Sumažėję trombocitai kraujyje: kodėl ir ką daryti?

Trombocitai – tai maži kraujo kūneliai, be kurių mūsų organizmas negalėtų suformuoti krešulio ir sustabdyti kraujavimo. Kai jų kiekis kraujyje sumažėja, sutrinka normalus kraujo krešėjimo procesas. Toks sutrikimas vadinamas trombocitopenija ir gali pasireikšti tiek be jokių simptomų, tiek su rimtais kraujavimo epizodais, priklausomai nuo to, kiek reikšmingas sumažėjimas.

Nors kai kuriais atvejais sumažėjęs trombocitų kiekis būna tik laikinas ir nepavojingas, kartais tai gali būti rimtesnių organizmo sutrikimų požymis – ypač jei trombocitų skaičius labai žemas ar mažėja toliau. Todėl svarbu laiku suprasti, ką šis rodiklis reiškia, kokios galimos priežastys ir kokių veiksmų reikėtų imtis.

Kas yra trombocitai ir jų normalus kiekis kraujyje?

Trombocitai (kitaip – kraujo plokštelės) susidaro kaulų čiulpuose ir cirkuliuoja kraujyje vidutiniškai apie 7–10 dienų. Jų pagrindinė užduotis – dalyvauti hemostazėje, arba paprasčiau – padėti kraujui krešėti. Kai kraujagyslė yra pažeidžiama, trombocitai tuoj pat sulimpa tarpusavyje ir sudaro krešulį, kuris sustabdo kraujavimą.

Normalus trombocitų kiekis kraujyje suaugusiam žmogui: 📌 150–400 x 10⁹ / l

Jei jų kiekis nukrenta žemiau 150 x 10⁹ / l, laikoma, kad žmogus serga trombocitopenija.

Trombocitų trūkumo laipsniai:

• Lengva: 100–150 x 10⁹ / l – dažnai jokių simptomų
• Vidutinė: 50–100 x 10⁹ / l – didesnė kraujavimo rizika
• Sunki: <50 x 10⁹ / l – galimas spontaniškas kraujavimas, ypač <20 x 10⁹ / l

Trombocitopenija nėra liga savaime – tai kraujo rodiklis, kuris gali būti kitų organizmo sutrikimų simptomas.

Kokios gali būti sumažėjusių trombocitų priežastys?

Trombocitopenijos priežasčių yra daug – nuo visiškai nepavojingų iki gyvybei grėsmingų. Jas galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes:

• Trumpalaikės, dažnos ir nepavojingos
• Rimtesnės, sisteminės ar hematologinės

Trumpalaikės ir dažnos priežastys

Virusinės infekcijos

Labai dažna situacija – trombocitų sumažėjimas po virusinės infekcijos (gripas, peršalimas, COVID-19, mononukleozė). Organizmas tuo metu intensyviai kovoja su virusu, o tai trumpam paveikia ir kraujo ląstelių kiekį. Dažniausiai tai praeina savaime per 1–2 savaites.

Vaistai

Kai kurie vaistai gali sumažinti trombocitų kiekį – tai vadinama vaistų sukelta trombocitopenija. Dažniausi kaltininkai:

• Antibiotikai (pvz., penicilinai, cefalosporinai)
• Prieštraukuliniai vaistai
• Heparinas (ypač vadinamoji HITA – heparinu sukelta trombocitopenija)

Svarbu informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus, jei kraujo tyrime randamas mažas trombocitų kiekis.

Nėštumas

Kai kurioms moterims nėštumo metu pasireiškia lengva fiziologinė trombocitopenija, kuri dažniausiai neturi klinikinės reikšmės ir nekelia pavojaus nei motinai, nei vaisiui. Vis dėlto, jei rodiklis labai žemas, būtina atidžiai stebėti.

Rimtesnės priežastys: kada verta sunerimti?

Kai trombocitų kiekis yra smarkiai sumažėjęs arba išlieka žemas ilgą laiką, reikia ieškoti gilesnių organizmo sutrikimų. Tokiu atveju trombocitopenija nebėra tik laikinas reiškinys – ji gali būti pirminė liga arba rimtesnės patologijos simptomas.

Autoimuninės ligos

Viena dažniausių priežasčių – idiopatinė trombocitopeninė purpura (ITP). Tai autoimuninė būklė, kai imuninė sistema klaidingai atakuoja trombocitus ir juos sunaikina. Dažniausiai pasireiškia jaunesniems žmonėms, dažnai be aiškios priežasties.

