dalelės silpnina plaučių apsauginius mechanizmus, todėl didėja infekcijos rizika.

Pagrindiniai plaučių uždegimo simptomai

Plaučių uždegimo simptomai gali skirtis priklausomai nuo sukėlėjo ir ligos sunkumo, tačiau pagrindiniai požymiai yra:

• Aukšta temperatūra ir šaltkrėtis. Skirtingai nuo bronchito, plaučių uždegimas dažniausiai sukelia stiprų karščiavimą (daugiau nei 38,5 °C).
• Stiprus kosulys su skrepliais. Kosulys dažnai būna produktyvus, su gleivingomis, geltonomis ar žalsvomis skreplėmis, o kai kuriais atvejais – su kraujo priemaišomis.
• Kvėpavimo pasunkėjimas. Kadangi plaučiai tinkamai neaprūpina organizmo deguonimi, gali atsirasti dusulys net ir atliekant paprastą veiklą.
• Krūtinės skausmas. Kosint ar kvėpuojant gali būti jaučiamas spaudimas ar skausmas krūtinėje.
• Nuovargis ir bendras silpnumas. Dėl sumažėjusio deguonies kiekio kraujyje gali atsirasti didelis nuovargis.

Kai kuriais atvejais, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, plaučių uždegimas gali pasireikšti be ryškaus karščiavimo, tačiau su stipriu silpnumu, sumišimu ir dusuliu.

Plaučių uždegimo gydymas

Plaučių uždegimo gydymas priklauso nuo ligos sukėlėjo ir paciento būklės:

• Antibiotikai. Jei liga yra bakterinės kilmės, gydytojai skiria antibiotikus, kurie dažniausiai vartojami 7–10 dienų.
• Simptominis gydymas. Jei uždegimą sukėlė virusas, gydymas yra simptominis – skiriami karščiavimą mažinantys vaistai, kosulį lengvinantys preparatai, deguonies terapija esant stipriam dusuliui.
• Hospitalizacija. Jei plaučių uždegimas yra sunkus, ypač senyvo amžiaus žmonėms ar pacientams su kvėpavimo nepakankamumu, gali prireikti gydymo ligoninėje. Tokiu atveju gali būti skiriama intraveninė antibiotikų terapija, deguonies terapija ar net mechaninė plaučių ventiliacija.
• Poilsis ir pakankamas skysčių vartojimas. Kaip ir sergant bronchitu, svarbu gerti daug skysčių, kad būtų lengviau pašalinti gleives ir palengvinti kvėpavimą.

Plaučių uždegimas yra rimta liga, todėl bet kokiu atveju reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją, ypač jei simptomai stiprėja arba trunka ilgiau nei kelias dienas.

Kaip atskirti bronchitą nuo plaučių uždegimo?

Bronchitas ir plaučių uždegimas gali turėti panašių simptomų, todėl svarbu žinoti pagrindinius skirtumus, kurie padės laiku atpažinti rimtesnę būklę ir imtis tinkamo gydymo.

Pagrindiniai simptomų skirtumai

Karščiavimo intensyvumas ir pobūdis

Bronchitas dažniausiai nesukelia labai aukštos temperatūros, o jei karščiavimas pasireiškia, jis yra lengvas ir trumpalaikis. Plaučių uždegimas dažnai prasideda staigiu temperatūros pakilimu iki 39°C ir daugiau, kartu su stipriu šaltkrėčiu ir prakaitavimu.

Kosulio tipas ir jo trukmė

Sergant bronchitu, kosulys dažniausiai prasideda sausu ir neproduktyviu, vėliau atsiranda gleivių. Kosulys gali trukti iki trijų savaičių, bet pamažu silpnėja. Plaučių uždegimo atveju kosulys dažnai iš karto būna stiprus, su skrepliais, kurie gali būti pūlingi ar net su kraujo priemaišomis.

Kvėpavimo pasunkėjimas ir skausmas

Bronchitas gali sukelti lengvą dusulį, tačiau paprastai žmogus vis dar gali normaliai kvėpuoti. Plaučių uždegimas gali lemti stiprų kvėpavimo pasunkėjimą, nes plaučių alveolės užpildomos skysčiais ir sutrinka deguonies įsisavinimas. Be to, sergant plaučių uždegimu, dažnai jaučiamas aštrus krūtinės skausmas, kuris sustiprėja kvėpuojant ar kosint.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

• Jei temperatūra aukštesnė nei 38,5°C ir laikosi ilgiau nei dvi dienas.
• Jei atsiranda stiprus dusulys arba jaučiamas oro trūkumas.
• Jei kosint atsiranda kraujo priemaišų skrepliuose.
• Jei jaučiamas stiprus krūtinės skausmas, ypač kvėpuojant.
• Jei bendras organizmo silpnumas yra labai stiprus ir trukdo kasdienei veiklai.

