Nuo ko ir kodėl atsiranda votis?
Votis – tai pūlinis odos uždegimas, dažniausiai atsirandantis plauko folikule arba riebalinėje liaukoje. Jis pasireiškia kaip skausmingas, paraudęs, kietas odos mazgelis, kuris laikui bėgant užpildomas pūliais. Votys gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai susiformuoja ten, kur oda dažniau prakaituoja ar patiria trintį – ant kaklo, veido, sėdmenų ar šlaunų.
Ši problema yra gana dažna ir nors dažniausiai nesukelia rimtų komplikacijų, kai kuriais atvejais gali tapti pavojinga sveikatai, ypač jei pūliniai kartojasi arba išplinta. Todėl svarbu suprasti, kodėl votys atsiranda ir kokie veiksniai lemia jų vystymąsi.
- Kas tai? – Pūlinis odos uždegimas, atsirandantis plauko folikule ar riebalinėje liaukoje.
- Kaip atrodo? – Paraudęs, skausmingas guzelis, vėliau prisipildantis pūliais.
- Priežastys? – Dažniausiai bakterinė infekcija (Staphylococcus aureus), silpnesnė imuninė sistema, prasta higiena, nuolatinė odos trintis.
- Ar pavojinga? – Dauguma votių praeina savaime, bet kai kurios gali komplikuotis į rimtesnę infekciją.
- Ką daryti? – Laikyti švarią pažeistą vietą, vengti spaudimo, o jei būklė blogėja – kreiptis į gydytoją.
Kas yra votis?
Votis – tai pūlinis odos uždegimas, dažniausiai prasidedantis nuo uždegiminio proceso plauko folikule arba riebalinėje liaukoje. Iš pradžių tai atrodo kaip nedidelis paraudęs, skausmingas mazgelis, kuris per kelias dienas didėja, sukietėja ir vėliau prisipildo pūlių. Subrendus votiai, jos centre atsiranda gelsvai balkšva galvutė, kuri gali savaime pratrūkti.
Medicinos literatūroje votis vadinama furunkulu. Jei keli furunkulai susilieja į didesnį pūlinį, tai vadinama karbunkulu – ši būklė dažniausiai yra sunkesnė, sukelia karščiavimą, stipresnį skausmą, kartais net bendrą silpnumą.
Votys gali atsirasti praktiškai bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai jos vystosi tose zonose, kur yra daugiau plaukų, kur oda labiau prakaituoja ar patiria trintį – kakle, pažastyse, veide, sėdmenyse, šlaunų vidinėje pusėje.
Kaip sako dermatologė dr. Rachel Nazarian (JAV):
„Votis yra ne tik kosmetinė problema – tai infekcijos židinys, todėl jos negalima ignoruoti ar bandyti išspausti namuose.“
Paprasta votis dažniausiai praeina per 1–2 savaites, tačiau tam tikrais atvejais ji gali komplikuotis ir plisti gilyn į audinius, ypač jei žmogus turi silpnesnę imuninę sistemą ar serga lėtinėmis ligomis. Dėl to svarbu suprasti ne tik, kas yra votis, bet ir kokios yra jos priežastys.
Nuo ko atsiranda votis?
Votis yra infekcinės kilmės uždegimas. Pagrindinis kaltininkas – bakterija Staphylococcus aureus, dar vadinama auksiniu stafilokoku. Ji gyvena ant daugumos žmonių odos ir nosiaryklėje, tačiau paprastai nesukelia jokių problemų. Infekcija prasideda tuomet, kai bakterijos patenka į pažeistą plauko folikulą ar riebalinę liauką ir pradeda daugintis. Organizmas į tai reaguoja uždegimu, kuris ir pasireiškia kaip skausmingas, pūliais užpildytas mazgelis.
Tačiau vien bakterijos buvimo nepakanka – voties atsiradimą lemia ir kiti veiksniai.
Odos pažeidimai ir higiena
Dažniausiai votys atsiranda tose vietose, kur oda pažeidžiama dėl skutimosi, depiliacijos, įbrėžimų ar nuolatinės trinties. Per smulkias žaizdeles bakterijoms atsiveria „vartai“ infekcijai. Prie rizikos prisideda ir nepakankama odos higiena, ypač kai gausiai prakaituojama.
Susilpnėjusi imuninė sistema
Žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi, yra labiau linkę į pūlinių susidarymą. Tai dažniausiai nutinka sergant lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas, kepenų ar inkstų ligos, taip pat vartojant imunitetą slopinančius vaistus.
