Terapinio vaistų monitoringo (TVM) poreikis

Terapinio vaistų monitoringo (TVM) poreikis: kas tai yra?

Terapinis vaistų monitoringas (TVM) – tai procesas, kurio metu matuojama specifinio vaisto koncentracija paciento kraujyje, siekiant užtikrinti, kad jis būtų veiksmingas ir saugus. Ši praktika naudojama norint pasiekti optimalią vaisto dozę, išvengti perdozavimo ar nepageidaujamų šalutinių poveikių bei užtikrinti, kad vaistas veiktų terapiniu lygiu. TVM poreikis dažniausiai kyla tada, kai vaistas turi siaurą terapinį intervalą, tai yra, kai veiksminga ir toksiška dozės ribos yra labai artimos.

TVM dažniausiai taikomas tokiems vaistams kaip imunosupresantai, antibiotikai, priešepilepsiniai vaistai, antikoaguliantai, nes net ir nedideli jų dozės nukrypimai gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų arba net sumažinti vaisto veiksmingumą.

Kada atliekamas terapinio vaistų monitoringo tyrimas?

TVM poreikis dažniausiai kyla tam tikrų rizikos grupių pacientams arba kai naudojami vaistai, kurių dozes reikia itin tiksliai kontroliuoti. TVM atliekamas šiais atvejais:

• Vaistams su siauru terapiniu intervalu: vaistai, tokie kaip digoksinas, karbamazepinas, fenitoinas, litis, turi siaurą intervalą, todėl per maža ar per didelė dozė gali būti neveiksminga arba toksiška.
• Ilgalaikio gydymo atvejais: ilgai vartojant tam tikrus vaistus, svarbu stebėti jų kiekį kraujyje, kad būtų išvengta toksiškumo ar netoleravimo.
• Organų persodinimo atvejais: imunosupresantų, pvz., ciklosporino ar takrolimuzo, monitoringo reikia norint užkirsti kelią persodintų organų atmetimui ar toksiškumo rizikai.
• Šalutinių poveikių stebėjimas: jei pacientui pasireiškia neįprasti simptomai arba galimi šalutiniai poveikiai, kurie gali būti susiję su vaisto doze.
• Kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimai: kai pacientai serga kepenų ar inkstų ligomis, jų organizmas gali metabolizuoti vaistus kitaip, todėl svarbu atidžiai sekti vaisto koncentraciją.
• Individualūs metabolizmo skirtumai: kai kurie pacientai dėl genetinių veiksnių greičiau ar lėčiau metabolizuoja vaistus, todėl jų kraujyje gali kauptis per didelės ar per mažos vaisto koncentracijos.

Kaip atliekamas terapinio vaistų monitoringo tyrimas?

TVM atliekamas analizuojant paciento kraujo mėginį. Procesas:

1. Kraujo mėginio paėmimas: tam tikrais laiko tarpais, priklausomai nuo vaisto farmakokinetikos (kaip greitai jis įsisavinamas, pasiskirsto ir pašalinamas iš organizmo), paimamas paciento kraujo mėginys.
2. Vaisto koncentracijos nustatymas: laboratorijoje atliekamas vaisto koncentracijos kraujyje nustatymas, dažniausiai naudojant imunocheminius ar chromatografinius metodus.
3. Rezultatų interpretacija: gydytojas įvertina, ar vaisto koncentracija atitinka terapinį intervalą, ir sprendžia, ar reikia koreguoti dozę.

Kokia norma turi būti vaisto koncentracija kraujyje?

TVM normos priklauso nuo konkretaus vaisto ir jo terapinio intervalo. Terapinis intervalas – tai vaisto koncentracija, kurios ribose vaistas yra veiksmingas ir saugus. Štai keletas terapinių intervalų pavyzdžių:

• Digoksinas: 0,8–2,0 ng/ml
• Litis: 0,6–1,2 mEq/l
• Fenitoinas: 10–20 μg/ml
• Ciklosporinas: 100–400 ng/ml (priklausomai nuo būklės ir paciento)

Vaistų koncentracijos normos gali skirtis priklausomai nuo paciento būklės, vaisto tipo ir kitų klinikinių faktorių, todėl normos nustatomos individualiai.

Ką rodo padidėjęs vaisto kiekis?

Padidėjęs vaisto kiekis kraujyje rodo, kad vaisto koncentracija viršija terapinį intervalą ir gali sukelti toksiškumą. Pagrindinės priežastys:

• Per didelė dozė: pacientui gali būti paskirta per didelė vaisto dozė arba per dažnas vartojimas.
• Sumažėjusi vaisto metabolizacija: dėl kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimų vaistas gali kauptis kraujyje.
• Vaistų sąveika: kai kurie vaistai gali slopinti kito vaisto metabolizmą, todėl padidėja jų koncentracija.

Padidėjęs vaisto kiekis gali sukelti įvairių šalutinių poveikių, tokių kaip nuovargis, pykinimas, galvos svaigimas ar net rimtesni simptomai, priklausomai nuo vaisto.

Ką rodo sumažėjęs vaisto kiekis?

Sumažėjęs vaisto kiekis kraujyje rodo, kad vaisto koncentracija yra nepakankama ir gali būti neefektyvi. Priežastys:

• Nepakankama dozė: dozė gali būti per maža arba nepakankamai dažnai vartojama.
• Greitas metabolizmas: kai kuriems pacientams vaistas greitai metabolizuojamas, todėl kraujyje jo koncentracija sumažėja.
• Vaistų sąveika: kai kurie vaistai gali paskatinti kitų vaistų metabolizmą, sumažindami jų terapinį efektą.

Neefektyvus vaisto kiekis gali lemti ligos progresavimą ar simptomų nevaldomumą, todėl būtina koreguoti dozę.

Šaltiniai

1. https://medlineplus.gov/lab-tests/therapeutic-drug-monitoring/#:~:text=What%20is%20it%20used%20for,hard%2Dto%2Ddose%20medicines.
2. https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC2687654/