Per daug kalio organizme: kokie to požymiai ir kuo tai pavojinga?

Kalis – būtinas elektrolitas, kuris reguliuoja nervų impulsus, raumenų susitraukimą ir širdies veiklą. Tačiau kai jo organizme susikaupia per daug, išsivysto būklė vadinama hiperkalemija, galinti kelti rimtą pavojų sveikatai. Lengvas kalio padidėjimas gali nesukelti jokių simptomų, tačiau ryškesnis perteklius paveikia širdį, raumenis ir nervų sistemą. Todėl labai svarbu atpažinti ženklus laiku.

Kas sukelia kalio perteklių?

Dažniausia hiperkalemijos priežastis – sutrikusi inkstų veikla, nes būtent inkstai pašalina kalį iš organizmo. Kai inkstai neveikia tinkamai, kalis kaupiasi kraujyje. Priežastimi gali tapti ir kai kurie vaistai, ypač AKF inhibitoriai, kalį sulaikantys diuretikai bei nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Taip pat pavojų kelia per didelis kalio turinčių papildų ar maisto produktų vartojimas – ypač tiems, kurių inkstų veikla jau sutrikusi.

Kai kurios ūmios būklės, kaip nudegimai, navikų irimas, traumos, taip pat gali sukelti staigų kalio išsiskyrimą iš ląstelių į kraują. Retesnė priežastis – endokrininiai sutrikimai, tokie kaip Adisono liga.

Pagrindiniai simptomai

Kai kalio kiekis kraujyje padidėja, pirmiausia nukenčia širdies, raumenų ir nervų sistemos. Dažnai pirmieji simptomai būna subtilūs – silpnumas, vangumas, nuovargis, kurie gali būti priskirti kitoms būklėms. Tačiau padidėjus kalio kiekiui dar labiau, pasireiškia rimtesni požymiai.

Dažniausi:

• Širdies ritmo sutrikimai, tokie kaip lėtas pulsas, širdies plakimo praleidimai ar net pavojingos aritmijos. Kai kada tai vienintelis hiperkalemijos požymis.
• Raumenų silpnumas, kartais progresuojantis iki sunkesnio judesių sutrikimo ar net trumpalaikio paralyžiaus.
• Tirpimas, dilgčiojimas ar „bėgančių skruzdėlių“ pojūtis galūnėse.
• Retkarčiais gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, viduriavimas ar pilvo diskomfortas.

Kai kuriais atvejais hiperkalemija progresuoja greitai – žmogui pasidaro silpna, sutrinka sąmonė ar net įvyksta širdies sustojimas. Todėl itin svarbu į simptomus nereaguoti abejingai.

Ką daryti pajutus simptomus?

Jeigu pastebite minėtus požymius – ypač jei kartu vartojate kalio sulaikančius vaistus arba sergate inkstų ligomis – būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Kraujo tyrimas yra vienintelis tikslus būdas nustatyti, ar kalio kiekis viršija normą. Gydytojas taip pat gali atlikti EKG, nes širdies elektriniai pokyčiai dažnai atsiranda anksčiau nei fiziniai simptomai.

Gydymas ir rekomendacijos

Nedidelė hiperkalemija kartais gali būti koreguojama mitybos pakeitimu ir vaistų peržiūra. Reikia apriboti kalio turinčių produktų vartojimą: bananų, bulvių, pomidorų, apelsinų, džiovintų vaisių. Taip pat dažnai skiriami vaistai, padedantys pašalinti kalį per virškinimo traktą arba per inkstus, jei jie dar funkcionalūs.

Sunki hiperkalemija reikalauja neatidėliotinos medicinos pagalbos. Tokiais atvejais gydytojai gali naudoti kalcio injekcijas, gliukozės ir insulino derinį (kuris padeda kalį perkelti atgal į ląsteles), arba net hemodializę, jei inkstai nefunkcionuoja.

Prevencija

Žmonėms, turintiems polinkį į kalio perteklių (ypač sergantiems inkstų ligomis), rekomenduojama:

• Reguliariai atlikti kraujo tyrimus, stebėti elektrolitų kiekį.
• Aptarti su gydytoju visus vartojamus vaistus, nes kai kurie jų gali slopinti kalio pasišalinimą.
• Vengti savavališko papildų vartojimo, ypač tų, kuriuose yra kalio.
• Gerti pakankamai vandens, jei gydytojas nėra nurodęs riboti skysčius.

Apibendrinimas

Per didelis kalio kiekis – pavojinga, bet dažnai nepastebima būklė, kurią būtina laiku diagnozuoti ir gydyti. Nors simptomai gali būti nespecifiniai, kai kada jie greitai progresuoja į gyvybei pavojingą širdies ritmų sutrikimą. Todėl visiems, vartojantiems vaistus, turintiems inkstų veiklos sutrikimų ar jaučiančiam nepaaiškinamą silpnumą, būtina į tai žiūrėti rimtai. Kalio pusiausvyra – viena iš esminių organizmo veiklos sąlygų, tad ją vertėtų prižiūrėti taip pat atidžiai kaip ir kraujospūdį ar cukraus kiekį kraujyje.