Būdinga:

• Mėlynės, kraujosruvos
• Dantenų ar nosies kraujavimas
• Mažas trombocitų kiekis (<50 x 10⁹ / l)

Kaulų čiulpų ligos

Trombocitai gaminami kaulų čiulpuose. Kai kaulų čiulpų veikla sutrinka, trombocitų gamyba sumažėja.

Dažniausios priežastys:

• Leukemija (kraujo vėžys)
• Aplazinė anemija (kaulų čiulpų nepakankamumas)
• Mielodisplaziniai sindromai

Tokiais atvejais dažnai sumažėja ne tik trombocitų, bet ir kitų kraujo ląstelių (eritrocitų, leukocitų).

Kepenų ligos ir padidėjusi blužnis (hipersplenizmas)

Sergant lėtine kepenų liga (pvz., ciroze), gali padidėti blužnis. Padidėjusi blužnis „sulaiko“ kraujo ląsteles, įskaitant trombocitus, todėl jų kiekis kraujyje sumažėja. Tai dažna priežastis vyresnio amžiaus pacientams arba tiems, kurie serga lėtinėmis kepenų ligomis.

Chemoterapija ir radioterapija

Gydant vėžį, ypač intensyviu chemoterapiniu ar radioterapiniu būdu, pažeidžiami kaulų čiulpai – sumažėja visų kraujo ląstelių, įskaitant trombocitus. Ši būklė dažnai laikinai suvaldyta, tačiau kartais prireikia trombocitų perpylimo.

Kuo pavojingi sumažėję trombocitai?

Pagrindinė grėsmė – padidėjusi kraujavimo rizika, ypač kai trombocitų kiekis smarkiai sumažėjęs (<50 x 10⁹ / l). Tai gali būti tiek paviršiniai, tiek gyvybei pavojingi kraujavimai.

Galimos komplikacijos:

• Kraujavimas iš nosies ar dantenų net ir be dirgiklio
• Mėlynės ir kraujosruvos, atsirandančios net nuo menkiausio prisilietimo
• Kraujas šlapime ar išmatose
• Vidaus organų kraujavimas, jei trombocitų kiekis <20 x 10⁹ / l – pavojinga būklė, reikalaujanti skubios pagalbos
• Kraujavimas į smegenis – rečiausia, bet mirtinai pavojinga komplikacija

Kokie simptomai gali pasireikšti?

Ne visada trombocitų sumažėjimas pasireiškia akivaizdžiai – ypač jei kiekis nežymiai sumažėjęs. Tačiau esant reikšmingesniems pokyčiams, gali atsirasti šie požymiai:

• Dažnas ar ilgai trunkantis kraujavimas iš nosies ar dantenų
• Mėlynės ant odos be aiškios priežasties
• Raudonos ar violetinės dėmės (petechijos) – ypač ant kojų, pėdų
• Kraujavimas po dantų valymo ar skutimosi
• Ilgesnis kraujavimo laikas po įbrėžimų ar smulkių operacijų
• Nuovargis ir bendras silpnumas – jei kartu yra mažakraujystė

Jei pastebite bent kelis iš šių simptomų, būtina nedelsti ir atlikti kraujo tyrimą bei kreiptis į gydytoją.

Kaip atliekami tyrimai ir ką jie rodo?

Pirmas žingsnis – bendras kraujo tyrimas (BKT), kuris parodo trombocitų skaičių. Tačiau norint suprasti priežastį, būtini ir papildomi ištyrimai. Trombocitų kiekis yra tik „pirmasis signalas“ – gydytojui reikia išanalizuoti visą situaciją plačiau.

Pirminiai tyrimai

• Bendras kraujo tyrimas (BKT): parodo ne tik trombocitus, bet ir kitus svarbius rodiklius – eritrocitus, leukocitus, hemoglobiną. Jei sumažėjusios ir kitos kraujo ląstelės – įtariama kaulų čiulpų patologija.
• Periferinio kraujo tepinėlis: mikroskopu įvertinamas kraujo ląstelių vaizdas – padeda aptikti netipines formas, destrukciją ar branduolines trombocitų formas.
• Kepenų fermentai ir ultragarsas: vertinamas kepenų darbingumas, blužnies dydis (jei įtariamas hipersplenizmas).
• Feritinas, folio rūgštis, vitamino B12 kiekis: šių medžiagų trūkumas gali prisidėti prie trombocitų sumažėjimo.

Papildomi tyrimai (jei reikia)

• Imuniniai tyrimai: ieškoma antikūnų, kurie naikina trombocitus (dažniausiai autoimuninėje ITP).
• Kaulų čiulpų biopsija: jei įtariamos kraujodaros ligos (leukemija, aplazinė anemija).
• Virusologiniai tyrimai: hepatito B, C, ŽIV, EBV, CMV – kai kurios infekcijos gali sukelti ilgalaikę trombocitopeniją.
• Genetiniai tyrimai: retai reikalingi, bet naudingi, jei įtariamos paveldimos trombocitų gamybos problemos.

