Normoblastai ir normocitai kraujyje
Normoblastai kraujyje: kas tai yra?
Normoblastai yra nesubrendę raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai), kurie randami kaulų čiulpuose kaip dalis eritropoezės proceso – raudonųjų kraujo kūnelių gamybos. Normoblastai dar turi branduolį, kuris subrendusio eritrocito metu išnyksta. Normoblastai kraujyje neturėtų būti aptinkami suaugusiam asmeniui, nes jie brandinami kaulų čiulpuose ir į kraujotaką patenka tik visiškai subrendę eritrocitai.
Normoblastų buvimas kraujyje gali rodyti patologinį procesą, pavyzdžiui, kaulų čiulpų sužalojimą, sunkią anemiją ar kitus sutrikimus, dėl kurių sutrinka normali eritrocitų gamyba. Jie kartais randami naujagimių kraujyje, tačiau suaugusiesiems jų paprastai neturėtų būti.
Ką rodo padidėjęs normoblastų kiekis kraujyje?
Padidėjęs normoblastų kiekis kraujyje suaugusiesiems rodo, kad kaulų čiulpuose yra padidėjusi nesubrendusių raudonųjų kraujo kūnelių gamyba, o tai gali būti susiję su šiomis būklėmis:
- Sunki anemija: Ypač esant hemolizinei ar aplastinei anemijai, kaulų čiulpai gali pradėti išleisti nesubrendusius eritrocitus į kraują, nes organizmas stengiasi kompensuoti trūkstamą deguonies kiekį.
- Kaulų čiulpų pažeidimas: Ūmios leukemijos, kaulų čiulpų infiltracija, metastazės arba mielofibrozė gali sutrikdyti eritrocitų brendimo procesą ir leisti normoblastams patekti į kraujotaką.
- Hipoksija: Organizmas gali reaguoti į ilgalaikį deguonies trūkumą (pvz., dėl lėtinių plaučių ligų) padidindamas eritrocitų gamybą, dėl to normoblastai gali patekti į kraujotaką.
- Kraujavimas: Po sunkaus kraujavimo kaulų čiulpai gali padidinti eritrocitų gamybą, kad kompensuotų prarastą kraują.
Normocitai kraujyje: kas tai yra?
Normocitai yra normalūs, pilnai subrendę raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai), kurie cirkuliuoja kraujyje ir yra atsakingi už deguonies pernešimą iš plaučių į audinius ir anglies dioksido pašalinimą iš audinių į plaučius. Normocitai turi būdingą abipusiai įgaubtą formą, kuri padeda efektyviai atlikti šias funkcijas.
Normocitai yra brandūs eritrocitai, kurie neturi branduolio ir pasižymi pastoviu dydžiu bei forma, kai nėra jokių patologijų. Normocitų buvimas kraujyje rodo sveiką eritropoezės procesą, kuris vyksta kaulų čiulpuose.
Ką rodo padidėjęs normocitų kiekis kraujyje?
Padidėjęs normocitų kiekis, vadinamas policitemija, gali būti susijęs su:
- Pirminė policitemija (policitemija vera): Tai yra kraujo sutrikimas, kai kaulų čiulpai gamina per daug raudonųjų kraujo kūnelių, o tai gali sukelti padidėjusį kraujo klampumą ir kraujo krešulių riziką.
- Antrinė policitemija: Tai būklė, kai raudonųjų kraujo kūnelių gamyba padidėja dėl kitų priežasčių, pvz., lėtinės hipoksijos (pvz., dėl plaučių ligų arba gyvenimo aukštikalnėse), padidėjusios eritropoetino gamybos (inkstų navikai, eritropoetino vartojimas) arba ilgalaikio rūkymo.
Ką rodo sumažėjęs normocitų kiekis kraujyje?
Sumažėjęs normocitų kiekis rodo anemiją – būklę, kai kraujyje yra per mažai raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino. Sumažėjęs normocitų kiekis gali būti susijęs su:
- Kraujavimu: Ūminis arba lėtinis kraujavimas gali sumažinti eritrocitų kiekį kraujyje, nes kaulų čiulpai gali nespėti pagaminti pakankamai eritrocitų, kad kompensuotų prarastą kraują.
- Geležies trūkumo anemija: Dėl nepakankamos geležies organizme, reikalingos hemoglobino gamybai, sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių gamyba.
- Lėtinės ligos anemija: Tokios ligos kaip inkstų nepakankamumas, lėtinės infekcijos ar uždegiminės būklės gali sumažinti eritrocitų gamybą.
- Aplastinė anemija: Kaulų čiulpų veiklos sutrikimas, dėl kurio sumažėja visų kraujo ląstelių gamyba, įskaitant raudonuosius kraujo kūnelius.
Apibendrinimas
- Normoblastai: Nesubrendę raudonieji kraujo kūneliai, kurie paprastai randami tik kaulų čiulpuose. Jų buvimas kraujyje rodo patologiją, tokią kaip sunki anemija, hipoksija arba kaulų čiulpų liga.
- Normocitai: Subrendę raudonieji kraujo kūneliai, kurie perneša deguonį. Normaliomis sąlygomis normocitų kiekis kraujyje yra pastovus. Padidėjęs normocitų kiekis gali rodyti policitemiją, o sumažėjęs – anemiją.