Kiti rizikos veiksniai
- Padidėjęs prakaitavimas – sudaro palankią terpę bakterijoms daugintis.
- Nutukimas – dažniau atsiranda odos raukšlėse, kur kaupiasi drėgmė.
- Stresas ir nuovargis – silpnina imunitetą, todėl infekcijos plinta greičiau.
- Kontaktas su sergančiaisiais – stafilokokas lengvai perduodamas šeimos narių ar bendrabučių aplinkoje.
Dermatologė dr. Susan Taylor (JAV) yra pabrėžusi:
„Votis dažnai rodo, kad organizmas kovoja su užslėptu stresu arba ligomis, kurios mažina imunitetą. Todėl pasikartojantys pūliniai – ženklas, jog reikia ištirti bendrą sveikatos būklę.“
Apibendrinant, voties atsiradimas – tai infekcijos ir žmogaus organizmo būklės sąveika. Vien tik bakterijos dažniausiai nebūtų pavojingos, tačiau kartu su kitais veiksniais jos tampa rimta odos problema.
Kokie simptomai rodo, kad tai votis?
Votis vystosi palaipsniui, todėl jos požymiai kinta priklausomai nuo uždegimo stadijos. Iš pradžių ant odos atsiranda nedidelis, paraudęs ir skausmingas guzelis. Jis gali priminti spuogą ar vabzdžio įkandimą, tačiau skausmas paprastai būna intensyvesnis. Oda aplink mazgelį tampa šiltesnė, gali atsirasti niežulys ar tempimo pojūtis.
Per kelias dienas guzelis didėja, sukietėja ir tampa itin jautrus lietimui. Odoje formuojasi pūlinys, kurio centre dažnai išryškėja gelsva ar balkšva viršūnėlė – tai pūlių sankaupa. Votį spaudžiant jaučiamas pulsuojantis skausmas.
Subrendus pūliniui, jis gali savaime pratrūkti. Tuomet išteka pūliai, o skausmas laikinai sumažėja. Tačiau atvira žaizda yra infekcijos vartai, todėl būtina kruopšti higiena.
Kai kuriais atvejais, ypač jei votis didelė arba jų atsiranda daug, gali pasireikšti ir bendri simptomai: karščiavimas, bendras silpnumas, patinę artimiausi limfmazgiai. Tokie požymiai rodo, kad organizmas kovoja su infekcija, ir situacija gali būti pavojinga.
Kaip pažymi dermatologas dr. Adam Friedman (JAV):
„Votis yra lokalizuota infekcija, tačiau kai organizmas nebesugeba jos suvaldyti, ji gali plisti į gilesnius audinius ar net kraują. Būtent todėl nereikėtų delsti, jei pūlinys tampa vis skausmingesnis ar atsiranda karščiavimas.“
Kaip gydyti votį ir kada kreiptis į gydytoją?
Dauguma pavienių votių praeina savaime per 1–2 savaites, tačiau tinkama priežiūra padeda palengvinti simptomus, pagreitinti gijimą ir sumažinti komplikacijų riziką. Svarbiausia taisyklė – niekada nespausti ir nebadyti voties. Tokie veiksmai gali paskatinti infekcijos plitimą į gilesnius audinius ar kraują.
Pirmiausia reikėtų užtikrinti švarą. Pažeistą vietą patariama švelniai plauti šiltu vandeniu ir muilu, džiovinti švariu rankšluosčiu. Prie voties galima dėti šiltus kompresus – jie padeda suaktyvinti kraujotaką ir skatina natūralų pūlinio pratrūkimo procesą. Kompresus galima kartoti kelis kartus per dieną, kiekvieną kartą naudojant švarų audinį.
Jei votis subręsta ir pratrūksta savaime, būtina leisti pūliams laisvai ištekėti, švelniai nuvalyti žaizdą ir uždengti steriliu tvarsčiu. Reikėtų reguliariai keisti tvarstį, o rankas plauti prieš ir po kontakto su pažeista vieta.
Yra atvejų, kai savarankiška priežiūra nepakanka ir būtina kreiptis į gydytoją. Į specialistą reikėtų kreiptis, jeigu:
- votis yra labai didelė, itin skausminga arba nepraeina per kelias dienas;
- pūliniai kartojasi dažnai ar atsiranda keliose vietose vienu metu;
- atsiranda karščiavimas, šaltkrėtis, bendras silpnumas;
- pažeista vieta yra ant veido, ypač aplink akis ar nosį, kur infekcija gali greitai plisti;
- sergama lėtinėmis ligomis (pvz., diabetu) arba imuninė sistema susilpnėjusi.
