Proteinograma
Proteinograma: kas tai yra?
Proteinograma yra laboratorinis tyrimas, kurio metu kraujyje arba šlapime matuojamas įvairių baltymų kiekis ir jų pasiskirstymas. Baltymai yra svarbūs daugybei organizmo funkcijų, įskaitant imuninį atsaką, raumenų augimą, ląstelių struktūrą ir daugelį kitų. Proteinograma padeda nustatyti specifinius baltymų pokyčius, kurie gali rodyti uždegimą, infekcijas, imuninės sistemos sutrikimus, inkstų ar kepenų ligas bei tam tikras vėžio formas, pvz., dauginę mielomą. Tyrimas paprastai atliekamas naudojant elektroforezę, kai baltymai atskiriami pagal jų dydį ir krūvį.
Kokia norma turi būti proteinogramos rezultatuose suaugusiam?
Suaugusiųjų proteinogramos normos rodo, kaip pasiskirsto pagrindiniai kraujo serumo baltymai:
- Albuminas: 50-60% visų serumo baltymų, 35–50 g/l.
- Globulinai: suskirstyti į keletą frakcijų:
- Alfa-1 globulinai: 2-4%, 1-3 g/l.
- Alfa-2 globulinai: 6-10%, 4-8 g/l.
- Beta globulinai: 8-12%, 6-10 g/l.
- Gamma globulinai: 12-22%, 7-15 g/l (pagrindiniai imunoglobulinai).
Normalūs proteinogramos rezultatai rodo, kad nėra rimtų uždegiminių ar imuninės sistemos sutrikimų. Nukrypimai nuo normos gali rodyti, jog organizme vyksta uždegiminiai procesai, autoimuninės ligos ar net tam tikros vėžinės ligos, pavyzdžiui, dauginė mieloma.
Kokia norma turi būti proteinogramos rezultatuose vaikui?
Vaikų proteinogramos normos yra panašios į suaugusiųjų, tačiau specifiniai intervalai gali šiek tiek skirtis dėl augimo procesų. Pagrindiniai kraujo serumo baltymai turi būti tokiuose intervaluose:
- Albuminas: 35–55 g/l.
- Alfa-1 globulinai: 2-5%.
- Alfa-2 globulinai: 5-10%.
- Beta globulinai: 7-12%.
- Gamma globulinai: 10-20%.
Vaikų proteinogramos pokyčiai gali būti susiję su infekcijomis, uždegiminėmis ligomis arba imuninės sistemos disfunkcija, todėl šis tyrimas padeda diagnozuoti įvairius vaikų sveikatos sutrikimus.
Ką rodo padidėję proteinogramos rodikliai suaugusiam?
Padidėję tam tikri proteinogramos rodikliai suaugusiam gali reikšti įvairias sveikatos problemas:
- Padidėjęs albumino kiekis: paprastai susijęs su dehidratacija, nes kraujyje sumažėja vandens kiekis, todėl albumino koncentracija gali padidėti.
- Padidėję alfa globulinai: gali rodyti uždegimą, ūminę infekciją arba stresinę būklę. Šių baltymų lygis taip pat gali padidėti esant tam tikroms autoimuninėms ligoms ar kepenų ligoms.
- Padidėję beta globulinai: dažnai rodo lipidų apykaitos sutrikimus arba lėtinį uždegimą.
- Padidėję gamma globulinai: paprastai rodo imuninės sistemos aktyvumą, o tai gali būti susiję su lėtinėmis infekcijomis, autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip vilkligė ar reumatoidinis artritas, arba vėžinėmis ligomis, pavyzdžiui, daugine mieloma.
Ką rodo padidėję proteinogramos rodikliai vaikui?
Padidėję tam tikri proteinogramos rodikliai vaikams dažniausiai rodo uždegimines reakcijas ar imuninės sistemos suaktyvėjimą:
- Padidėjęs albuminas: dažniausiai susijęs su dehidratacija arba tam tikromis kepenų ligomis.
- Padidėję alfa ir beta globulinai: gali rodyti ūminį uždegimą, infekcijas arba autoimunines ligas, tokias kaip vaikų reumatoidinis artritas.
- Padidėję gamma globulinai: gali būti susiję su infekcijomis arba imuninės sistemos sutrikimais. Vaikams šių baltymų padidėjimas dažnai būna dėl lėtinių infekcijų arba autoimuninių ligų.
Ką rodo sumažėję proteinogramos rodikliai suaugusiam?
Sumažėję proteinogramos rodikliai suaugusiems gali reikšti šiuos sveikatos sutrikimus:
- Sumažėjęs albumino kiekis: gali rodyti kepenų ligas, nes albuminas gaminamas kepenyse, taip pat gali būti susijęs su inkstų ligomis, kai baltymai netenkami per šlapimą (pvz., nefrozinis sindromas).
- Sumažėjęs globulinų kiekis: gali rodyti imuninės sistemos sutrikimus, tokius kaip imunodeficitas, arba kai kurias vėžio rūšis.
Ką rodo sumažėję proteinogramos rodikliai vaikui?
Vaikams sumažėję proteinogramos rodikliai gali rodyti tas pačias problemas kaip ir suaugusiems:
- Sumažėjęs albuminas: gali rodyti kepenų funkcijos sutrikimus arba baltymų trūkumą mityboje, ypač jei vaikas netinkamai maitinasi arba serga lėtinėmis ligomis.
- Sumažėję globulinai: gali reikšti imuninės sistemos sutrikimus, kai organizmas nesugeba pagaminti pakankamai imunoglobulinų kovai su infekcijomis.