Svarbiausia – tyrimai turi būti atliekami nuosekliai ir individualiai, atsižvelgiant į paciento amžių, lytį, simptomus, ligų istoriją ir vartojamus vaistus.

Ką daryti, jei trombocitai sumažėję?

Elgesio taktika priklauso nuo:

• Trombocitų kiekio
• Priežasties (jei žinoma)
• Simptomų
• Komplikacijų rizikos

1. Stebėjimas ir pasikartojantis tyrimas

Jei trombocitų kiekis sumažėjęs lengvai (100–150 x 10⁹ / l) ir nėra jokių simptomų, dažnai pakanka pakartoti kraujo tyrimą po 1–2 savaičių. Tuo laikotarpiu gali būti stebima bendra sveikatos būklė, peržiūrėti vartojami vaistai, įvertintas stresas ar virusinių ligų buvimas.

2. Gydyti pagrindinę priežastį

Jei priežastis aiški – infekcija, vaistas, vitamino B12 ar geležies stoka – dažniausiai pakanka ją pašalinti. Pavyzdžiui:

• Sustabdyti vaisto vartojimą
• Išgydyti infekciją
• Paskirti trūkstamus vitaminus ar geležį

Trombocitų kiekis grįžta į normą per kelias savaites.

3. Kreiptis į hematologą

Jei trombocitai labai žemi (<50 x 10⁹ / l), išlieka ilgą laiką arba yra kraujavimo požymių – būtina kreiptis į hematologą, kuris gali atlikti specializuotus tyrimus ir paskirti gydymą.

4. Gydymas

Autoimuninės formos (pvz., ITP):

• Kortikosteroidai (pvz., prednizolonas) – slopina imuninę reakciją
• IVIG (intraveniniai imunoglobulinai) – greitas poveikis sunkių atvejų metu
• Splenektomija (blužnies pašalinimas) – kai kiti metodai neveikia

Kaulų čiulpų slopinimo atveju:

• Gydymas priklauso nuo pagrindinės ligos – leukemijos, mielodisplazijos ar kitų hematologinių sutrikimų

Trombcitų perpylimas:

• Taikomas tik esant kritiniam trombocitų kiekiui (<10–20 x 10⁹ / l) arba aktyviam kraujavimui

Kaip pasirūpinti savimi esant sumažėjusiems trombocitams?

Nors kartais trombocitų sumažėjimas nereikalauja aktyvaus gydymo, svarbu žinoti, kaip elgtis kasdieniame gyvenime, kad sumažintumėte kraujavimo riziką ir apsaugotumėte save nuo komplikacijų.

Kasdienės rekomendacijos:

• Venkite traumų: atsargiai sportuokite, nesirinkite kontaktinių sporto šakų (pvz., futbolo, kovos menų), jei trombocitų kiekis labai žemas.
• Naudokite minkštą dantų šepetėlį: tai padeda išvengti dantenų pažeidimų ir kraujavimo.
• Venkite pjovimo daiktų: būkite atsargūs pjaustydami maistą, skutantis ar manikiūro metu.
• Stebėkite odą ir šlapimą: jei pastebite naujas mėlynes, kraujavimą ar kraujo pėdsakus – kreipkitės į gydytoją.
• Nevartokite aspirino ar NVNU (pvz., ibuprofeno), nebent gydytojas nurodė kitaip – šie vaistai gali pabloginti kraujavimo riziką.
• Gerkite pakankamai skysčių ir palaikykite sveiką mitybą – vitaminų (ypač B12, folio rūgšties) ir mineralų pusiausvyra svarbi trombocitų gamybai.

Išvada

Sumažėjęs trombocitų kiekis – tai ne diagnozė, o simptomas, kurį būtina įvertinti kontekste. Dažniausiai jis būna trumpalaikis ir nepavojingas, tačiau kai kuriais atvejais gali rodyti rimtesnius sutrikimus, reikalaujančius gydytojo pagalbos ar specialisto (hematologo) įsikišimo.

Svarbiausia – neignoruoti kraujo tyrimų rezultatų, ypač jei kartu pasireiškia kraujavimai, mėlynės ar bendras silpnumas. Laiku atlikti tyrimai ir atsakingas požiūris į sveikatą leidžia išvengti komplikacijų ir išsaugoti gyvenimo kokybę.

Dažniausiai užduodami klausimai apie sumažėjusius trombocitus