Kaip vadinasi negyjanti žaizda?

Mediciniškai negyjanti žaizda vadinama lėtine žaizda. Tai – audinių pažeidimas, kuris per 4–6 savaites nesugyja natūraliai arba gyja labai lėtai, dėl ko sutrinka įprastas odos ir gilesnių audinių atsistatymas. Tokios žaizdos dažnai susiformuoja dėl bendrų sveikatos sutrikimų, kraujotakos nepakankamumo ar netinkamos žaizdos priežiūros.

Lėtinės žaizdos yra dažna problema vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, širdies ar kraujagyslių ligomis. Jos gali tapti įėjimo vartais infekcijoms, todėl reikalauja nuoseklios priežiūros ir specializuoto gydymo.

Dažnai pacientai šias žaizdas bando gydyti namuose naudodami antiseptikus ar tepalus, tačiau jei per kelias savaites nepastebima pagerėjimo – būtina kreiptis į gydytoją. Laiku nediagnozuota ar netinkamai gydoma lėtinė žaizda gali virsti ilgalaikiu sveikatos iššūkiu ar net tapti hospitalizacijos priežastimi.

Lėtinės žaizdos rūšys

Lėtinės žaizdos nėra vieno tipo – jos gali atsirasti dėl skirtingų priežasčių, todėl ir jų gydymas priklauso nuo tikslios kilmės. Kiekviena rūšis turi specifinių savybių, lokalizaciją, išvaizdą ir gijimo ypatumus. Gydytojui svarbu nustatyti žaizdos tipą, kad būtų pritaikytas tikslus gydymo planas.

Trofinės opos

Trofinės opos – tai lėtinės žaizdos, dažniausiai atsirandančios ant kojų dėl kraujotakos sutrikimų. Jos susidaro, kai oda ir po ja esantys audiniai negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų. Šios žaizdos gyja sunkiai ir gali nuolat atsinaujinti, jei nepašalinama pagrindinė priežastis, pavyzdžiui, venų varikozė ar arterijų užsikimšimas.

Trofinė opa gali būti skausminga, o jos paviršius – drėgnas, plonas, kartais su gelsvomis ar pilkšvomis apnašomis.

Diabetinės opos (diabetinė pėda)

Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, ypač dažnos žaizdos ant pėdų. Dėl nervų pažeidimo (neuropatijos) žmogus gali nejausti smulkių sužalojimų, kurie virsta opomis. Be to, cukrinis diabetas lėtina viso organizmo audinių regeneraciją, todėl net smulki žaizdelė gali išplisti ir komplikuotis.

Diabetinės opos dažnai būna gilios, jas gali lydėti uždegiminiai procesai, patinimas ir net nemalonus kvapas.

Pragulos (slėginės opos)

Šios žaizdos susidaro dėl ilgalaikio spaudimo vienoje vietoje, ypač jei pacientas nevaikšto ar ilgą laiką guli vienoje padėtyje. Dažniausiai pažeidžiamos sėdmenų, kryžkaulio, kulnų ir mentės sritys. Pragulos prasideda kaip paraudimas, vėliau oda plyšta, atsiveria gilesni audiniai, o pažengusiais atvejais – net kaulas.

Pragulos gydomos sudėtingai, todėl labai svarbi jų profilaktika – dažnas padėties keitimas, slėgį mažinantys čiužiniai bei tinkama odos priežiūra.

Kada žaizdą galima laikyti lėtine?

Ne kiekviena ilgiau gyjanti žaizda laikoma lėtine. Gydytojai tokią diagnozę nustato tik tada, kai žaizda per nustatytą laiką nesukuria pagrindinių gijimo ženklų – t. y. neužsitraukia, nesusidaro sveikas naujas audinys (granuliacija), o būklė nei pagerėja, nei stabilizuojasi.

Laiko kriterijus – 4–6 savaitės

Jei žaizda neužgyja per 4–6 savaites, nepaisant tinkamos priežiūros ir gydymo, ji laikoma lėtine. Tai reiškia, kad organizmo natūralūs regeneracijos procesai sulėtėję arba visiškai sustoję.

Svarbu pažymėti, kad kai kuriais atvejais žaizda gali atrodyti tarsi „užgyjusi iš viršaus“, tačiau gilesniuose audiniuose uždegiminiai procesai vis dar vyksta. Tokiais atvejais užsidariusi žaizda gali vėl atsidaryti arba tapti infekcijos židiniu.

Gijimo ženklų nebuvimas

Įtarimą dėl lėtinės žaizdos turėtų kelti tokie požymiai kaip:

• žaizda netampa mažesnė,
• kraštai neatrodo sveiki ar regeneruojantys,
• nėra naujo rausvo audinio,
• žaizdoje vis pasirodo pūliai ar išskyros,
• skausmas didėja, o ne mažėja.

Tokiais atvejais svarbu nevėluoti – būtina kreiptis į gydytoją, nes gali būti reikalingas specializuotas žaizdos gydymas, tvarsčių keitimo režimas ar net chirurginė intervencija.

Ką daryti, jei žaizda negyja?

Jeigu žaizda neužgyja per kelias savaites arba matote, kad jos būklė blogėja – delsimas gali sukelti rimtų komplikacijų. Svarbiausia – nelaukti ir kreiptis į gydytoją. Lėtinės žaizdos reikalauja ne tik paviršinio gydymo, bet ir išsamios priežasties paieškos: kodėl organizmas nesugeba regeneruoti pažeisto audinio.

Pirmas žingsnis – gydytojo konsultacija

Pirmiausia verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Jis įvertins žaizdos būklę ir, esant poreikiui, išrašys siuntimą pas chirurgą, kraujagyslių specialistą ar endokrinologą (jei įtariamas diabetas). Kai kuriose klinikose veikia specializuoti žaizdų priežiūros kabinetai, kur dirba patyrę specialistai, gebantys taikyti šiuolaikinius tvarstymo metodus.

Kai kuriais atvejais gydytojas paims žaizdos pasėlį, kad nustatytų, ar nėra bakterinės infekcijos, kuri stabdo gijimą. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai arba kojų kraujotakos įvertinimas.

Tinkama priežiūra namuose – svarbi gijimo dalis

Net ir gavus gydymą, kasdienė žaizdos priežiūra namuose yra kritiškai svarbi. Tai apima:

• tinkamą žaizdos valymą (pagal gydytojo nurodymus),
• antiseptikų ar gydomųjų tepalų naudojimą,
• tvarsčių keitimą laikantis higienos reikalavimų,
• kojų pakėlimą (jei žaizda trofinė) arba slėgio mažinimą (jei tai pragula).

Taip pat svarbu sekti mitybą – organizmui reikalingas baltymas, vitaminas C, cinkas ir pakankamas kalorijų kiekis, kad audiniai galėtų atsinaujinti.

Dažniausiai užduodami klausimai apie negyjančias žaizdas