Fibrinogenas
Fibrinogenas kas tai yra?
Fibrinogenas – tai kraujo plazmos baltymas, kuris yra būtinas kraujo krešėjimo procesui. Jis gaminamas kepenyse ir kraujyje cirkuliuoja kaip neaktyvi forma. Kai organizme vyksta kraujavimo sustabdymo procesas, fibrinogenas paverčiamas fibrinu – tvirtu baltymo tinklu, kuris padeda suformuoti krešulį ir stabdyti kraujavimą. Fibrinogenas taip pat dalyvauja uždegimo procese, o jo kiekis gali padidėti esant ūminiam ar lėtiniam uždegimui.
Fibrinogeno tyrimas padeda įvertinti organizmo gebėjimą krešėti, taip pat diagnozuoti įvairias ligas, tokias kaip kraujo krešėjimo sutrikimai, kepenų ligos ar uždegimai.
Kokia norma turi būti fibrinogeno lygis suaugusiam?
Suaugusiems fibrinogeno koncentracija kraujyje paprastai yra 2,0–4,0 g/l. Kai kuriais atvejais gali būti vertinama, kad iki 4,5 g/l yra normos ribose, priklausomai nuo laboratorijos standartų. Padidėjęs ar sumažėjęs fibrinogeno lygis gali rodyti tam tikras sveikatos problemas.
Kokia norma turi būti fibrinogeno lygis vaikui?
Vaikams fibrinogeno lygis yra panašus į suaugusiųjų ir paprastai svyruoja nuo 1,5 iki 4,0 g/l. Tačiau normos gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus ir sveikatos būklės, todėl tikslus intervalas turėtų būti vertinamas pagal laboratorijos pateiktus duomenis.
Ką rodo padidėjęs fibrinogeno lygis?
Padidėjęs fibrinogeno lygis gali rodyti:
- Ūminį ar lėtinį uždegimą, nes fibrinogeno lygis didėja kaip organizmo atsakas į uždegimą ar infekciją.
- Širdies ir kraujagyslių ligas, nes aukštas fibrinogeno lygis gali būti susijęs su padidėjusia trombozės ar aterosklerozės rizika.
- Nėštumą – nėštumo metu fibrinogeno lygis gali natūraliai padidėti, siekiant užtikrinti didesnį kraujo krešėjimą.
- Inkstų ligas ar tam tikras vėžines ligas, kurios gali skatinti fibrinogeno gamybą.
Ką rodo sumažėjęs fibrinogeno lygis?
Sumažėjęs fibrinogeno lygis gali rodyti:
- Kepenų ligas, nes kepenys yra pagrindinis fibrinogeno gamintojas. Sumažėjęs lygis gali rodyti kepenų pažeidimą ar kepenų nepakankamumą.
- Diseminuotą intravaskulinę koaguliaciją (DIK), kuri gali sukelti fibrinogeno išsekimą dėl intensyvaus krešulių susidarymo.
- Įgimtą fibrinogeno trūkumą arba hipofibrinogenemiją – retą genetinę būklę, kai organizmas gamina nepakankamą fibrinogeno kiekį.
- Vitamino C trūkumą ar tam tikras mitybos problemas, kurios gali turėti įtakos fibrinogeno gamybai.
Fibrinogeno tyrimo svarba
Fibrinogeno tyrimas padeda įvertinti krešėjimo sistemos būklę ir nustatyti uždegiminius procesus organizme. Šis tyrimas yra svarbus diagnozuojant ir stebint kraujo krešėjimo sutrikimus, kepenų ligas, širdies ir kraujagyslių ligas bei kitas būkles, kurios gali paveikti kraujo krešėjimą ir organizmo sveikatą.
