Piktybinė odos melanoma

Ligos aprašymas

Piktybinė odos melanoma yra agresyviausia odos vėžio forma, kuri išsivysto iš pigmentinių ląstelių, vadinamų melanocitais. Melanocitai yra atsakingi už odos pigmento – melanino – gamybą. Melanoma gali formuotis tiek sveikoje odoje, tiek iš jau egzistuojančių apgamų. Tai vienas iš pavojingiausių odos vėžio tipų, nes ji gali greitai plisti į kitus kūno organus (metastazuoti), jei nebus laiku diagnozuota ir gydyta. Nors melanoma gali pasireikšti bet kuriame amžiuje ir bet kuriame odos tipe, dažniau ji randama žmonėms su šviesia oda ir ilgu saulės poveikio istorija.

Ligos priežastis

Piktybinės melanomos išsivystymą lemia įvairūs veiksniai, tačiau pagrindinė priežastis yra DNR pažeidimas melanocituose, dažniausiai sukeltas ultravioletinės (UV) spinduliuotės. UV spinduliai gali būti gaunami tiek iš saulės, tiek iš dirbtinių šaltinių, pavyzdžiui, soliariumų. Kiti rizikos veiksniai taip pat prisideda prie melanomos atsiradimo.

• Perteklinis saulės poveikis: ilgalaikis arba intensyvus UV spindulių poveikis gali sukelti DNR pažeidimus, dėl kurių prasideda nevaldomas melanocitų dauginimasis.
• Soliariumų naudojimas: dirbtinė UV spinduliuotė taip pat didina melanomos riziką, ypač jauniems žmonėms.
• Genetinė predispozicija: šeimos narių istorija, kai kiti šeimos nariai sirgo melanoma, padidina riziką.
• Daugybiniai arba netipiški apgamai: žmonės, turintys daug apgamų arba neįprastų (dysplazinių) apgamų, turi didesnę riziką susirgti melanoma.
• Silpna imuninė sistema: žmonės, kurių imuninė sistema yra nusilpusi dėl ligos ar vaistų, turi didesnę riziką susirgti melanoma.

Ligos simptomai

Piktybinė melanoma gali pasireikšti įvairiais simptomais, todėl svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius odos pakitimus, ypač apgamuose ar kitose pigmentinėse vietose. Melanoma dažnai formuojasi kaip naujas, greitai augantis apgamas arba esamo apgamo pakitimas.

• Apgamo dydžio, formos ar spalvos pokyčiai: melanoma gali atsirasti kaip naujas tamsus, nelygios spalvos arba formos apgamas. Ji gali būti įvairių spalvų: juoda, ruda, rausva, pilkšva ar net mėlyna.
• Asimetrija: vienas apgamo pusė gali skirtis nuo kito, o melanoma dažniausiai yra netaisyklingos formos.
• Nelygūs kraštai: melanoma dažniausiai turi nelygius, neryškius kraštus, priešingai nei gerybiniai apgamai, kurie paprastai yra apvalūs arba ovalūs.
• Spalvos pasikeitimas: melanomos gali būti ne vienos spalvos, o turėti kelis atspalvius, pavyzdžiui, rudos, juodos, rausvos ar net pilkšvos dėmės.
• Dydžio didėjimas: melanomos dažnai būna didesnės nei 6 mm, tačiau ankstyvose stadijose gali būti ir mažesnės.
• Niežėjimas, kraujavimas ar opų formavimasis: melanomos gali niežėti, tapti jautrios, pradėti kraujuoti arba susiformuoti opomis.

Ligos klasifikacija

Piktybinė melanoma klasifikuojama pagal jos stadijas, kurios nurodo ligos išplitimo laipsnį ir prognozę. Tai padeda nustatyti gydymo planą ir ligos prognozes.

• I stadija: melanoma yra tik odos paviršiuje (epidermyje) ir nesukėlusi metastazių. Tai lokalizuota melanoma, kuri dar nėra giliai įsiskverbusi į odą.
• II stadija: melanoma yra gilesnė, tačiau vis dar lokalizuota ir nėra išplitusi į limfmazgius ar kitus organus.
• III stadija: melanoma pradėjo plisti į netoliese esančius limfmazgius, tačiau dar nepasiekė tolimųjų organų.
• IV stadija: melanoma išplitusi (metastazavusi) į tolimus organus, pavyzdžiui, plaučius, kepenis, smegenis arba kaulus.

Ligos diagnostika

Piktybinės melanomos diagnozė remiasi klinikiniais požymiais, laboratoriniais tyrimais ir biopsija. Gydytojas dermatologas, įtaręs melanomą, atliks specialius tyrimus, siekdamas patvirtinti diagnozę ir įvertinti ligos stadiją.

