Rosuvastatinum

Apibūdinimas
HMG-KoA reduktazės ir endogeninės cholesterolio
sintezės inhibitorius.
Indikacijos
Heterozigotinė hipercholesterolemija (IIA tipo)
arba mišri dislipidemija (IIB tipas) suaugusiesiems
ir vaikams nuo 6 metų (dietos ir kitų nefarmakologinių
priemonių poveikiui papildyti, kai jų
nepakanka); homozigotinė šeiminė hipercholesterolemija
(dietos ir kitų lipidų koncentraciją mažinančių
gydymo būdų poveikiui papildyti arba kai
jie netinka); sunkių kardiovaskulinių įvykių pirminė
profilaktika, kai yra didelė jų rizika (kitoms rizikos
veiksnių koregavimo priemonėms papildyti).
Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas rozuvastatinui arba kuriai
nors pagalbinei medžiagai; aktyvios kepenų ligos
(taip kuomet yra nuolat padidėjusi transaminazių
koncentracija serume daugiau kaip 3 kartus);
sunkus IFN (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30
ml/min.); miopatija; kartu su ciklosporinu; nėščiosioms,
žindyvėms ir vaisingoms moterims, kurios
nenaudoja tinkamų kontracepcijos priemonių;
40 mg per parą vartoti negalima, jei yra miopatijos
ar rabdomiolizės rizikos veiksnių.
Dozavimas
Suaugusiesiems. Per burną. Hipercholesterolemija:
5 arba 10 mg 1 kartą per parą, prireikus po 4 sav.
didinama iki 20 mg 1 kartą per parą, didžiausia paros
dozė – 40 mg. Kardiovaskulinių įvykių pirminė
profilaktika: 20 mg 1 kartą per parą.
Vaikams. Per burną. Heterozigotinė šeiminė hipercholesterolemija
– 6-9 metų: iš pradžių 5 mg
1 kartą per parą, įprastinis dozių diapazonas –
5-10 mg 1 kartą per parą; 10-17 metų: iš pradžių
5 mg 1 kartą per parą, įprastinis dozių diapazonas
– 5-20 mg 1 kartą per parą.
Senyviems (> 70 metų). Per burną. Iš pradžių
5 mg 1 kartą per parą, kitokio dozės koregavimo
nereikia.
IFN. Per burną. Lengvas IFN – dozės koreguoti
nereikia, vidutinis IFN – iš pradžių 5 mg per parą,
40 mg per parą vartoti negalima.
Nepageidaujamos reakcijos
Dažnos: cukrinis diabetas; galvos skausmas, svaigimas;
vidurių užkietėjimas, pykinimas, pilvo
skausmas; mialgija; astenija.
Nedažnos: niežulys, išbėrimas, dilgėlinė.
Retos: trombocitopenija; padidėjusio jautrumo reakcijos,
įskaitant angioedemą; pankreatitas; padidėjusi
kepenų transaminazių koncentracija; miopatija
(įskaitant miozitą), rabdomiolizė;
Labai retos: polineuropatija, atminties praradimas;
gelta, hepatitas; artralgija; hematurija; ginekomastija
vyrams.
Nėštumas
Vartoti negalima. Žindymas
Vartoti negalima.
Įspėjimai
Atsargiai skirti, kai yra kepenų liga, padidėjusi ALAT,
ASAT ar KK koncentracija kraujyje, rabdomiolizės
rizikos veiksnių (sutrikusi inkstų funkcija, hipotirozė,
paveldima raumenų liga paties paciento arba jo
šeimos anamnezėje, buvęs toksinis statinų ar fibratų
poveikis raumenims, kepenų liga anamnezėje, amžius
>70 metų, alkoholizmas). Prieš gydant ir periodiškai
gydymo metu tirti kepenų funkciją (jei transaminazių
koncentracija > 3 VNR, mažinti dozę arba
vartojimą nutraukti). Kartu vartojami rosuvastatino
koncentraciją didinantys vaistai (pvz., ciklosporinas,
atazanaviras, lopinaviras, klopidogrelis) arba
miopatiją galintys sukelti vaistai (pvz., fibratai, ezetimibas)
didina miopatijos riziką. Įspėti pacientą,
kad tuoj pat kreiptųsi į gydytoją, jeigu atsirastų
raumenų skausmas, mėšlungis ar silpnumas, ypač
jei šie sutrikimai susiję su bendrojo pobūdžio negalavimu
ar karščiavimu. Įtarus intersticinę plaučių
ligą, vartojimą nutraukti.
Šaltinis | Vaistų žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Fiziologijos ir farmakologijos institutas | Medicinos mokslų daktaras Rimas Jankūnas, Medicinos mokslų daktaras Arvydas Milašius | Vidaus ligų klinika | Medicinos mokslų daktarė Palmira Leišytė