Bronchitas dažniausiai yra lengvesnė liga, kuri praeina savaime, tačiau plaučių uždegimas gali sukelti rimtų komplikacijų ir reikalauti skubaus gydymo. Jei kyla abejonių dėl savo būklės, geriausia nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Rizikos grupės ir komplikacijos

Bronchitas ir plaučių uždegimas gali pasireikšti bet kuriam žmogui, tačiau tam tikros žmonių grupės turi didesnę riziką susirgti šiomis ligomis ir susidurti su komplikacijomis.

Kas turi didesnę riziką susirgti bronchitu ar plaučių uždegimu?

• Vyresnio amžiaus žmonės (virš 65 metų). Su amžiumi imuninė sistema silpnėja, todėl organizmas tampa mažiau atsparus infekcijoms.
• Vaikai, ypač jaunesni nei 5 metų. Jų kvėpavimo sistema dar nėra visiškai išsivysčiusi, todėl jie lengviau užsikrečia ir dažniau serga sunkiomis infekcijomis.
• Žmonės su nusilpusia imunine sistema. Sergantieji lėtinėmis ligomis (diabetu, širdies ligomis, inkstų nepakankamumu), tie, kurie gydomi chemoterapija ar vartoja imunitetą slopinančius vaistus, turi didesnę riziką.
• Rūkaliai ir tie, kurie dažnai būna užterštoje aplinkoje. Tabako dūmai ir oro tarša silpnina kvėpavimo takų apsauginius mechanizmus, todėl bronchitas ar plaučių uždegimas gali išsivystyti lengviau.
• Žmonės, turintys lėtines kvėpavimo sistemos ligas. Astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) ir kitos plaučių ligos didina komplikacijų tikimybę.

Kokios gali būti bronchito ir plaučių uždegimo komplikacijos?

Bronchitas dažniausiai praeina be rimtų pasekmių, tačiau kai kuriais atvejais gali sukelti:

• Lėtinį bronchitą ar lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (jei bronchitas kartojasi dažnai).
• Kvėpavimo nepakankamumą sergantiesiems plaučių ligomis.
• Antrinę bakterinę infekciją, kai virusinė infekcija susilpnina imuninę sistemą ir sudaro palankias sąlygas bakterijoms.

Plaučių uždegimas gali turėti rimtesnių komplikacijų, įskaitant:

• Kvėpavimo nepakankamumą. Jei infekcija apima didelę plaučių dalį, organizmas gali negauti pakankamai deguonies, todėl gali prireikti papildomos deguonies terapijos ar net dirbtinės plaučių ventiliacijos.
• Sepsį. Jei bakterijos iš plaučių patenka į kraują, gali išsivystyti gyvybei pavojinga infekcija.
• Pleuros uždegimą arba skysčio kaupimąsi plaučiuose. Kai kuriais atvejais gali tekti pašalinti susikaupusį skystį iš pleuros ertmės.
• Lėtinę plaučių funkcijos pažeidą. Jei plaučių audinys pažeidžiamas stipriai, gali susiformuoti randai, dėl kurių sumažėja plaučių gebėjimas efektyviai aprūpinti organizmą deguonimi.

Kaip apsisaugoti nuo šių ligų?

• Reguliari vakcinacija. Skiepai nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos gali sumažinti riziką susirgti tiek bronchitu, tiek plaučių uždegimu.
• Imuninės sistemos stiprinimas. Subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, miego higiena ir streso valdymas padeda organizmui geriau kovoti su infekcijomis.
• Rūkymo atsisakymas. Mesti rūkyti yra vienas efektyviausių būdų sumažinti kvėpavimo takų infekcijų riziką.
• Tinkama rankų higiena ir kontaktų su sergančiais asmenimis vengimas. Virusinės ir bakterinės infekcijos dažnai plinta per tiesioginį kontaktą, todėl rankų plovimas ir apsisaugojimas nuo sergančiųjų yra svarbūs profilaktikos būdai.
• Reguliarus sveikatos tikrinimas. Žmonėms, turintiems lėtinių ligų, svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją ir stebėti savo sveikatos būklę.

Tiek bronchitas, tiek plaučių uždegimas gali sukelti rimtų pasekmių, todėl svarbu laiku atpažinti ligos simptomus, imtis tinkamų gydymo priemonių ir, jei reikia, kreiptis į gydytoją.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar bronchitas gali virsti plaučių uždegimu?

