Vėžio nekrozės faktorius α
Vėžio nekrozės faktorius α (TNF-α): kas tai yra?
Vėžio nekrozės faktorius alfa (TNF-α) yra citokinas – baltymas, kurį gamina imuninės sistemos ląstelės ir kuris atlieka svarbų vaidmenį uždegimo procese. Jis dalyvauja organizmo atsake į infekcijas, pažeidimus ir navikines ląsteles, skatindamas uždegiminį procesą, kuris padeda kovoti su patogenais ir išvalyti pažeistas ląsteles. TNF-α taip pat reguliuoja ląstelių augimą, diferenciaciją ir apoptozę (užprogramuotą ląstelių žūtį).
Nors TNF-α atlieka svarbią gynybinę funkciją, per didelis jo kiekis arba lėtinis aktyvumas gali pakenkti sveikiems audiniams ir prisidėti prie autoimuninių bei lėtinių uždegiminių ligų, tokių kaip reumatoidinis artritas, Krono liga ir kitos. TNF-α tyrimai dažnai atliekami vertinant uždegimo intensyvumą ir siekiant nustatyti uždegiminių ligų ar tam tikrų vėžio rūšių riziką.
Kada atliekamas TNF-α tyrimas?
TNF-α tyrimas atliekamas, kai įtariama, kad organizme yra padidėjęs uždegimo lygis arba kai pacientas serga lėtinėmis uždegiminėmis ar autoimuninėmis ligomis. Šis tyrimas atliekamas šiais atvejais:
- Autoimuninės ligos: kai reikia įvertinti uždegimo lygį pacientams, sergantiems reumatoidiniu artritu, vilklige, psoriaze ir kitomis autoimuninėmis ligomis.
- Lėtinės uždegiminės ligos: esant tokios ligoms kaip Krono liga ar opinis kolitas, TNF-α tyrimas gali padėti nustatyti uždegimo lygį.
- Vėžio rizikos vertinimas: tam tikrais atvejais TNF-α gali būti naudojamas vertinant navikinių ląstelių atsiradimo riziką ar kaip žymuo gydymo veiksmingumui stebėti.
- Infekcinės ligos: kai kurios infekcijos gali sukelti stiprų imuninės sistemos atsaką, todėl TNF-α tyrimas padeda nustatyti uždegimo lygį.
- Tyrimų tikslas prieš biologinį gydymą: TNF inhibitoriai, tokie kaip adalimumabas ir etanerceptas, naudojami slopinti TNF-α aktyvumą autoimuninėse ligose, todėl prieš pradedant gydymą gali būti atliekamas šio baltymo tyrimas.
Kaip atliekamas TNF-α tyrimas?
TNF-α tyrimas atliekamas kraujo mėginyje, kuriame matuojamas TNF-α kiekis. Procedūra:
- Kraujo mėginio paėmimas: iš paciento venos paimamas kraujo mėginys.
- TNF-α koncentracijos nustatymas: laboratorijoje naudojami specialūs metodai, tokie kaip ELISA (imunofermentinė analizė) arba PGR (polimerazės grandininė reakcija), siekiant nustatyti TNF-α lygį kraujyje.
Kokia norma turi būti TNF-α suaugusiam?
TNF-α koncentracija kraujyje gali skirtis priklausomai nuo asmens būklės ir tyrimo metodų, tačiau įprastinės normos suaugusiems:
- TNF-α lygis: 1–15 pg/ml (pikogramai mililitre)
Normos ribos gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos ir naudojamų metodų.
Ką rodo padidėjęs TNF-α kiekis?
Padidėjęs TNF-α kiekis rodo aktyvų uždegiminį procesą organizme, kuris gali būti susijęs su šiomis būklėmis:
- Autoimuninės ligos: padidėjęs TNF-α lygis dažnai randamas sergant reumatoidiniu artritu, psoriaze, vilklige ir kitomis autoimuninėmis ligomis.
- Lėtinės uždegiminės ligos: ligos, tokios kaip Krono liga, opinis kolitas ar kitos uždegiminės žarnyno ligos.
- Infekcijos: ūminės ar lėtinės infekcijos gali sukelti TNF-α padidėjimą.
- Tam tikros vėžio formos: kai kuriais atvejais TNF-α lygis gali būti padidėjęs dėl naviko išsiskiriamų uždegiminių mediatorių.
- Sepsis: didelis TNF-α kiekis būdingas sepsiui, kai organizmas patiria itin stiprią uždegiminę reakciją dėl infekcijos.
Ką rodo sumažėjęs arba normalus TNF-α kiekis?
Normalus ar žemas TNF-α kiekis rodo, kad organizme nėra stipraus uždegimo arba jis yra tinkamai valdomas. Tai gali reikšti:
- Uždegimo nebuvimą: normalus TNF-α lygis rodo, kad nėra aktyvios uždegiminės reakcijos organizme.
- Sėkmingą gydymą: pacientams, vartojantiems TNF inhibitorius, sumažėjęs TNF-α lygis gali rodyti, kad uždegiminis atsakas yra slopinamas.
