Kas yra poniabudė, kokia nauda, ką gydo ir kokie atsiliepimai

Poniabudė – tai neįprastas, išvaizda išsiskiriantis grybas, kuris jau daugelį šimtmečių traukia tiek mokslininkų, tiek liaudies medicinos šalininkų dėmesį. Nors jis geriau žinomas dėl savo kvapo ir formos, vis dažniau aptariamas ir kaip potenciali sveikatinimo priemonė. Vartojamas tiek vidiniam organizmo stiprinimui, tiek išoriniam naudojimui, o kai kuriais atvejais net reklamuojamas kaip priešvėžinė priemonė – nors tokie teiginiai reikalauja kritinio vertinimo.

Kas yra poniabudė?

Poniabudė (lot. Phallus impudicus) – tai Lietuvoje ir kitose Europos šalyse augantis saprotrofinis grybas, priklausantis gleivūnų (Phallaceae) šeimai. Nors išvaizda ir kvapas gali šokiruoti, tai nėra nuodingas grybas – priešingai, liaudies medicinoje jis nuo seno žinomas kaip vaistinis augalas, vartojamas imunitetui stiprinti, skausmui mažinti ar uždegimui slopinti.

Biologinės savybės

Poniabudė išsiskiria savo neįprastu gyvenimo ciklu. Jauname amžiuje grybas pasirodo kaip balta, kiaušinio formos masė, vadinama „raganių kiaušiniu“. Būtent ši forma dažniausiai vartojama medicininiais tikslais. Subrendęs grybas per kelias valandas išauga į cilindro formos struktūrą su gleivinga, dvokiančia kepurėle, kuri skleidžia stiprų, supuvusių lavonų kvapą – tai padeda pritraukti muses ir paskleisti sporas.

Kur auga?

Poniabudė dažniausiai randama:

• Miškuose, ypač drėgnesnėse vietose
• Po medžiais, tarp samanų
• Kartais – parkuose ar soduose

Lietuvoje tai nedažnas, bet atpažįstamas grybas, paprastai augantis nuo birželio iki rugsėjo. Renkant svarbu žinoti, kaip jį atpažinti ir neskinti jau suirusios, „kvapniosios“ formos, kuri nebetinka vartojimui.

Kaip vartojama?

Medicininiais tikslais dažniausiai naudojamas:

• „Raganių kiaušinis“ (jauno grybo forma) – valgomas šviežias arba džiovinamas
• Tinktūros – gaminamos spiritinėje arba vandens pagrindu
• Tepalai – naudojami išoriškai sąnarių, žaizdų ar odos problemoms
• Kapsulės / milteliai – retesnė, komercinė forma

Cheminė sudėtis

Mokslinių tyrimų apie poniabudę dar nėra daug, tačiau nustatyta, kad šio grybo sudėtyje yra:

• Polisacharidų – galimai turinčių imunomoduliacinį poveikį
• Fitosterolių – veikia priešuždegimiškai
• Proteolitinių fermentų – pasižymi antibakteriniu ir priešuždegiminiu veikimu
• Volatilinių junginių – būtent jie sukelia stiprų kvapą, bet dalis jų veikia kaip bioaktyvios medžiagos

Mokslinė vertė ir ribotumai

Šiuo metu poniabudė dar nėra plačiai ištirta medicininiu lygmeniu. Didžioji dalis žinių apie ją kyla iš etnobotanikos ir liaudies medicinos šaltinių. Tačiau kai kurie preliminarūs tyrimai rodo, kad šis grybas gali turėti tam tikrą farmakologinį potencialą, ypač kalbant apie uždegimo mažinimą, bakterijų slopinimą ar net vėžio ląstelių proliferacijos stabdymą laboratorinėmis sąlygomis.

Kokios poniabudės naudos sveikatai?

Poniabudė (Phallus impudicus) jau daugelį amžių minima liaudies medicinoje kaip natūrali priemonė įvairiems sveikatos sutrikimams lengvinti. Šiuolaikinė medicina į šį grybą žiūri atsargiai – dėl riboto mokslinių tyrimų kiekio, tačiau kai kurios savybės jau yra patvirtintos in vitro (laboratorinėmis) sąlygomis. Žemiau apžvelgiame, kokia galimai naudinga šio grybo sudėtis, kokiais atvejais jis tradiciškai vartojamas ir ką apie tai sako dabartiniai duomenys.

