Raumenų biopsija

Raumenų biopsija kas tai yra?

Raumenų biopsija – tai medicininė procedūra, kurios metu imamas mažas raumenų audinio mėginys tyrimui. Šis metodas naudojamas siekiant diagnozuoti įvairias raumenų ligas ir sutrikimus, tokias kaip raumenų distrofijos, uždegiminės miopatijos, metabolinės ligos, neurogeninės ligos ir kitos būklės, kurios gali paveikti raumenų funkciją.

Raumenų biopsija leidžia gydytojams tiesiogiai įvertinti raumenų ląstelių struktūrą, jų būklę bei biocheminius ir genetinius pokyčius, kurie gali lemti raumenų pažeidimą ar disfunkciją. Biopsijos metu tiriamas raumens audinys mikroskopu, naudojant specialius dažiklius ar molekulinius tyrimus, siekiant nustatyti galimas patologijas.

Kada atliekama raumenų biopsija?

Raumenų biopsija dažniausiai atliekama įtarus šias ligas ar būkles:

  • Raumenų distrofijos – tai genetinės ligos, kurios sukelia laipsnišką raumenų silpnėjimą ir nykimą.
  • Uždegiminės miopatijos – autoimuninės ligos, kurios sukelia raumenų uždegimą, pvz., dermatomiozitas ar polimiozitas.
  • Metabolinės raumenų ligos – tokios ligos kaip glikogeno kaupimosi sutrikimai ar mitochondrijų miopatijos, kurios veikia raumenų energijos gamybą.
  • Neurogeninės ligos – ligos, kurios pažeidžia nervus, kontroliuojančius raumenis, pvz., amiotrofinė lateralinė sklerozė (ALS) ar Charcot-Marie-Tooth liga.
  • Raumenų infekcijos – bakterinės ar virusinės infekcijos, kurios sukelia raumenų uždegimą ar pažeidimą.
  • Neaiškios kilmės raumenų silpnumas – kai pacientui pasireiškia raumenų silpnumas ar skausmas, tačiau kitais tyrimais priežasties nustatyti nepavyksta.

Kaip atliekama raumenų biopsija?

Raumenų biopsija gali būti atliekama dviem būdais:

  1. Atviroji biopsija – atliekamas nedidelis pjūvis per odą ir paimamas raumenų audinio mėginys. Šis metodas naudojamas, kai reikia gauti didesnį raumenų audinio kiekį arba tikslesnę vietą biopsijai.
  2. Adatinė biopsija – naudojama speciali adata, per kurią paimamas nedidelis raumenų audinio gabalėlis, neprireikus daryti didelio pjūvio. Tai yra mažiau invazinis metodas, tačiau jis leidžia paimti mažesnį mėginį.

Procedūra dažniausiai atliekama vietinėje nejautroje, todėl pacientai nejaučia skausmo, tačiau gali jausti spaudimą ar tempimą. Po biopsijos, biopsijos vietoje gali atsirasti mėlynė ar lengvas skausmas, kuris praeina per kelias dienas.

Kokia norma turi būti raumenų biopsijos rezultatai suaugusiam?

Normalūs raumenų biopsijos rezultatai rodo, kad raumenų ląstelės yra sveikos, turi normalią struktūrą ir funkcionuoja tinkamai. Tai reiškia, kad:

  • Raumenų ląstelės yra vienodos formos ir dydžio – be degeneracinių požymių.
  • Nėra uždegiminių ląstelių – tai rodo, kad nėra uždegiminės miopatijos ar infekcijos.
  • Raumenų ląstelių mitochondrijų ir kitų struktūrų struktūra yra normali – nėra požymių, kurie rodytų metabolinius sutrikimus ar mitochondrijų miopatiją.
  • Raumenų skaidulos yra vientisos – be plyšimų, randų ar degeneracijos požymių, kas gali rodyti raumenų distrofiją.

Ką rodo nenormalūs raumenų biopsijos rezultatai?

Nenormalūs raumenų biopsijos rezultatai gali rodyti įvairias raumenų ar nervų ligas. Priklausomai nuo biopsijos rezultatų, gydytojas gali nustatyti šias būkles:

  • Raumenų distrofija – biopsija gali parodyti raumenų skaidulų degeneraciją, randų audinį ar riebalų kaupimąsi vietoje normalios raumenų struktūros.
  • Uždegiminė miopatija – biopsijoje gali būti matomi uždegiminiai ląstelių infiltratai, kurie rodo autoimuninį uždegimą, būdingą tokioms ligoms kaip polimiozitas ar dermatomiozitas.
  • Metabolinės miopatijos – gali būti aptikti mitochondrijų ar kitų ląstelių struktūrų pakitimai, rodantys medžiagų apykaitos problemas, pvz., glikogeno kaupimosi ligą ar mitochondrijų disfunkciją.
  • Neurogeninės ligos – raumenų biopsijoje gali būti matomi raumenų ląstelių pakitimai, kurie rodo nervų pažeidimą ar degeneraciją, susijusią su nervų ligomis, pvz., ALS.

Komplikacijos po raumenų biopsijos

Raumenų biopsija yra saugi procedūra, tačiau gali atsirasti kai kurių komplikacijų:

  • Kraujavimas ar mėlynės biopsijos vietoje.
  • Infekcija biopsijos vietoje (nors tai reta komplikacija).
  • Skausmas ar diskomfortas biopsijos srityje, kuris paprastai praeina per kelias dienas.

Šaltiniai

  1. https://www.hopkinsmedicine.org/health/treatment-tests-and-therapies/muscle-biopsy#:~:text=A%20muscle%20biopsy%20is%20a,biopsy%20needle%20into%20your%20muscle.
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diagnostics/muscle-biopsy