Meniskas – tai pusmėnulio formos kremzlinė struktūra kelio sąnaryje, esanti tarp šlaunikaulio ir blauzdikaulio kaulų. Kiekviename kelyje yra du meniskai – vidinis (medialinis) ir išorinis (lateralinis). Jie veikia kaip amortizatoriai, padedantys paskirstyti svorį, stabilizuoti sąnarį ir saugoti kremzlę nuo per didelio nusidėvėjimo.
Menisko plyšimas gali įvykti tiek sportuojant, tiek paprasto kasdienio judesio metu. Nors ši trauma dažniausiai asocijuojama su sportininkais, ja gali susidurti bet kokio amžiaus žmogus, ypač vyresniame amžiuje, kai kremzlės struktūra susilpnėja.
- Kas tai? – Pusmėnulio formos kremzlinė pagalvėlė kelių sąnaryje, stabilizuojanti ir sauganti kelį.
- Kodėl plyšta? – Staigus sukimas, trauma sportuojant, degeneraciniai pokyčiai su amžiumi.
- Simptomai: – Skausmas kelio viduje ar išorėje, traškėjimas, kelio užstrigimas, tinimas.
- Ar gali pilnai sugyti? – Maži plyšimai periferinėje (kraujagyslinėje) zonoje gali gyti, bet dauguma atvejų reikalauja gydytojo priežiūros ar net operacijos.
- Gydymas: – Poilsis, kineziterapija, kartais artroskopinė operacija.
Kodėl plyšta meniskas?
Menisko plyšimas nėra vien tik sportininkų trauma. Priežasčių yra kelios, ir jos glaudžiai susijusios su žmogaus amžiumi, fiziniu aktyvumu bei kelio sąnario būkle.
Trauminis plyšimas
Dažniausiai pasitaiko jauniems ir fiziškai aktyviems žmonėms. Plyšimas įvyksta, kai kelias staigiai sukamas arba lenkiamas esant apkrovai – pavyzdžiui, futbolo, krepšinio ar slidinėjimo metu. Dažnai trauma įvyksta kartu su kitais kelio pažeidimais, pvz., kryžminių raiščių plyšimu.
Degeneracinis plyšimas
Vyresnio amžiaus žmonėms meniskas tampa mažiau elastingas, jame atsiranda mikroįtrūkimų. Net ir nedidelis judesys – pritūpimas, lipimas laiptais ar pasisukimas ant kojos – gali sukelti plyšimą. Degeneracinis plyšimas dažnai susijęs su kelio sąnario artroze.
Rizikos veiksniai
- Intensyvus sportas, ypač reikalaujantis staigių judesių.
- Darbas ar veikla, kurioje tenka daug klūpėti, pritūpti.
- Perteklinis kūno svoris, sukeliantis papildomą apkrovą keliui.
- Ankstesnės kelio traumos.
Dr. Robert LaPrade, ortopedas chirurgas (Steadman Clinic, JAV):
„Menisko plyšimas dažniausiai yra staigaus judesio arba ilgamečio sąnario nusidėvėjimo pasekmė. Jauniems žmonėms dominuoja trauminiai plyšimai, o vyresniame amžiuje – degeneraciniai.“
Kokie simptomai rodo menisko plyšimą?
Menisko plyšimo požymiai priklauso nuo plyšimo pobūdžio – ar tai ūmi trauma, ar ilgainiui atsiradęs degeneracinis pažeidimas. Tačiau yra keli simptomai, kurie dažniausiai pasitaiko.
Ūmaus plyšimo atvejais
Po staigios traumos žmogus pajunta aštrų skausmą kelio viduje arba išorėje. Kelias gali patinti, judesiai tampa riboti, o mėginant sulenkti ar ištiesti koją juntamas „užstrigimas“. Kartais kelias gali net visiškai „užsiblokuoti“ – atrodo, kad jį „užkerta“.
Degeneracinių plyšimų atvejais
Skausmas paprastai atsiranda palaipsniui, yra maudžiantis, pasireiškiantis tam tikrais judesiais (pritūpus, lipant laiptais). Patinimas dažniausiai nėra toks ryškus, bet kelias tampa ne toks lankstus, kartais girdisi traškesys.
Bendrieji požymiai, kurie turėtų kelti įtarimą
- Skausmas kelio viduje ar išorėje, kuris sustiprėja judant.
- Pasikartojantis kelio patinimas.
- „Užstrigimo“ ar „užsiblokavimo“ pojūtis.
- Judesių ribotumas ir silpnumo jausmas kelyje.
Dr. Freddie Fu, ortopedas chirurgas (University of Pittsburgh, JAV):
„Pacientai dažnai apibūdina menisko plyšimą kaip jausmą, kad kelias nustojo klausyti – jis užstringa, traška, kartais neleidžia pilnai ištiesti kojos.“
Ar meniskas gali pilnai sugyti?
Menisko gijimas labai priklauso nuo to, kurioje vietoje plyšimas įvyko. Meniskas nėra vienalytė struktūra – jo kraštinė dalis yra aprūpinta krauju (vadinama „raudonąja zona“), o centrinė dalis beveik neturi kraujotakos („baltoji zona“).
Kada meniskas gali sugyti pats?
Jeigu plyšimas įvyksta kraujagyslinėje zonoje, meniskas turi potencialo sugyti be operacijos. Tokiu atveju gydytojai dažnai taiko konservatyvų gydymą – poilsį, priešuždegiminius vaistus, kineziterapiją. Nedideli plyšimai, ypač jauniems žmonėms, kartais užgyja per kelias savaites ar mėnesius.