• Dermatoskopija: naudojant dermatoskopą, gydytojas apžiūri apgamą ar odos pakitimus didesniu padidinimu, kad nustatytų piktybinius požymius.
• Odos biopsija: tai pagrindinis metodas, skirtas melanomos diagnozei patvirtinti. Pažeistos odos dalis pašalinama ir tiriama mikroskopu, kad būtų nustatyta, ar tai melanoma.
• Limfmazgių biopsija: jei melanoma išplito į limfmazgius, gali būti atliekama jų biopsija, siekiant įvertinti plitimą.
• Vaizdo tyrimai: kompiuterinė tomografija (KT), magnetinis rezonansas (MRT) arba pozitronų emisijos tomografija (PET) gali būti atliekami, jei įtariama, kad melanoma metastazavo į kitus organus.

Ligos gydymas ir vaistai

Melanomos gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir bendros paciento sveikatos būklės. Gydymas gali apimti chirurgines priemones, imunoterapiją, chemoterapiją ar spindulinę terapiją.

• Chirurgija: pagrindinis melanomos gydymo metodas yra chirurginis pažeisto odos audinio pašalinimas. Priklausomai nuo melanomos dydžio ir gylio, gali būti pašalinta ir aplinkinė sveika oda bei limfmazgiai, jei melanoma išplito.
• Imunoterapija: tai gydymo metodas, kuris stimuliuoja paciento imuninę sistemą, kad ji galėtų kovoti su melanoma. Tokie vaistai kaip pembrolizumabas ar nivolumabas dažnai naudojami pažengusiose stadijose.
• Tikslinė terapija: kai kuriems pacientams skiriami vaistai, kurie veikia specifinius genetinius pokyčius melanomos ląstelėse. Pvz., BRAF mutacijos atveju gali būti naudojami BRAF inhibitoriai, tokie kaip vemurafenibas.
• Chemoterapija: naudojama rečiau, dažniausiai kai kiti gydymo metodai nėra veiksmingi. Chemoterapiniai vaistai naikina greitai besidalijančias vėžio ląsteles, tačiau gali paveikti ir sveikus audinius.
• Spindulinė terapija: gali būti naudojama pažengusiose stadijose arba kaip paliatyvi priemonė, siekiant sumažinti skausmą ir kitus simptomus, jei melanoma metastazavo į kitus organus.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors piktybinė melanoma reikalauja profesionalaus gydymo, kai kurios natūralios priemonės gali padėti stiprinti imuninę sistemą ir gerinti bendrą sveikatą. Tačiau svarbu pabrėžti, kad šios priemonės negali pakeisti medicininio gydymo.

• Žalioji arbata: turi antioksidacinių savybių, kurios gali padėti sumažinti uždegimą ir stiprinti imuninę sistemą.
• Ciberžolė: veiklioji medžiaga kurkuminas pasižymi priešuždegiminėmis ir galimai priešvėžinėmis savybėmis.
• Alyvuogių aliejus: turtingas antioksidantais ir sveikaisiais riebalais, gali padėti palaikyti bendrą odos ir organizmo sveikatą.

Prevencija

Melanomos prevencija yra itin svarbi siekiant sumažinti šios ligos išsivystymo riziką. Svarbu imtis priemonių, kurios mažintų UV spindulių poveikį ir skatintų reguliarų odos tikrinimą.

• Vengti saulės per didelio poveikio: svarbu riboti laiką saulėje, ypač vidurdienį, kai UV spinduliai yra stipriausi.
• Naudoti apsauginį kremą nuo saulės: naudoti kremus su bent 30 SPF apsauga, ypač atvirose kūno vietose.
• Vengti soliariumų: dirbtinė UV spinduliuotė kelia melanomos riziką, todėl soliariumų reikėtų vengti.
• Reguliariai tikrinti odą: reguliariai tikrinti savo apgamus ir kreiptis į gydytoją, jei pastebimi pakitimai. Tai ypač svarbu žmonėms, kurie turi daug apgamų arba šeimos narių, sirgusių melanoma.
• Dėvėti apsauginius drabužius: ilgos rankovės, skrybėlės ir akiniai nuo saulės padeda apsaugoti odą nuo žalingo UV spindulių poveikio.

Šaltiniai

1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK470409/#:~:text=Melanoma%20is%20a%20malignancy%20derived,the%20gastrointestinal%20tract%20and%20brain.
2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/melanoma/symptoms-causes/syc-20374884
3. https://www.nhs.uk/conditions/melanoma-skin-cancer/