Tokiais atvejais gydytojas gali atlikti chirurginį pūlinio atvėrimą ir išvalymą, skirti antibiotikus ar kitą individualiai pritaikytą gydymą.
Kaip teigia dermatologė dr. Debra Jaliman (JAV):
„Nors mažą votį galima prižiūrėti namuose, kai infekcija plinta ar būklė blogėja, tik gydytojas gali užtikrinti, kad komplikacijų būtų išvengta.“
Kaip išvengti votių atsiradimo?
Nors visiškai apsisaugoti nuo votių atsiradimo neįmanoma, daugeliu atvejų jų galima išvengti laikantis paprastų, bet svarbių higienos ir sveikos gyvensenos principų. Prevencija ypač svarbi žmonėms, kuriems votys linkusios kartotis.
Pirmiausia svarbu rūpintis kasdiene odos higiena. Reguliarus prausimasis, švarūs rankšluosčiai ir rūbai padeda sumažinti bakterijų dauginimąsi. Verta rinktis lengvus, orui pralaidžius audinius, ypač jei linkstate gausiai prakaituoti. Taip pat rekomenduojama reguliariai keisti sportinius drabužius, apatinius ir vengti ilgai likti su drėgnais rūbais po fizinio krūvio.
Ne mažiau svarbu vengti odos pažeidimų. Skutantis ar depiliuojantis reikėtų naudoti švarius, aštrius įrankius, o po procedūros odą prižiūrėti antiseptiku ar raminančiu kremu. Taip sumažinama rizika, kad bakterijos pateks į pažeistą folikulą.
Sveikos gyvensenos įpročiai taip pat daro įtaką. Subalansuota mityba, pakankamas miegas ir streso valdymas stiprina imuninę sistemą, o stiprus imunitetas efektyviau kovoja su bakterijomis. Sergant diabetu ar kitomis lėtinėmis ligomis, labai svarbu užtikrinti tinkamą jų kontrolę, nes būtent šie sveikatos sutrikimai dažnai didina pūlinių riziką.
Jeigu votys kartojasi dažnai, verta pasitarti su gydytoju dėl galimos stafilokoko nešiojimo. Kai kuriais atvejais skiriami specialūs antibakteriniai tepalai ar procedūros, kurios padeda sumažinti bakterijų kiekį ant odos ir nosies gleivinėje.
Infekcinių ligų specialistas dr. Peter Lio (JAV) pabrėžia:
„Votys dažniausiai rodo ne vien bakterijų veiklą, bet ir tam tikrus žmogaus gyvenimo būdo veiksnius. Prevencija – tai higiena, stiprus imunitetas ir atsakingas požiūris į savo odą.“
Žmonių atsiliepimai ir patirtys
Nors votis yra dažna problema, daugelis žmonių ją linkę nuvertinti tol, kol nesusiduria su rimtesnėmis komplikacijomis. Reali patirtis parodo, kad ši būklė gali ne tik sukelti diskomfortą, bet ir smarkiai paveikti kasdienį gyvenimą.
„Iš pradžių maniau, kad tai paprastas spuogas, todėl nekreipiau dėmesio. Tačiau po kelių dienų skausmas tapo toks stiprus, kad net negalėjau normaliai sėdėti. Galiausiai teko kreiptis į gydytoją, kuris pūlinį atvėrė. Dabar niekada nebepaliksiu tokios problemos be priežiūros.“
— Milda, 29 m.
„Man votys pasikartojo kelis kartus ant kaklo. Pasirodo, tai buvo dėl diabeto, apie kurį net nežinojau. Gydytojas pasakė, kad pūliniai gali būti pirmasis ženklas, kad organizmas susilpnėjęs. Po diagnozės pradėjau rūpintis sveikata rimčiau.“
— Jonas, 45 m.
„Dirbu sporto klube, todėl dažnai būnu su sportiniais drabužiais visą dieną. Kai pirmą kartą atsirado votis, gydytoja patarė nepasilikti su prakaituotais rūbais. Dabar persirengiu iš karto po treniruotės – ir problemos nebesikartoja.“
— Eglė, 33 m.
Šios istorijos primena, kad net ir iš pažiūros nedidelis odos uždegimas gali tapti ženklu, jog reikia daugiau dėmesio skirti tiek higienai, tiek bendrai sveikatai.