Kada reikalinga operacija?
Dauguma plyšimų atsiranda menisko vidinėje dalyje, kur kraujotakos nėra. Tokie plyšimai savaime nesugyja. Jei simptomai – užstrigimas, nuolatinis patinimas, skausmas – nepraeina, rekomenduojama artroskopinė operacija. Jos metu chirurgas arba susiuva plyšimą, arba pašalina pažeistą fragmentą.
Kas lemia gijimo sėkmę?
- Amžius: kuo pacientas jaunesnis, tuo gijimas sėkmingesnis.
- Plyšimo dydis ir lokalizacija.
- Gydymo pradžios laikas – kuo anksčiau nustatomas plyšimas, tuo geresnė prognozė.
- Kartu esančios kelio traumos (pvz., raiščių pažeidimai).
Dr. James Stone, ortopedas (Harvard Medical School, JAV):
„Maži plyšimai menisko kraštinėje dalyje gali užgyti patys, tačiau didžioji dalis plyšimų, ypač vidurinėje dalyje, savaime nesugyja ir ilgainiui reikalauja chirurginės intervencijos.“
Kaip gydomas plyšęs meniskas?
Menisko gydymo taktika priklauso nuo plyšimo pobūdžio, paciento amžiaus, fizinio aktyvumo ir simptomų intensyvumo. Gydytojai išskiria du pagrindinius gydymo kelius – konservatyvų ir chirurginį.
Konservatyvus gydymas
Šis metodas taikomas tada, kai plyšimas nedidelis, yra kraujagyslinėje zonoje arba simptomai nėra labai ryškūs.
- Poilsis ir apkrovos mažinimas. Kelias turi gauti laiko atsigauti, todėl rekomenduojama vengti šuolių, pritūpimų ar staigių judesių.
- Šaldymas. Ledas ant kelio 10–15 minučių kelis kartus per dieną padeda sumažinti patinimą ir skausmą.
- Vaistai. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas) malšina skausmą ir uždegimą.
- Kineziterapija. Specialūs pratimai stiprina raumenis aplink kelį ir gerina sąnario stabilumą.
Konservatyvus gydymas dažnai taikomas vyresniems pacientams, kuriems menisko plyšimas susijęs su degeneraciniais pokyčiais.
Chirurginis gydymas
Jei simptomai išlieka arba plyšimas didelis, taikoma operacija – artroskopija. Tai minimaliai invazinė procedūra, kurios metu per nedidelius pjūvius į kelį įvedama kamera ir instrumentai.
- Menisko susiuvimas. Galimas, jei plyšimas yra kraujagyslinėje zonoje. Tokiu atveju meniskas turi galimybę sugyti.
- Dalinis menisko pašalinimas. Jei susiūti neįmanoma, pašalinama tik pažeista dalis, stengiantis išsaugoti kuo daugiau audinio.
- Menisko transplantacija. Retesnė procedūra, taikoma jauniems žmonėms, kai meniskas pašalintas visiškai.
Dr. Michael Stuart, ortopedas (Mayo Clinic, JAV):
„Šiuolaikinėje ortopedijoje pagrindinis tikslas – išsaugoti kiek įmanoma daugiau menisko audinio, nes jo praradimas didina artrozės riziką ateityje.“
Gydymo ir reabilitacijos eiga po menisko plyšimo
Diagnozė ir gydymo plano sudarymas
Atliekama fizinė apžiūra ir dažniausiai MRT tyrimas, kuris patvirtina menisko plyšimą. Gydytojas nusprendžia, ar taikyti konservatyvų gydymą, ar operaciją.
Pradinė fazė – skausmo ir uždegimo mažinimas
Rekomenduojamas poilsis, šaldymas, kompresinės priemonės ir vaistai nuo uždegimo. Šiuo metu svarbiausia sumažinti skausmą ir patinimą.
Konservatyvus gydymas arba operacija
Esant nedideliam plyšimui taikoma kineziterapija, stiprinami raumenys aplink kelį. Jei plyšimas didelis ar simptominis – atliekama artroskopinė operacija (susiuvimas arba dalinis pašalinimas).
Reabilitacijos pradžia
Kineziterapeutas parenka pratimų planą. Iš pradžių pratimai atliekami gulint arba sėdint, vėliau palaipsniui didinama apkrova.
Raumenų stiprinimas ir judesių amplitudės atstatymas
Svarbu sustiprinti šlaunies keturgalvį raumenį ir užtikrinti kelio sąnario stabilumą. Atliekami specialūs tempimo ir stabilizavimo pratimai.
Grįžimas prie įprastos veiklos
Paprastai po 2–3 mėnesių (kartais ilgiau, priklausomai nuo plyšimo ir operacijos tipo) pacientas gali grįžti prie lengvos fizinės veiklos. Sportas galimas tik gydytojui ir kineziterapeutui leidus.
Dažniausiai užduodami klausimai apie menisko plyšimą
Ar meniskas gali sugyti be operacijos?
Kiek laiko trunka gijimas po menisko operacijos?
Kas nutinka, jei plyšimo negydyti?
Ar po menisko operacijos galima sportuoti?
Ar menisko plyšimas dažniau pasitaiko sportininkams?
Ar menisko plyšimas visada sukelia patinimą?
Kiti straipsniai
Skauda liežuvio šonus: dėl ko ir ką daryti?
Galvos odos jautrumas ir skausmas palietus – galimos priežastys