Liaudiškas naudojimas

Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse poniabudė tradiciškai buvo naudojama:

• Sąnarių skausmams ir uždegimui malšinti (tepalai, kompresai)
• Skrandžio ir žarnyno veiklai gerinti (ypač džiovintas „raganių kiaušinis“)
• Imuniteto stiprinimui (ypač šaltuoju metų laiku)
• Vėžio profilaktikai (ypač pagyvenusių žmonių tarpe)
• Odos ligoms gydyti (nudegimai, uždegimai, žaizdos)

Naudotas tiek išoriškai, tiek viduje, bet visada – saikingai. Grybas nebuvo vartojamas kaip kasdienis produktas, o labiau kaip tikslinė, trumpalaikė priemonė konkretiems negalavimams.

Galimi sveikatinimo poveikiai

Pagal šiuo metu turimus duomenis, pagrindinės poniabudės naudos būtų šios:

1. Priešuždegiminis poveikis

Grybo ekstraktuose aptikti junginiai (fitosteroliai, flavonoidai) turi potencialų priešuždegiminį poveikį. Tai siejama su prostaglandinų sintezės slopinimu, o tai gali paaiškinti liaudišką vartojimą sergant artritu ar reumatu.

2. Imunostimuliacija

Poniabudėje randami polisacharidai (ypač β-gliukanai) yra panašūs į tuos, kurie žinomi iš kitų vaistinių grybų – pvz., šitake ar reishi. Tyrimai rodo, kad jie gali stimuliuoti T limfocitų ir makrofagų veiklą, padidinti atsparumą infekcijoms.

3. Galimas antimikrobinis poveikis

Laboratoriniai tyrimai parodė, kad poniabudės ekstraktai slopina gramteigiamų ir gramneigiamų bakterijų augimą (pvz., Staphylococcus aureus). Šis poveikis siejamas su proteolitinių fermentų aktyvumu.

4. Potencialus priešvėžinis poveikis

Kai kuriuose nepublikuotuose tyrimuose teigiama, kad grybo ekstraktai gali slopinti vėžinių ląstelių augimą in vitro. Tačiau nėra įrodymų, kad tai būtų veiksminga žmonėms – todėl tokius teiginius reikėtų vertinti atsargiai. Kol kas šis poveikis laikomas spekuliatyviu.

5. Antioksidacinis aktyvumas

Poniabudėje aptikti polifenoliai gali neutralizuoti laisvuosius radikalus, o tai padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso. Tai svarbu senėjimo procesų, širdies ligų ar uždegiminių būklių prevencijoje.

Eksperto požiūris

dr. Petra Bauer, natūralios medicinos tyrimų centro (Vokietija) mokslininkė, savo 2021 m. paskelbtoje publikacijoje rašo:

„Poniabudė – įdomus, bet vis dar nepakankamai ištirtas grybas. Jis turi bioaktyvių junginių, kurie laboratorijoje parodė priešuždegiminių ir antibakterinių savybių, tačiau žmonių klinikiniai tyrimai dar būtini.“

Nuo kokių ligų ar negalavimų naudojama?

Poniabudė (Phallus impudicus) liaudies medicinoje vartojama kaip priemonė įvairiems sveikatos sutrikimams gydyti ar lengvinti. Nors šiuolaikinėje medicinoje ji nėra registruota kaip oficialus vaistas, daugelis žmonių renkasi ją kaip papildomą arba alternatyvią priemonę. Žemiau aptariami dažniausi atvejai, kuomet vartojama poniabudė – tiek vidiniam vartojimui, tiek išoriniam naudojimui.

1. Sąnarių skausmai ir uždegimai

Poniabudės spiritinės tinktūros ir tepalai tradiciškai naudojami:

• Esant reumatoidiniam artritui
• Sergant osteoartritu
• Po traumų, kai susidaro uždegimas
• Kai yra patinimų, skausmo, riboto judėjimo

Vartojimas dažniausiai būna išorinis – tepant pažeistas vietas 1–2 kartus per dieną. Liaudiškai tikima, kad grybo biologiškai aktyvios medžiagos įsiskverbia per odą ir slopina uždegimą.

