Angiotenzinas I ir II

Angiotenzinas I ir II kas tai yra?

Angiotenzinas I ir angiotenzinas II yra hormonai, dalyvaujantys renino-angiotenzino-aldosterono sistemoje (RAAS), kuri reguliuoja kraujospūdį, skysčių pusiausvyrą ir elektrolitų koncentraciją organizme.

  • Angiotenzinas I susidaro kepenyse iš angiotenzinogeno, veikiant fermentui reninui, kuris išsiskiria iš inkstų, kai kraujospūdis yra žemas arba skysčių lygis sumažėjęs.
  • Angiotenzinas II susidaro iš angiotenzino I, veikiant fermentui angiotenziną konvertuojančiam fermentui (AKF). Tai pagrindinis šios sistemos hormonas, stipriai sutraukiantis kraujagysles ir padidinantis kraujospūdį.

Angiotenzinas II skatina antinksčius išskirti aldosteroną, kuris padeda išlaikyti natrio ir vandens balansą bei toliau didina kraujospūdį.

Kokia norma turi būti angiotenzinas I ir II suaugusiam

Suaugusiųjų angiotenzino I ir II koncentracija gali skirtis priklausomai nuo organizmo būklės ir laboratorijos metodų. Standartinės normos intervalai yra:

  • Angiotenzinas I: 0,5–3,0 ng/ml
  • Angiotenzinas II: 5–40 pg/ml

Šios vertės gali skirtis priklausomai nuo organizmo poreikio reguliuoti kraujospūdį ir skysčių balansą.

Kokia norma turi būti angiotenzinas I ir II vaikui

Vaikams angiotenzino I ir II koncentracija dažniausiai būna panaši į suaugusiųjų, tačiau normos gali šiek tiek skirtis dėl individualių sveikatos ypatybių ir augimo proceso. Gydytojas vertina rezultatus, atsižvelgdamas į vaiko amžių ir sveikatos būklę.

Ką rodo padidėjęs angiotenzino I ir II kiekis suaugusiam

Padidėjęs angiotenzino I ir II kiekis suaugusiam dažniausiai rodo:

  • Hipertenziją – padidėjęs angiotenzino II kiekis gali reikšti didelį kraujospūdį, nes šis hormonas stipriai sutraukia kraujagysles.
  • Skysčių trūkumą – angiotenzino kiekis padidėja dehidratacijos metu, nes inkstai stengiasi sulaikyti skysčius.
  • Inkstų arterijos susiaurėjimą (renovaskulinę hipertenziją), kai padidėjęs renino kiekis skatina angiotenzino I ir II gamybą.
  • Širdies ar inkstų nepakankamumą, kai organizmas bando išlaikyti kraujotakos sistemos stabilumą didindamas kraujospūdį.

Padidėjęs angiotenzino kiekis gali sukelti ilgalaikį kraujospūdžio padidėjimą ir reikalauja gydytojo konsultacijos bei galimo gydymo.

Ką rodo padidėjęs angiotenzino I ir II kiekis vaikui

Padidėjęs angiotenzino I ir II kiekis vaikui gali rodyti:

  • Dehidrataciją ar skysčių trūkumą – dažniausia priežastis, kai inkstai bando sulaikyti skysčius organizme.
  • Inkstų ar kraujotakos sistemos sutrikimus, kurie gali lemti didesnį angiotenzino kiekį.
  • Hipertenziją, ypač jei yra genetinis polinkis ar kitos sveikatos problemos.

Padidėjęs angiotenzino kiekis vaikams reikalauja išsamaus tyrimo ir gydytojo vertinimo, kad būtų nustatyta pagrindinė priežastis.

Ką rodo sumažėjęs angiotenzino I ir II kiekis suaugusiam

Sumažėjęs angiotenzino I ir II kiekis suaugusiems gali rodyti:

  • Antinksčių nepakankamumą, kai sumažėja hormonų gamyba, įskaitant renino ir angiotenzino.
  • Žemą kraujospūdį ar kraujo tūrio padidėjimą, nes organizmas nereikalauja aktyvios RAAS veiklos.
  • Gydymo poveikį – tam tikri vaistai, tokie kaip AKF inhibitoriai arba angiotenzino receptorių blokatoriai (ARB), gali sumažinti angiotenzino II kiekį.

Mažas angiotenzino lygis paprastai rodo, kad RAAS aktyvumas yra sumažėjęs dėl natūralių ar terapinių priežasčių.

Ką rodo sumažėjęs angiotenzino I ir II kiekis vaikui

Vaikams sumažėjęs angiotenzino I ir II kiekis gali būti normalus, jei organizme nėra dehidratacijos ar kitų priežasčių aktyviam RAAS veikimui. Tačiau sumažėjęs lygis gali reikšti:

  • Antinksčių ar inkstų veiklos sutrikimus, kurie gali trukdyti renino ir angiotenzino gamybai.
  • Žemą kraujospūdį ar normalią skysčių pusiausvyrą, kai RAAS nereikalauja didelio aktyvumo.

Sumažėjęs angiotenzino kiekis paprastai nereiškia patologijos, tačiau jis gali būti svarbus vertinant kraujospūdžio reguliavimą ir skysčių balansą vaikams.

Šaltiniai

  1. https://www.mayocliniclabs.com/test-notifications/attachment.php?id=64257
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/articles/23359-angiotensin