Leukocitozė (mononuklearai, „virusiniai limfocitai“)

Leukocitozė (mononuklearai, „virusiniai limfocitai“) kas tai yra?

Leukocitozė yra padidėjęs baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) kiekis kraujyje, kuris dažnai rodo organizmo reakciją į infekcijas, uždegimus ar imuninės sistemos suaktyvėjimą. Mononuklearai, dar vadinami „virusiniais limfocitais“, yra specifinis leukocitų tipas, kurį sudaro didelės, branduolį turinčios ląstelės, tokios kaip limfocitai ir monocitai. Šios ląstelės dažniausiai padidėja sergant virusinėmis infekcijomis, ypač infekcine mononukleoze, kurią sukelia Epštein-Baro virusas (EBV).

Mononuklearų leukocitozė rodo, kad organizmas kovoja su virusine infekcija, nes šios ląstelės aktyviai reaguoja į virusinius antigenus ir padeda imuninei sistemai kovoti su infekcijos sukėlėjais.

Kokia norma turi būti mononuklearų kiekis suaugusiam

Normaliomis sąlygomis mononuklearai sudaro apie 20–40% visų leukocitų arba nuo 1 iki 4 x 10⁹/l kraujyje. Šios normos ribos gali skirtis priklausomai nuo amžiaus ir sveikatos būklės, tačiau reikšmingas mononuklearų padidėjimas dažnai rodo virusinę infekciją arba imuninės sistemos atsaką į ją.

Kokia norma turi būti mononuklearų kiekis vaikui

Vaikams mononuklearai paprastai sudaro apie 30–60% visų leukocitų arba nuo 1,5 iki 6 x 10⁹/l kraujyje. Vaikų imuninė sistema dar vystosi, todėl mononuklearų kiekis gali būti šiek tiek aukštesnis nei suaugusiųjų.

Ką rodo padidėjęs mononuklearų kiekis suaugusiam

Padidėjęs mononuklearų kiekis suaugusiam, dar vadinamas mononukleozine leukocitoze arba limfocitoze, gali rodyti:

• Virusines infekcijas, tokias kaip infekcinė mononukleozė (sukelta EBV), citomegalovirusinė infekcija ar hepatitas.
• Lėtines infekcijas, kuriose imuninė sistema nuolat reaguoja, pvz., tuberkuliozė ar kai kurios bakterinės infekcijos.
• Autoimunines ligas, kurios gali sukelti ilgalaikį imuninės sistemos suaktyvėjimą.
• Kraujo ligas, pvz., leukemiją, ypač lėtinę limfoleukemiją.

Padidėjęs mononuklearų kiekis rodo aktyvų imuninės sistemos atsaką į infekciją ar kitas sveikatos problemas, todėl dažnai reikalingi papildomi tyrimai priežasčiai nustatyti.

Ką rodo padidėjęs mononuklearų kiekis vaikui

Vaikams padidėjęs mononuklearų kiekis gali rodyti:

• Ūminę virusinę infekciją, pvz., infekcinę mononukleozę ar citomegalovirusinę infekciją.
• Lėtines infekcijas arba imuninės sistemos atsaką į ilgalaikį infekcinį procesą.
• Autoimunines ar uždegimines būkles, kuriose aktyvuojami limfocitai ir monocitai.

Vaikams padidėjęs mononuklearų kiekis dažniausiai susijęs su virusinėmis infekcijomis ir reikalauja tolesnio gydytojo stebėjimo.

Ką rodo sumažėjęs mononuklearų kiekis suaugusiam ir vaikui

Sumažėjęs mononuklearų kiekis paprastai neturi didelės diagnostinės reikšmės ir gali atsirasti dėl:

• Ūmių bakterinių infekcijų, kai kitos leukocitų rūšys dominuoja imuniniame atsake.
• Imunosupresijos – būklės, kai organizmas yra silpnas dėl ligos ar tam tikrų vaistų poveikio.

Mažas mononuklearų kiekis paprastai nėra patologija, tačiau gali būti stebimas sergant tam tikromis ūmiomis infekcijomis ar nusilpus imuninei sistemai.

Šaltiniai

1. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/17704-high-white-blood-cell-count
2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK560882/