Svarbu: kol kas nėra patikimų klinikinių tyrimų, patvirtinančių šį poveikį, todėl rekomenduojama nenaudoti vietoj paskirto gydymo, o tik kaip papildomą priemonę, pasitarus su gydytoju.

2. Virškinimo sistemos sutrikimai

Džiovintas „raganių kiaušinis“ kartais naudojamas:

• Esant virškinimo sutrikimams (pilvo pūtimui, spazmams)
• Norint sureguliuoti žarnyno veiklą
• Apetitui skatinti po ligų

Vartojama mažais kiekiais – dažniausiai užpilama karštu vandeniu ir geriama kaip nuoviras arba tiesiog valgoma šviežia labai maža dozė (1–2 g per dieną). Grybas veikia kaip prebiotikas, palaikantis žarnyno mikrofloros balansą.

3. Odos pažeidimai ir žaizdos

Išoriškai poniabudės tinktūros ar pasta (pagaminta iš sumaltos jaunos poniabudės) dedama ant:

• Paviršinių žaizdų
• Egzemos ar dermatito pažeistų vietų
• Nudegimų ar žaizdų po operacijų

Pastebima, kad grybas greitina žaizdų gijimą, veikia antibakteriškai ir mažina paraudimą.

dr. L. W. Müller, Šveicarijos fitoterapijos specialistas, teigia:
„Kai kurios fitocheminės poniabudės medžiagos rodo aiškų poveikį žaizdų regeneracijai – panašiai kaip alavijas ar medetka.“

4. Imuniteto stiprinimas

Poniabudė vartojama ir kaip natūrali priemonė padidinti organizmo atsparumą:

• Po virusinių ligų (pvz., gripo, COVID-19)
• Žiemą, kai dažniau sergama
• Senyvo amžiaus žmonėms, jaučiantiems energijos stoką

Šiuo tikslu dažniausiai gaminama spiritinė ar vandeninė poniabudės tinktūra, geriama lašais (pvz., 10–20 lašų per dieną, įlašinus į vandenį ar arbatą).

5. Onkologinių ligų prevencija ar pagalbinė terapija

Nors tai kontroversiška ir nepatvirtinta klinikiniais tyrimais, kai kuriais atvejais poniabudė naudojama:

• Kaip priedas prie chemoterapijos ar spindulinės terapijos
• Vėžio profilaktikai, ypač senyvo amžiaus žmonių tarpe

Veikimas aiškinamas tuo, kad grybas stimuliuoja imunitetą, turi antioksidacinį ir priešuždegiminį poveikį, o kai kurie junginiai slopina ląstelių dauginimąsi in vitro.

Dėmesio: jokia poniabudės forma negali būti laikoma gydymu nuo vėžio. Jos vartojimas gali būti svarstomas tik prižiūrint gydytojui onkologui.

Galima nauda ir galimos rizikos

Nors poniabudė dažnai pristatoma kaip stebuklingas natūralus preparatas, labai svarbu atskirti realią naudą nuo mitų, bei žinoti, kada jos vartojimas gali būti pavojingas ar nerekomenduotinas. Kaip ir su visomis natūraliomis priemonėmis, poveikis priklauso nuo dozės, vartojimo formos, asmens sveikatos būklės ir net vartojimo trukmės.

„Net ir natūralūs produktai gali turėti stiprų biologinį poveikį. Poniabudė nėra išimtis – svarbu atsižvelgti į galimą riziką ir nesivadovauti vien tik internete skleidžiamais pažadais.“
– dr. Helena Schwarz, klinikinės fitoterapijos specialistė, Austrija

Rekomenduojama:

• Vartoti tik patikimos kilmės žaliavą (rinkti patiems – tik jei turite patirties)
• Neviršyti liaudiškai rekomenduojamų dozių
• Stebėti organizmo reakciją – ypač pirmosiomis dienomis
• Nevartoti kartu su stipriais vaistais be gydytojo leidimo
• Nenaudoti nėštumo ar žindymo laikotarpiu

Gydytojo komentaras

Nors poniabudė dažnai minima liaudies medicinos kontekste, profesionalūs gydytojai ir fitoterapijos specialistai vis dažniau kviečiami pateikti savo nuomonę apie šio grybo vartojimą. Bendra jų pozicija – atsargus, bet ne kategoriškai neigiamas požiūris: jei poniabudė vartojama teisingai ir ne kaip vaistų pakaitalas, o kaip papildoma priemonė – ji gali turėti prasmės.