Taip, ūminis bronchitas gali komplikuotis ir virsti plaučių uždegimu, ypač jei žmogaus imuninė sistema yra nusilpusi arba infekcija plinta giliau į plaučius. Jei bronchito simptomai nepraeina per kelias savaites, o kosulys ir karščiavimas stiprėja, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų išvengta rimtesnių komplikacijų.

Ar visada reikia antibiotikų?

Ne. Bronchitas dažniausiai būna virusinės kilmės, todėl antibiotikai nėra veiksmingi. Jie skiriami tik tada, kai nustatoma bakterinė infekcija. Plaučių uždegimo atveju antibiotikai būtini, jei ligą sukėlė bakterijos, tačiau virusinio plaučių uždegimo atveju gydymas yra simptominis.

Kaip namuose atskirti, ar tai bronchitas, ar plaučių uždegimas?

• Jei temperatūra yra žemesnė nei 38 °C, kosulys dažniausiai sausas, o dusulys nėra stiprus – greičiausiai tai bronchitas.
• Jei temperatūra aukšta (daugiau nei 38,5 °C), kosulys su pūlingomis ar kraujingomis skreplėmis, o kvėpavimas tampa sunkus – galima įtarti plaučių uždegimą. Tokiu atveju reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Ar galima gydytis savarankiškai?

Sergant bronchitu, galima gydytis namuose, laikantis pagrindinių taisyklių – gerti daug skysčių, ilsėtis, drėkinti patalpų orą ir vartoti simptomus lengvinančius vaistus. Plaučių uždegimas yra rimtesnė būklė, todėl gydytis savarankiškai nerekomenduojama. Jei pasireiškia stiprus kosulys, dusulys ar ilgai trunkantis karščiavimas, būtina gydytojo konsultacija.

Kokie simptomai rodo, kad būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?

• Aukšta temperatūra (daugiau nei 38,5 °C) ir šaltkrėtis, trunkantys ilgiau nei dvi dienas.
• Stiprus dusulys ar kvėpavimo pasunkėjimas net ramybės būsenoje.
• Kraujingos ar pūlingos skreplės.
• Aštrus krūtinės skausmas kvėpuojant ar kosint.
• Staigus bendros būklės pablogėjimas, stiprus silpnumas ar sąmonės aptemimas.

Išvada – kaip apsisaugoti ir tinkamai gydytis?

Bronchitas ir plaučių uždegimas yra dvi skirtingos kvėpavimo takų ligos, kurias būtina atpažinti laiku, kad būtų galima taikyti tinkamą gydymą. Nors bronchitas dažniausiai praeina savaime ir reikalauja tik simptominio gydymo, plaučių uždegimas gali būti pavojinga liga, kurią būtina gydyti prižiūrint gydytojui.

Pagrindinės rekomendacijos sveikstant po bronchito ar plaučių uždegimo

• Laikytis gydytojo rekomendacijų ir nevartoti vaistų be specialisto patarimo.
• Gerti pakankamai skysčių, kad būtų lengviau pašalinti gleives ir palengvinti kvėpavimą.
• Užtikrinti poilsį ir vengti per didelio fizinio krūvio, kol organizmas visiškai atsigaus.
• Jei gydytojas paskyrė antibiotikus, vartoti juos visą nustatytą kursą, net jei jaučiatės geriau.
• Stiprinti imuninę sistemą subalansuota mityba, fiziniu aktyvumu ir kokybišku miegu.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

• Jei liga užsitęsia ilgiau nei tris savaites.
• Jei simptomai stiprėja, užuot silpnėję.
• Jei atsiranda stiprus dusulys, krūtinės skausmas ar sąmonės aptemimas.
• Jei kyla įtarimų, kad bronchitas perėjo į plaučių uždegimą.

Kaip stiprinti imunitetą ir išvengti kvėpavimo takų infekcijų?

• Vengti tabako dūmų ir oro taršos, nes jie dirgina kvėpavimo takus.
• Dažnai plauti rankas ir vengti kontakto su sergančiais asmenimis.
• Skiepytis nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos, ypač jei priklausote rizikos grupei.
• Vėdinti patalpas ir palaikyti tinkamą oro drėgmę, kad kvėpavimo takai nebūtų išsausėję.

Bronchito ir plaučių uždegimo gydymas priklauso nuo teisingos diagnozės, todėl esant rimtesniems simptomams svarbu kuo anksčiau kreiptis į gydytoją.