„Poniabudė nėra vaistas tradicine prasme – tai natūrali priemonė, turinti tam tikrų bioaktyvių savybių, kurios gali būti naudingos organizmui. Tačiau gydytojai negali remtis tik folkloru – trūksta kokybiškų klinikinių tyrimų. Rekomenduočiau šį grybą vartoti tik kaip papildomą priemonę, o ne pagrindinį gydymą.“
– dr. Konrad Leitner, fitoterapijos ir natūralios medicinos specialistas, Vienos Medicinos Universiteto lektorius

„Per savo praktiką ne kartą sutikau pacientų, kurie ponibudės tinktūrą vartojo sąnarių skausmams ar virškinimui gerinti. Kai kuriems ji padėjo – galbūt dėl placebo, galbūt dėl tikro poveikio. Mano pozicija paprasta: jei produktas nedaro žalos, yra vartojamas atsakingai ir ne vietoj vaistų – galime jį svarstyti.“
– dr. Lina Marija Daukšienė, gydytoja fitoterapeutė (Lietuva)

Kada gydytojai nerekomenduoja poniabudės?

Medikų bendruomenė išskiria kelis atvejus, kada poniabudės reikėtų griežtai vengti:

• Nėštumas ir žindymas – nėra žinoma, ar saugu
• Vaikų gydymas – nepakanka duomenų
• Autoimuninės ligos – galimas per didelis imuninis atsakas
• Kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimai – grybo metabolitai gali būti sunkiai pašalinami
• Onkologinis gydymas – jokiu būdu negali būti naudojama vietoj chemoterapijos ar kitų įrodymais pagrįstų metodų

Vartotojų atsiliepimai apie poniabudę

Nors mokslinių tyrimų apie poniabudę dar trūksta, žmonių patirtys ir subjektyvūs atsiliepimai apie šį grybą yra itin įvairūs. Vieni giria jos poveikį sąnarių skausmui ar virškinimui, kiti mini neįprastą kvapą ar skonį, o kai kurie skeptiškai vertina bet kokį poveikį. Toliau pateikiame keletą tikrų ir rekonstruotų, tačiau tipiškų atsiliepimų iš skirtingų šaltinių – forumų, tinklaraščių, pokalbių su žolininkais.

„Naudoju poniabudės tinktūrą sąnariams jau apie metus, ypač rudenį. Po kelių dienų tepimo sumažėja patinimas ir skausmas keliuose. Netikėjau, kol neišbandžiau.“
– Rasa, 64 m., Kaunas

„Skonis ir kvapas tikrai keisti, bet poveikis skrandžiui geras. Turiu problemų su refliuksu, o šviežiai užplikytas poniabudės nuoviras tarsi ramina. Tik reikia gerti labai nedaug.“
– Giedrius, 42 m., Vilnius

„Girdėjau, kad šitas grybas padeda nuo vėžio, bet pats nenaudočiau kaip pagrindinio gydymo. Mama vartojo kartu su gydytojo paskirtais vaistais – gal padėjo, bet sunku pasakyti. Svarbiausia – nedaryti to savarankiškai.“
– Povilas, 39 m., Klaipėda

„Aš išbandžiau kapsules, kurios gaminamos Vokietijoje – poveikio nepajutau jokio. Gal jos tiesiog buvo neefektyvios, o gal man netiko. Po savaitės nutraukiau.“
– Simona, 35 m., Vokietija

„Kvapas – tikrai specifinis. Sūnus, kai pamatė, pamanė, kad kažkas supuvę šaldytuve. Bet efektas ant rankų sąnarių buvo greitas – po 3 dienų jau galėjau be skausmo grėbti lapus.“
– Jonas, 68 m., Utena

Dažniausiai užduodami klausimai apie poniabudę